Jolanta Bielskienė. Mėgstu gerą kiną, gurmanišką maistą ir noriu revoliucijos
politika

mes norime revoliucijos        Žaidimų ir duonos niekas nepatiekia ant lėkštelės. Viską, kas malonu, gera ir naudinga bei tenkina moraliai tenka užsidirbti arba išsikovoti. Tiesa sena kaip pasaulis. Tačiau skirtingi žmonės siekia to skirtingai.

 

Jei tikėti dešiniaisiais, geras skonis ir išsilavinimas bei kiti gyvenimo teikiami malonumai yra privilegija, kuri turėtų būti išsaugota siauram ratui. Savojo uždaro rato („berniukų klubo“) saugumas garantuoja to paties ciklo pasikartojimą. Gimęs su sidabriniu šaukštu burnoje bus užaugintas ir išlavintas taip, kad galėtų savo puikia retorika užčiaupti „menkaverčius“ ir priversti juos gyventi baimėje ir nepasitikėjime ir taip niekada nepretenduoti į šias privilegijas.

 

Vienas iš būdų užkirsti maišto pavojų – gąsdinti minią kairiųjų – raudonųjų baubu. Dešiniųjų propagandistai vis bando mus įtikinti, kad blogiau už marą ir badą yra tik kairieji: jie nori įvesti lygiavą, kad visi gyventų skurde; skelbdami kosmopolitizmą. Jie atiduos mūsų valstybę priešams; jie sugriaus pamatines doros ir šeimos vertybes, o per savo silpnavališką pacifizmą jie padarys mus beginklius (tokių mūsų net ir NATO nebenorės).

 

Maištai ir perversmai yra kairiųjų įrankis, todėl veltis į juos būtų prasto skonio reikalas. Gal todėl mūsų dešiniųjų dominuojama (arba naujų nesustyguotų mokesčių nualinta ir priversta tapti bulvarine) Lietuvos žiniasklaida ir sutelkė minios dėmesį į Kedžio istoriją, o Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitur Europoje vykstančius streikus nušviečia kaip nešvarų reikaliuką.

 

Tačiau rašau turėdama gerą naujieną – kairę, bet linksmą. Tiesa, kad kairieji naudoja maištus kaip pasipriešinimo neteisybei įrankį. Tačiau be to kairieji nori mėgautis kritišku, realybę atspindinčiu aukščiausio lygio menu, valgyti skaniai ir sveikai, laisvalaikiu keliauti ir linksmintis ir, svarbiausia, gyventi valstybėje, kur prabanga yra vienodai prieinama visiems. Valstybėje, kurioje mokesčiai yra renkami ne tam tikros grupės palaikymo kaupimui, bet socialinei amortizacijai užtikrinti. Kur kiekvienas gali svajoti ir pasiekti. Valstybėje, kuri nesiekia užčiaupti ir pažeminti, bet kur kiekvienas gali būti kritiškas ir tiesus.

 

Įtampos tarp šių dviejų pusių buvo visada, bet finansinės krizės metu antklodę į save įnirtingai ėmė tempti dešinieji. Pabūgę, kad dėl krizės gali prarasti dalį savo komforto, jie nutarė užsitikrinti status quo apiplėšdami Lietuvos visuomenę.

 

Kaip gi kitaip, jei ne apiplėšimu, galima pavadinti vykdomas Sveikatos ir Švietimo reformas, socialinių garantijų ir pensijų mažinimus, bedarbystės bei darbdavių savivalės skatinimą?

 

Kuris žmogus yra laisvesnis ir galintis įvairiais būdais reikšti savo kūrybingumą: tas, kuris dirba neribotas darbo valandas, negauna už tai viršvalandžių ir net nedrįsta darbdaviui užsiminti apie apmokamas atostogas, ar tas, kurio teisę į darbą ir atlygį, teisę į poilsį bei lygias galimybes garantuoja įstatymas ir tą teisę gina valstybė?

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Kokios šeimos yra labiau pilnavertės ir laimingos: tos, kurios yra kamuojamos nuolatinės baimės ir netikrumo dėl kaupiamos privačios pensijos, kur dalis suaugusiųjų šeimos narių yra emigravę juodam darbui, o vaikus palikę vaikų globos namuose neribotam laukui; ar šeimos, sukurtos laisvai apsisprendžiant, kai žmonės nėra gąsdinami priespaudinės moralės fobijų, kai jų sveikatos ar finansines bėdas išlygina socialinės paramos sistema?

