Kasparas Pocius: Neatimkite iš krikščionio teisės būti anarchistu!
politika

krikscioniskasis anarchizmas        Dažnai skaitant „anarchija.lt“ susidaro įspūdis, kad anarchizmas priklauso išskirtinai ateistams, agnostikams ir bet kokios religijos niekintojams. Ypač tai matyti dabar, kai ne tik ateistinė žiniasklaida, bet visa pasaulio spauda mėgaujasi skandalais Vatikane. Gali pasirodyti, kad tikinčiam žmogui po raudonai juoda vėliava vietos nėra, kad reikia pasirinkti – anarchizmas arba tikėjimas, kad tarp anarchizmo ir religijos tvyro bedugnė.

 

Esu praktikuojantis krikščionis ir nemanau, kad tarp anarchizmo ir krikščionybės idėjų nėra bendrų taškų. Pirmiausiai – tai pats Jėzus Kristus, kurį imperinė Bažnyčia pavertė nuolankumo iki mirties simboliu, amžinuoju nukryžiuotuoju. Bet prisiminkime, kad moralės genealogija atsiranda ne iš paties Kristaus veiklos, o iš siekusios dominuoti Viduramžių Bažnyčios. Tai pripažįsta ir pats Nietzsche.

 

Kaip sako britų krikščionis marksistas Terry‘is Eagletonas, Jėzus buvo daug radikalesnis už didelę dalį šiuolaikinių netikinčių kairiųjų. Tai liudija Jėzaus veikla – jo Šėtono siūlytosios pasaulinės valdžios atmetimas, prekeivių išvarymas iš šventyklos ir daug kitų istorijų, aprašytų tiek Naujajame Testamente, tiek Biblijai nepriklausančiuose tekstuose. Vien ko vertas pasakymas „Mano karalystė – ne iš šio pasaulio“ ir Kalno pamokslas, įkvėpęs ne vieną radikalių krikščionių bendruomenę. Be to, „Apaštalų laiškuose“ kalbama apie pirmųjų krikščionių bendruomenes – tikras komunas, kuriose klestėjo kolektyvinė nuosavybė.

 

Ieškant ryšio tarp krikščionių bažnyčios ir šiuolaikinių socialinių judėjimų, praverčia šv. Augustino citata iš jo knygos „Apie Dievo valstybę“, parašytos Romos imperijai patiriant nuosmukį ir suirutę: „Kol šis Dangiškasis miestas it piligrimas keliauja po žemę, jis kviečia žmones ir taip suburia visomis kalbomis kalbančių prašalaičių bendruomenę.“

 

Prieš dešimt metų ši citata buvo panaudota kitame kontekste, garsiajame Michaelo Hardto ir Antonio Negri veikale „Imperija“. Apie Augustino laikų Romos imperiją ir pasipriešinimą jai šioje knygoje kalbama taip „Imperija buvo suvokiama kaip „laiko pilnatvė“, vienijanti visą pažįstamą civilizaciją, bet jos pilnatvėje jai metė iššūkį visai kitokia etinė ir ontologinė ašis. Būtent šią ontologinę ašį, aktyvųjį krikščionybės elementą ateistai ir agnostikai yra linkę “nurašyti” ir pamiršti, jie nori Jėzaus gyvenimą matyti tik kaip „pralaimėjimą” ant kryžiaus, kaip mirtį. Kalbėdami tik apie mirtį, mirtimi užsikrečia ir patys ateistai, skandindami mus Nietzsche’s sunkio dvasioje. Būdamas krikščionis anarchistas, vietoj mirties turiu matyti gyvenimą, jį mylėti ir jį įtvirtinti (affirm).

