Lina Jurevičiūtė. Kai Dievas perkamas už pinigus
politika

uz pinigus perkamas dievas 0        Pritariu žmonėms, kurie sako, kad taisyklė, turinti išimčių, – bloga taisyklė. Ypač kalbant apie tikėjimą, bažnyčią ir kitus religinius reikalus. Nors sakoma, kad prieš Dievą visi lygūs, tačiau net ir čia atsiranda lygesnių.

 

        Tiksliau, lygesniais juos padaro bažnyčios tarnai, leisdami, neslėpkime, už tam tikrą piniginę „auką”, be kitų privalomų sakramentų, priimti santuokos sakramentą, „su bažnyčia” laidoti žmogų, kuris didžiąją dalį savo gyvenimo neslėpdamas sakė netikįs į Dievą ir juolab į bažnyčią.

 

Bažnyčia ir jos tarnai taiko ir daugiau išimčių. Net ir dievobaimingiausi žmonės neleis sumeluoti, kad tūkstančius metų išpažįstamas tikėjimas kito ir prisitaikė prie besikeičiančios visuomenės, žmonių pasaulėžiūros. Pokyčiai ir tam tikros išlygos nebūtų smerktinos, jei jos būtų taikomos visiems tikintiesiems, o ne grupelei daugiausiai „aukojančių” ir bažnyčios tarnus remiančių tikinčiųjų.

 

Prieš  keletą dienų teko dalyvauti tragiškai žuvusio vaikelio laidotuvėse. Didžiulę tragediją išgyvenanti šeima turbūt niekada nesusitaikys su kiek daugiau nei vienerių metukų vaiko netektimi. Lydėdami vaikelį į paskutinę kelionę giminės, draugai ir artimieji gedinčius tėvus ramino sakydami, kad tokia yra Dievo valia. O labiau lemtimi nei Dievu tikintys žmonės sakė, kad tokia buvusi to vaikelio lemtis.

 

Nesvarbu, Dievas ar lemtis „pasiėmė” vaikelį, tačiau ramiai gedėti sutrukdė žinia, kad vaikelis nebus laidojamas su bažnyčios palaiminimu. Pasirodo, tėvai nesuspėjo vaiko pakrikštyti, o pagal mūsų religiją, gimtąją nuodėmę nešiojantis vaikelis nėra priėmęs katalikų tikėjimo, tad katalikų bažnyčioje jam ne vieta. Ir nesvarbu, kad abu tėvai – katalikai, kad kiti tos šeimos vaikai – pakrikštyti pagal katalikų tikėjimą. Bažnyčios tarnai neįleido nepakrikštyto vaiko į bažnyčią. Gerai, kad dar kapinėse palaidoti leido, o ne už kapinių tvoros, kaip senais laikais „nekrikštukus” ir savižudžius laidodavo.

 

Neslėpdami pasipiktinimo tokiu bažnyčios sprendimu žmonės svarstė, jog tikriausiai tėvai per mažai bažnyčios tarnams „paaukojo”.

 

Žinoma, galėtume apkaltinti ir tėvus, kad ilgiau kaip metus nerado laiko vaikelio krikštynoms. Tačiau ar nors vienas sveiką ir žvalų vaiką auginantis tėvas ruošiasi savo vaiko mirčiai?  Žinoma, nesiruošia. Nesiruošė ir šio vaikelio tėvai. O krikštynos buvo numatytos jau ateinančią vasarą. Tėvai laukė, kol sušils orai, kad galėtų surengti šventę savo mažajam šeimos nariui, tapusiam visaverčiu krikščioniu.

 

Žiūrint mūsų tikėjimo „raidės”, žuvęs vaikelis nebuvo oficialiai tapęs krikščionimi. Tačiau argi dėl to jis yra blogesnis krikščionis už visus kitus? Ypač už tuos, kurie didžiąją dalį gyvenimo praleido nesivadovaudami moralės principais ir net išsižadėję Dievo. Keista, kad, pavyzdžiui, padugnes ir alkoholikus, mirusius nuo besaikio svaigalų vartojimo, bažnyčios tarnai aprauda labiau nei vienintelę – gimtąją nuodėmę – turintį vaiką.

 

Dar liūdniau, kad sprendimus palaidoti vaikelį be bažnyčios palaimos priima bažnyčios tarnai, kurių ne vieno vardas suterštas pedofilijos ar homoseksualų skandalais. Žinoma, seksualiniais nukrypimais negalima kaltinti kiekvieno kunigo, tačiau panašu, kad tik nedaugelis tokių nusikaltimų iškyla viešumon. Dar mažiau vaikus tvirkinančių iškrypėlių sulaukia teisingumo.

