“Kiekvienas skvoto gyventojas unikalus, o visi tokie kartu sukuria unikalią bendruomenę, tarsi visuomenę visuomenėje – skvotą.“

     Skvotas – tai maištaujančio panko, keliautojo, ieškančio prieglobsčio žmogaus ar tiesiog besireiškiančios, laisvos asmenybės gyvenamosios vietos etalonas. Tai namai. Dažnai su elektra, vandentiekiu, tik be tėvų, senelių ir... valdžios. Jokių mokesčių, jokių plačiosios visuomenės moralinių normų. Tik tu ir tavo kaimynai. Daug kaimynų. Ir vidaus taisyklių. Nedaug, bet gerų. Pagrindinė - gerbti savo kaimyną ir neteršti ten, kur gyveni..Viskas elementaru: kol gyveni skvote, jo sienos ir grindys yra tavo namai, o savo namų, kaip žinia, niekas nedarko; skvoto gyventojai – tavo draugai, o tai, kas tavo, yra jų.

     Skvotas – tai bendruomenė, laisva, bet civilizuota. Bendruomenė, kurios nariai yra individai, nevaržomi nei buities, nei nusistovėjusių taisyklių. Tai žmonės, kurie yra kitokie, jie laisvi ir drąsūs. Dažniausiai tai menininkai, filosofai, keliautojai, laikinai apsistoję skvote ar tiesiog laisvos dvasios žmonės. Nebūtinai jaunimas. Dažnai ten gyvena garbaus amžiaus, bet laisvų pažiūrų žmonės, net tėvai su vaikais. Ir nesikrausto jie iš ten ne dėl to, kad neturi pinigų „normaliam“ būstui, o todėl, kad gyvenimas skvote juos žavi.

     Skvotas skvotui nelygus. Galima įsikurti apleistame name, atsinešti šiek tiek baldų, padaryti tūsą ir apsiskelbti skvoteriu, tačiau nederėtų painioti pavienių landynių, laisvų jaunimo plotų su tikraisiais skvotais. „Tikrieji“ skvotai – tai namai, kartais net ištisi kvartalai, kažkada buvę apleisti, o dabar pabudę naujam, kunkuliuojančiam gyvenimui. Tokiuose vietovėse dažnai netrūksta visų būtiniausių komunalinių sąlygų, patogumų ir viso kito. Skvoteriu šūkis: „Namai – mano tvirtovė”, tad jie savo tvirtove atitinkamai ir rūpinasi. Tempia ten visokiausius baldus, vaizdo ir garso įrangą, kurią… suranda gatvėje.

     Čia turbūt ir slypi pagrindinė priežastis, kodėl lietuvių skvotai niekada neprilygs vokiškiems ar itališkiems. Kultūra ne ta, žmonės čia gerų daiktų į gatvę nemeta. Apskritai mūsuose aiškiai jaučiamas skvotų deficitas. Kaip teisinasi mūsų tautiečiai, skvotų pas mus nėra: „dėl prastų skvotavimo galimybių (dėdė Įstatymas, bendra socialinė padėtis ir t.t.) ir klimato.“. Na, ant klimato niekaip nepavarysi, kur lemta Lietuvos trispalvei plevėsuoti, ten ji ir plevėsuos, demarkacinių linijų į saulėtosios Ispanijos teritoriją irgi neperstumsi. Bet štai įstatymai... Gal ne tokia demokratiška ta mūsų tėvynė. Kitose šalyse skvoteriams suteikiamos šiokios tokios, klibančios, bet teisės. Pavyzdžiui, pagal Didžiojoje Britanijoje galiojantį įstatymą daugiau nei 12 metų tame pačiame name pragyvenę skvoteriai turi teisę prašyti įteisinti pastatą kaip jų nuosavybę, o įsikėlusius skvoterius galima iškeldinti tik teismo nutarimu.

     Užupio meno inkubatorius

     Pavienių skvotų Lietuvoje nedaug, galima ir ant pirštų suskaičiuoti. Didesniu ir labiau išsivysčiusiu skvoterių miesteliu, kad ir kaip keistai nuskambėtų, galima laikyti mūsų UMI (Užupio meno inkubatorių). Jis, kaip kokia Kristianija, tarnauja gyventojams kaip idėjų skleidimo priemonė. Ten rengiamos menininkų parodos, įvairūs renginiai, koncertai. Idėjų kupini žmonės Užupio meno inkubatoriuje visada laukiami.

     Egzistuoja ir pavieniai skvotai, priešingai nei tie „meno centrai“, jie nesudaro namų, kavinių sambūrio, neišsidriekia kokioje nors teritorijoje, viskas čia sutelkia viename, dažniausiai daugiabučiame name. Šiems gal kiek sunkiau, nes visą gyvenimui būtiną atributiką (barą, koncertų salę...) jie turi sutalpinti vienoje patalpoje. Tokių namų gyventojai dažniausiai panašūs į vieną didelę šeimą, nes gyvenant skvote tenka daug kuo dalintis. Tokiuose skvotuose gyvenimas labiau pankiškas bei triukšmingas. Čia prieglobsčio dažnai prašo po pasaulį keliaujantis jaunimas, savo gig‘us rengia gastroliuojančios „rūsio“ grupės.

     Vieni skvoterius smerkia ir vadina valkatomis, kurie užgrobia namus, kiti palaiko ir vadina miesto sanitarais. Mes, matyt, prie tų, kurie palaiko. O ką? Tegul gyvena, tegul veisiasi, negaila juk. Tegul buriasi, ugdo ir skleidžia savo idėjas.

     Užrašė Ruduo Reikjavike
    www.schyzoprojektai.vhost.lt