 

Grįžkime prie socialinių judėjimų. Viduramžiais po visą Europą migravę įvairiausių erezijų atstovai skelbė greitai ateisiančią pasaulio pabaigą, neigė Bažnyčios tarpininkavimą tarp jų ir Dievo, smerkė karą, atmetė santuoką dėl vaikų, beje, tuose judėjimuose moterys buvo lygios vyrams, o neretai ir pirmaudavo. Taip šie judėjimai sukūrė visiškai kitokią ontologinę ašį nei dominuojanti Viduramžių katalikų bažnyčia, ne tik suvaržiusi žmogaus kūną savaisiais penitencialais, bet ir prekiaujanti indulgencijomis, kariaujanti grobikiškus karus.

 

Erezijos tapo didžiule grėsme Bažnyčios autoritetui. Nuo jų prasidėjo Renesansas, išsilaisvinimo nuo dirbtinių judėjimo, mąstymo ir moralės suvaržymų, žmonių ir jų masių galios pajutimo ir troškimų įgyvendinimo utopiniuose projektuose metas. Vėliau erezijomis pasekė anabaptistai ir įvairios nedogmatiškos krikščionių bendruomenės, kurių gausu iki šiol. Štai anabaptistai laiko save svetimšaliais ir piligrimais šiame pasaulyje, atmeta bet kokį tikėjimo ir pilietybės suplakimą. Bažnyčia, kurią jie liudijo ir už kurią mirė, rėmėsi vien tik Kristumi ir nepripažino jokių valstybės apribojimų. Vienas iš pirmųjų anabaptistų, čekas Petras Chelčickis, sakė: „Žmogui, kuris paklūsta Dievui, nereikalinga jokia kita valdžia”. Ši mintis – tai tikra laisvo krikščionio, krikščionio anarchisto programa.

 

Šiais laikais, žinoma, turime prisiminti išlaisvinimo teologiją, kuri parodė, kad Bažnyčia ir socialiniai judėjimai turi daug ką bendro – tai, žinoma, nemalonu pripažinti tiek ateistams, tiek bažnytinės hierarchijos apologetams. Be to, radikalios anarchistės gali prisiminti Katalikių darbininkių moterų sąjungą ir jos charizmatišką vadovę Dorothy Day, suderinusią krikščionybę ir anarchizmą.

 

Šiandien yra daug skirtingų požiūrių į tai, kaip krikščionys turėtų įsijungti ir dalyvauti socialiniuose judėjimuose. Vieni kalba apie moralinio angažavimosi, prisijungimo prie kenčiančiųjų ir vargstančiųjų, poreikį, kiti mano, kad reikia kvestionuoti tiek dvasinius, tiek pasaulietinius autoritetus. Aš manau, kad krikščionybėje galima matyti tiek socialinių judėjimų, tiek kovos už socialinį teisingumą daigus. Tikiu, kad šiandien krikščionybė gali prisidėti prie socialinių judėjimų, gali – jei tik nori ir sugeba - kalbėti kenčiančiųjų išnaudojimą ir priespaudą vardu. Ji gali tapti prieglauda ir stiprybe kovojant prieš spektaklio, arba, Ekleziasto žodžiais tariant, tuštybių tuštybės užvaldytą pasaulį,

 

Kita vertus, šią kovą turime atskirti nuo tam tikrų bažnytinės valdžios aparato represijų: šiandien vykstanti kova tarp krikščioniškų ir liberalių vertybių leidžia klestėti reakcingiems diskursams tiek Bažnyčios, tiek ateistų stovyklose. Būdamas krikščionis, esu ir gyvas žmogus, o jei esu gyvas, galiu aktyviai konstruoti ir dekonstruoti savo vertybes, nelikti sustabarėjusių dogmų garbintoju, man tai nėra uždrausta.

 

Socialinio teisingumo siekimas, aktyvizmas, bendruomeniškumas, džiaugsmas – vertybės, kurias atskiruose socialiniuose judėjimuose brandino radikalūs krikščionys, yra artimos ir anarchistams. Taigi, ir prieš krikščionybę nusiteikusiems aktyvistams reikėtų ne puoselėti pasenusius prietarus, bet pripažinti, kad krikčionybė – ne vien juoda inkvizicijos ranka, bet ir tikinčio žmogaus sukilimas prieš pasenusį pasaulį, ne vien Imperija, bet ir veiksminga alternatyva jai.