 

Stabili, progresyvi ir visiems prieinama sveikatos apsauga bei švietimas yra kiekvienos visuomenės stabilumo ir aukšto „laimingumo“ koeficiento garantas. Vienas pažįstamas kanadietis juokavo, kad šiaip kanadiečiai taikūs žmonės, bet pakaktų vieno neatsargaus kokio politiko žodžio apie pasikėsinimą į visiems prieinamą sveikatos apsaugą ir švietimą, kad minios paplūstų į gatves. Niekas neabejoja, kad Lietuvai reikėjo gerinti paslaugų šiose dviejose srityse kokybę. Tačiau viską pardavus nereikės sukti galvos ir dėl kokybės.

 

Mūsų poliklinikos ir ligoninės jau buvo beišsikapstančios: kvalifikuoti medikai, supirkta nauja medicininė įranga. Trūko tik bendros susitarimo dėl tolesnio vystymo politikos, patalpų remontavimo, bendro administravimo sustygavimo, abipusio žmonių geranoriškumo ir būtų viskas pajudėję. Dabar viską (kartu su naujausia įranga, nupirktą už mūsų visų pinigus) mėginama išsidalinti draugų ratelyje, kad vėliau būtų galima plėšti nuo „pilkųjų tamsiųjų“ masių, kurių egzistavimą užtikrins neprieinamas aukštasis mokslas.

 

Naikinti mūsų valstybę ir demokratiją iki šiol dešiniesiems trukdė dar egzistavusi kritiška žiniasklaida, pilietiškai angažuoti akademikai ir menininkai, studentai, profesinės sąjungos ir progresyvesni verslininkai. Tačiau žiniasklaida ir knygų leidyba buvo užčiaupta naujais nesuvirškinamais mokesčiais, aktyvesni savo pažiūrų nebijantys reikšti vieši intelektualai buvo atleisti iš darbų dėl „prastos studijų kokybės“ arba suprato, kad atvirumas nėra finansuojamas, menininkai surūšiuoti į vertingus – tikruosius ir gatvinius marginalus (kuriems net nesvajot apie jokį mecenavimą).

 

Studentai auklėjami dešiniųjų idėjų šviesoje tapo pasyvūs sistemos mylėtojai (vos keletas studentų susirinko į mitingus pasipriešinti švietimo reformai nukreiptai tiesiogiai prieš juos). Darbininkai ir verslininkai yra supriešinti krizės retorikos, o jų susipriešinimą tik dar labiau gilina siekiai liberalizuoti Darbo kodeksą. Argi tai nėra tiesioginis Lietuvos kelias į vergovę?

 

Kartais man atrodo, kad dabartinė Vyriausybė dėl tam tikrų sumetimų netgi laukia, kol žmonės pabus ir pradės priešintis. A. Kubiliaus pasakymas, kad „valstybė neturi tapti „socialiniu projektu“ yra sniego gniūžtė į kiekvieno mūsų veidą. Kaip atsakysime: kaip vergai – tyliai, be nuomonės ir savos valios, ar ryžtingai ir su ironija – kaip kairieji?

 
delfi.lt
2010 06 16

 

 

Komentarai  

 
0 # like, like, bloody like.Justelis Y-m-d H:i
va taip vat.
ot kur normali kairioji mintis ant delfio prasimušė.
konservuokim konservatorius.
kurkim socialiai teisingą visuomenę ir valstybę.
 
 
0 # HmmCommie Y-m-d H:i
Kairiųjų bėda šiais laikais yra ta, kad jų beveik nėra. Kairysis sparnas seniai nebe kairysis, daugiau centristinis. Dauguma kairiųjų yra pro kapitalistai, kurie mano, kad kapitalizmo sąlygomis įmanoma sukurti kažką doro. Jie absiriboja save rasizmo, seksualinių mažumų klausimu ir t.t, palikdami liaudies interesų atstovavimą dešiniesiams. Dabar kairiaisiais galima pavadint nebent radikaliuosius komunistus. Oficialioj politinėj arenoj kairieji neegzistuoja.
 
 
0 # I ♥ ITpekA Y-m-d H:i
Gal kas žino,koks procentas Lietuvos gyventojų sudaro darbininkų klasė? Kur jie? Aū,proletarai!! ! Gal visi išvažiavo,o likę geria "Rojų"(spirituo tą vyną)? Užtat "Barclays" sukurs šimtus darbo vietų!
"Žinių visuomenė" - mėgsta sakyti elitas.Va taip va.
 