 

Pikta ir apmaudu, kad būtent šie žmones priima sprendimus dėl to, ką leidžia mūsų religija, o ką draudžia, kam galima daryti išimtis, o ką reikia pasmerkti. Galimai vaikus tvirkinęs ir taip savo iškrypėlišką aistrą tenkinęs kunigas turi teisę nuo altoriaus nenulipti tol, kol neįrodoma jo kaltė.

 

Jei jau kunigo vardą suteršęs dievo tarnas gali klausytis ir atleisti žmonių nuodėmes, kodėl nepaklausus tragiškai žuvusio vaiko tėvelio, ar jie savo atžalą auklėjo kaip krikščionį, ar ketino pakrikštyti? Tačiau šį kartą nekrikštytas vaikelis nusipelnė didesnės bausmės, nei Dievo išsižadėjęs alkoholikas ar kunigas pedofilas.

 

Lieka tik apgailestauti, kad šiais laikais net Dievas „perkamas” už pinigines „aukas”, o tikrasis tikėjimas ir moralė lieka antrajame plane. Gal ir teisingai pasielgė tėvai, nesiūlydami pinigų dvasininkams už tai, kad vaikelis būtų palaidotas su bažnyčios palaima. „Nupirkta” palaima skausmo nesumažins. Geriau jau namuose ar kitoje – sau šventoje vietoje – pasimelsti už vaikelio sielą ir paties Dievo, be jokių tarpininkų, paprašyti išganymo, palaimos ir ramybės.

 
2010 04 23
 
uz pinigus perkamas dievas

 

 

Komentarai  

 
0 # pagalgasdhjkfgjk Y-m-d H:i
Kiek žinau, pagal katalikų dogmas, tai nekrikštytas žmogus nėra krikščionis.

Čia ištikrųjų daugeliui lietuvių yra tokia nesąmonė - visą gyvenimą nei rūpi ta bažnyčia, nei jos ideologija, bet kad tik tam kad neišsiskirtum iš bandos, atlikinėji visokias kosmetines apeigas (krišktynos, vestuvės ir laidotuvės).

bendrai šnekant, dar trūksta ateistų emancipacijos Lietuvoje.
 
 
0 # Reikejo ne i okupantu uab'a kreiptisFasistas Y-m-d H:i
Pas pagonys kreiptis reikejo ir butu graziai vaikeli islydeje.
 
 
0 # O kas ta religija ir bažnyčiaViktoras Butas Y-m-d H:i
Bet koks galų gale skirtumas anarchistams, kad kas ir kiek remia bažnyčią. Vis vien ne iš anarchisto kišenės. Geriau pagalvokim, kas finansuoja ir kieno išlaikoma anarchija.lt Ar tai ne ta pati religija, su savo pasekėjais jaunaisiais Che Guevaromis-čiup akabromis. O pedofilus kaip ir visus iškrypėlius reikia naikinti, valstybiniu mastu.
 
 
0 # Kai Dievas perkamas už pinigusGiedrius Y-m-d H:i
perskaičius šį rašinį buvo gaila prarasto laiko. perskaitęs pavadinimą maniau rasiu perkamą Dievą - deja, neradau čia perkamo Dievo. tag'ai irgi neįtemą.
 
 
0 # vo takkrc Y-m-d H:i
nešvankybės ištrintos
 
 
0 # -- Y-m-d H:i
keiksmai ištrinti
 
 
0 # :(- Y-m-d H:i
nu tai as tada nors paziuresiu...:s ad:
 
 
0 # Katik baigiau!Kovotojas Y-m-d H:i
Oho, kiek bendraminciu cia! As vo tik ka baigiau, tai galvoju "reik patikrint kaip a.lt gyvuoja.". O dabar kai tiek bendraminciu pamaciau, tai vel teks pult i darba!
 
 
0 # satanizmasAudrius Y-m-d H:i
Ką besakyt tokia to dievo valia
 
 
0 # Krikščionybė yra blogisThemis Y-m-d H:i
Šiaip tai nesvarbu, vaikas pakrikštytas ar ne, bet jis šiaip ar taip negali būti krikščionis! Metukų amžiaus vaikas negali nuspręsti, kad jis yra krikščionis. Tik jo tėvai yra krikščionys, bet ne vaikutis, kuriam per prievartą norima priskirti įsitikinimus.