 

2010 04 27

 

 

Komentarai  

 
0 # .taip Y-m-d H:i
Kristus ne tik numirė (už mus!), bet ir (sic!) priskėlė!
 
 
0 # ...neronoop Y-m-d H:i
A.Jokubaitis kažkada kalbėdamas apie liberalizmą, jį apibrėžė taip: ''liberalai yra tikri liberalai tik tada, kai jie nori sukurti politinę santvarką, kuri neliberalų neverčia būti liberalais.'' Tai būtų galima perfrazuoti ir pritaikyti anarchizmui [juolab, kad tarp anarchizmo ir liberalizmo labai daug sąlyčio taškų]: ''anarchistai yra tikri anarchistai tik tada, kai jie nori sukurti visuomeninę santvarką, kuri neanarchistų neverčia būti anarchistais.'' .
 
 
0 # Kaip as matau.Zigfrindas Y-m-d H:i
"Ypač tai matyti dabar, kai ne tik ateistinė žiniasklaida, bet visa pasaulio spauda mėgaujasi skandalais Vatikane."
Daugiausia kritikos susilaukia romos katalikai. Butent jie su savo herarchine struktura ir ejimu pries gamta sukuria tas bedas pries kurias sakosi kovojantys. Manau kunigams leidus tuoktis butu tikrai sumazintas isprotejusiu pedofilu skaicius baznycioje. Taipogi nesuprantu, kodel popiezius turetu aiskinti kaip musu bendruomenems tvarkytis savo baznycioms. Dar vienas dalykas, kad kataliku baznycia per savo istorija pridare negraziu dalyku, o uz juos deramai taip ir neatsake. Normalaus, aiskaus atsiprasymo taipogi nebuvo.

O su anabaptistais kuriuos ir pats mini manau visi rastu bendra kalba. Puikus zmones.
Apie juos vikipedija : "Mėgino grįžti prie krikščionybės ištakų, pripažino tik sąmoningo amžiaus žmonių krikštą, neigė bažnytinę hierarchiją, bendravimą su Dievu vertino labiau už kasdienį patyrimą. Taip pat reikalavo lygybės, turto bendrumo, pasisakė prieš karinę tarnybą, mirties bausmę."
Manau sios idejos yra artimos anarchizmui, na tik del bendravimo su dievu ne kiekvienam cia, bet jei zmogus jaucia poreiki melstis tai tegu.. man pavyzdziui malda pries valgi ir susikaupimas yra grazus dalykas. Nors pats ir nesu religingas, bet kazkaip privercia pamastyt is kur tas maistas atkeliauja. Zodziu, vienareiksmiska i krikscioniu vertint kaip ir nelabai galim.
 
 
0 # velniop bažnyčiapilietis Y-m-d H:i
krikščionis ir anarchizmas jau savaime nesutinkantys pavadinimai, anarchizmas neįmanomas su krikščionybe
 
 
0 # ...Heh Y-m-d H:i
Tokį reiškinį kaip anabaptistai aš vadinu teisingais veiksmais dėl neteisingų priežasčių.
O ką tu Kasparai pasakytum apie "No gods, no masters!"? Ar anarchistui-kri kščioniui Kristus jau nėra dievas? Manau, kad yra ir jis vertinamas kaip besąlyginis autoritetas, savo tariamu gyvenimu ir tariamais stebuklais rodantis kaip gyventi ir elgtis kitiems.
Nors man tai tie krikščionys netrukdo, kol nelenda su savo iškreipta krikščioniška morale ir ašaringais ūbavimais apie dievo meilę ir pan. Savotiška egzotika ir įvairovė. Kai išgirstu kartais tuos suaugusio žmogaus veblenimus apie "nekaltą" prasidėjimą ar Kristaus "auką", nors pažvengt galiu. O taip gal būtų liūdna...
 