 
+1 # "ir, svarbiausia, gyventi valstybėje, kur prabanga yra vienodai prieinama visiems."guga Y-m-d H:i
Esminė kairiųjų klaida, kuri šlapimu trenkia į smegenis ir todėl nieko gero iš to neišeina ir neišeis. Valstybė ir vienoda prabanga visiems yra nesuderinami, nes valstybė tai hierarchija ir valstybės valdytojų rankose sukaupta galia. Sapnams apie gerą karalių niekada nebus lemta išsipildyti. Ateis kairieji ir valstybė persikeis?! To niekada nebuvo ir nebus. Bus "Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas!".
 
 
+2 # " kai jų sveikatos ar finansines bėdas išlygina socialinės paramos sistema"guga Y-m-d H:i
Užmiršo prirašyti PRIEVARTINĖS socialinės paramos sistema. Net ir į privačius pensijų fondus dabar babkes tempia ne todėl, kad nori, o todėl, kad įsakyta tempt arba valstybei, arba privatininkui. O kur trečia, ketvirta, dešimta galimybė, kur galimybė savo pensiją kaupt kojinėje arba išvis nieko nekaupt, kur tikras, o ne apsimestinis pasirinkimas. Matau, kad kairiesiems tai nerūpi. Jie žino geriau už mane. Cha, ateis tikri kairieji ir perdažys kalėjimo sienas tikrųjų kairiųjų spalvomis.
 
 
0 # kairioji valstybininkėkkk Y-m-d H:i
J. Bielskienė yra pati tikriasuia kairioji valstybininkė, kuriai atsiveria tiesus kelias pas socdemus.
 
 
+3 # isvadaKostia Y-m-d H:i
cia grynais bolsevikinis portalas. Hei Lenin , iskrypeliai !!!
 
 
0 # geras straipsnisfth Y-m-d H:i
Daugiau tokių ir plačiau pateikti.
 
 
+1 # kairėfrao Y-m-d H:i
kai kairė tiek daug rašo apie pačią kairę, ir dar taip nuotaikingai, reiškia miršta su šypsena.
 
 
0 # Kaip visada.Loki Y-m-d H:i
Socialistai sugeba identifikuoti problemas, tačiau rasti tinkamų sprendimų - ne.
 
 
+1 # na man tiesa sakant užkliuvo pabaigaJustelis Y-m-d H:i
" Kaip atsakysime: kaip vergai – tyliai, be nuomonės ir savos valios, ar ryžtingai ir su ironija – kaip kairieji?"

Kas iš tiesų yra ta kairiųjų ironija? Gluodeno įsivaidavimas, kad jo įkandimas nuodingas?
O kas yra tasai kairiųjų ryžtas? Kritiniai straipsniai delfi, kuriuos mėgsta savi, o kiti lieka kaip ir buvę.

Darbininkų klasė LT rado labai gerą būdą "priešintis" - emigruoti vergauti kitur.

Pliusui tai pritariu dėl tos hierarchijos. Labai juokingas buvo tas komentaras, kad jeigu kažko per google nerandi, tai tas dalykas yra "neįrodomas" ir neegzistuoja.

bet argi taip norisi varyti ant socdemų pažiūrėjus į per šimtmetį jų valdytą Skandinavijos regioną? Toj pačioj LT buvo gan kietas socdemų branduolys tarpukariu, kol neatėjo klerikalai fašiai ir neperpiso.
O tai apie kokį mes dar galim svajoti komunizmą po Orvelo gyvulių ūkio SSSR?
Anarchokomunistiškai tai žmonės natūraliai tvarkosi, kur yra stiprūs bendruomeniniai ryšiai.
Lietuvoj socdeminė politika failina ne todėl, kad "socialistai nesugeba pasiūlyti alternatyvų". Todėl failina, kad bendruomeniškum as yra suardytas ir perpistas dar Stalino kultūrinio ir dvasinio genocido laikais. Nėra bendruomenių - nėra jokios kairiosios idėjos gyvos.
Jeigu ką ir įmanoma daryti, tai ugdyti bendruomeniškum ą jaunosios kartos.

Tik visa bėda, kad dauguma jų irgi rado būdą "maištauti" - emigruoja ten kur nemokamas, ar kokybiškesnis mokslas ir pasilieka.

Ar apskritai kas nors dar tiki ta Lietuva kaip visuomene, bendruomene? Man ir tai sunkiai sekasi tai daryti, nors regioninį, kultūrinį patriotizmą palaikau ir palaikysiu.
 
 
+1 # ką daugiau besakytjoks Y-m-d H:i
visada maniau, kad kairieji ypač niekina "shoping&fuckin g" gyvenimo būdą, o pasirodo, kad toks gyvenimo būdas yra jų gyvenimo tikslas, o revoliucija - priemonė šiam tikslui pasiekti, nes kitaip jų ten neprileidžia :/