 
0 # @Anarchist Y-m-d H:i
Tikriausiai rastafari judėjimas labiau krikščioniškas negu, kad romos katalikybė. kiek domėjausi, tai kalvinizmas visai "įdomus" ir tinkamas šiandienai, ir tas pats rastafari.Jah-J ahve. siaip pagrindine "beda" rastafari sakyciau, kad jie mato ta Etiopijos karaliu, kaip antraji mesija, nors jis asmeniskai pats neige, tai manau viska ir atsako. nebent siandieniai rasto's vis gi pripazysta, kad "apsiriko" ir laukia sekancio.
 
 
0 # tuščia kalbao rly Y-m-d H:i
tokie sterilūs rašiniai nuobodūs. Kodėl Pocius tiki krikščionišku dievu? va klausimas daug įdomesnis.
nes jėzus buvo šaunus bičas? bet ar jis dievas?
jauti dievo buvimą visur ir visame? laikai jį visagaliu? ar tik abstrakčia idėja?
o gal bijai mirties?
o gal žinai epikūro paradokso sprendinį? (Jei dievas nori sustabdyti blogį, bet negali, jis nevisagalis. Jeigu jis gali sustabdyti blogį, bet nenori, jis pats blogas. jeigu jis ir nori ir gali sustabdyti blogį, tai iš kur atsirado blogis šiame pasaulyje? O jei jis nei nori, nei gali, arr galima jį vadinti dievu?)
viskas paprasta ir turi būti asmeniška, kitaip tai tik dar vienas sterilus rašinys, kuris nesujaudins nieko.
 
 
0 # krekreksius Y-m-d H:i
užgauliojantys komentarai trinami
 
 
0 # ..:DDD Y-m-d H:i
gal kasparas nori kad ji dievas paverstu nauju mesija??
Visu pirma krikscionybe atsirado is jeduizmo. Jeduizmas is daugiadevystes . Toliau nesidomejau to uztenka. Dievas o galdievai gal yra , tesiog man px asmniskai . Bet jau religijos tai tikrai yra nieko nevertas
 
 
0 # tai :DDD Y-m-d H:i
toliau ir nesidomėk, kol nepakartojai kurso...
 
 
0 # AutoriuipekA Y-m-d H:i
Pagarba
 
 
0 # religija-opiuma s liaudziaiO.Benderis Y-m-d H:i
Pociau,gal jau mirt ruosies,kad che che ha ha su dievuliu taikais?
Klounas tu,o ne anarchistas.Dar prie pliuso prisisabacink per kitas velykas,isviso bus p..dec...
eee ,gerieji zmones,paaukoki t dievuliui ant zvakiu ble...
 
 
0 # gedaanarchijabedievu Y-m-d H:i
Anarchistui pasiskelbt krikscionium turetu but geda nes krikscionybe visu pirma yra organizuota religija, o religija yra autoritarine biurokratija kuri suveda valdzia i du taskus. Pirma i isrinktaji zmogu pvz kunigas, pranasas ar popiezius turi absoliucia tos religines bendruomenes moraline ir ideologine galia didesne uz paprastu tikinciuju. Ir antras absoliucios valdzios taskas tai dievas kuris veikia kaip teisejas itvirtinantis viska ka pasako ir mokina auksciau paminetieji.
 
 
0 # .......zmurik Y-m-d H:i
100% kad Drąsius Kedys buvo nužudytas. Ir tarp kitko labai paprastai, kad jokie ekspertai nebeįrodytų, jog Jis nužudytas. Kokius tyrimus bedarytų, visi rodys tą patį ”užspringo skrandžio turiniu”. CITUOJU: ”Tarnavau savo laiku sovietų elitiniuose daliniuose ”osobovo naznacienija” . Taigi, priklausėm KGB ir mokėmės, be pagrindinių dalykų reikalingų užsienio žvalgybininkui, ir kovos menų bei įvairių gudrybių. Taigi, tai, kas padaryta su Kedžiu, vadinama natūralios mirties imitacija. Labai paprastai padaroma: alkanam žmogeliui duodama pavalgyti, po to keli žmonės jį laiko ir užspaudus nosį į burną pila degtinę. Kvėpuoti nėra kaip, tau pila degtinėlę į burną ir nieko negali padaryti. Savaime suprantama, žmogus nuo didelio kiekio alkoholio tampa visiškai girtas. Tuomet, kad žmogus užspringtų skrandžio turiniu, reikia tik gerai suspauti pilvą, ir vėlgi laikyti užspaustą nosį. Viskas. Žmogus pradeda vemti ir taip užspringsta skrandžio turiniu ir miršta. Mirtis natūrali, nieko neras jokie ekspertai. Žinoma, bus įvairių įdrėskimų, sumušimų, nes juk suprantama, kad žmogus spyriojasi. O tie sumušimai ir įbrėžimai atrodo kaip paprasčiausiai girtas žmogus nugriūtų ir susibrozdintų kažkur veidą ar kokią kitą kūno dalį. Taigi, viskas atrodo panašiai ir primityviai, net ginklas šalia pamestas, iš kurio du žmonės nužudyti. Na, čia jau neprofesionalu, bet žinant, kad visvien niekas netirs – taip greičiau.” Mielieji, manau šis komentaras viską įrodo. Mano tėtis taip pat pasakojo, kad jo draugas tarnavo tuose sovietiniuose daliniuose ir jie žinojo šį lengvą ir visiškai paprastą būdą kaip nužudyti žmogų, kad niekas nesuprastų, jog jis buvo nužudytas. Manau į šį koemntarą mes ypatingai turime atkreipti dėmesį. Juk viskas taip sutampa! Drąsius Kedys užspringo skrandžio turiniu. Ant jo veido rasta įdrėskimų ir sumušimų – jis spyriojosi, taigi jam buvo kelis kartus suduota per veidą. Ir štai, jų pasidarbavimu Drąsius užspringsta ir miršta. O juk jo batai buvo visiškai švarūs. Tai jeigu jis pats eitų ten gerti, juk eiti reikėjo per purvynus, tai logiškai pagalvojus – batų padai turėjo būti visiškai purvini. O jie buvo visiškai švarūs! Vadinasi Kedys būtent šiuo būdu nužudytas kažkur ir tada atvežtas į tą vietą ir išmestas. Kitas pastebėjimas. Tos vietos žvejai kalba, kad jie matė, jog kažkokia ”krūta” mašina, berods caravele, atvežė kažkokį didelį juoda maišą ir išmetė į tą vietą. Žvejai pagalvojo jog tai šiukšles kažkas išmetė, todėl nekreipė dėmesio. O juk Drąsius ir buvo rastas gulintis ant ilgo juodo palto! Žmonės, tai viską įrodo! Būkite geri ir nelikite abejingi. Platinkite šį komentarą visur, kur tik įmanoma. Reikia, kad jį pastebėtų
 
 
0 # SabotažasMindaugas Y-m-d H:i
Jėzus buvo pirmas tikras anarchistas pakvietęs sabotuoti Bogio Imperijos korporatyvią valdžią, o kai pamatė jog žvejų ir amatininkų chebrytė neįkerta temos ėmėsi radikalių priemonių - paaukojo save... Priemonė pasiekė tikslą :-))
Čia kaip matau, daugelis mano jog anarchizmo viršūnė yra primyšt į mokyklos valgyklos kompotą, tačiau yra ne taip. Pradžioj paskaitykit Bibliją, o po to Bakuniną... arba neskaitykit, vis tiek nepadės :-)