Ar internetas gali būti išties laisvas?
politika

00jaron-lanier-y-douglas-rushkoff        Susikompromitavus neutraliam požiūriui į internetą, vykstant Wikileaks ir Juliano Assange‘o persekiojimui ir plečiantis naujam technologijų burbului kyla klausimas – ar mums nereikia naujo, laisvesnio interneto?

 

       Taip mano Douglas Roushkoffas ir Jaronas Lanier, dreduotas vizionierius, laikantis save technologijų guru . Pastarojo 2010-aisiais knyga vadinasi „Tu – ne prietaisas“.

 

       Ir Rushkoffas, ir Lanier mano, kad internetui kažkas nutiko. Prieš valdžią nusiteikusių žmonių ir laisvos informacijos propaguotojų kūrinys, asmenybės reiškimosi įrankis virto didžiule informacijos kaupykla. Pučiasi Facebookas ir Google. Internetas tapo apsėstas korporacijų, jį valdo kostiumuočiai, kurie niekad netikėjo kūrybine galia, kol nepamatė, kad interneto paslaugų tiekimas (ISP) neša pelną – duomenys gali būti kaupiami siekiant juos parduoti kitoms korporacijoms ir vyriausybėms, kad jos savo ruožtu galėtų kurti technologijų burbulus, tokiais, kaip paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

 

       Toks burbulas pučiasi vėl – tai, kad Facebookas įvertintas 50 milijardų dolerių suma, atrodo kaip absurdas visiems, kurie savo kritiška akimi mato, kokį šlamštą pardavinėja jis ir tokie jo investuotojai, kaip Digital Sky Technologies ir Goldman Sachs. Ji kelia savo akcijų kainas, kad jas pradėjus siūlyti visuomenei (o taip ir bus) kiekvienas akcininkas galėtų brangiai parduoti savąsias akcijas kitiems elitiniams investuotojams.

 

       Facebookui yra dvi alternatyvos – arba vykdyti praeitame dešimtmetyje pradėtą nepriklausomą veiklą, arba sekti Google ir tapti finansiniu džagernautu. Pastarasis scenarijus daugelio žmonių neįtikina, bet tai nesustabdys Facebooko investuotojų, pardavinėjančių iliuziją.

 

      

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

       2011-ųjų Facebooko burbulas turėtų mums priminti, kad Facebookas niekada netarnavo mums – visa tai tik duomenys, kurias kaupė šmikis Markas Zuckerbergas, duomenys, dėl kurių lažinasi cinišką finansų klasės aroganciją demonstruojantys investuotojai.

 

       Gal mes ir nemokėsime už Facebooką, bet mes nebebūsime informacijos, kurią talpinsime internete, savininkais. Zuckerbergas jau seniai paisto nesąmones, kad privatumas neegzistuoja – pripraskite prie to, kad kažkas nusipirks jūsų asmeninę informaciją ir toliau ją kraukite į kaupyklą.

 

       Ne viskas internete blogai, bet asmeninės informacijos katalogavimas Google ir Facebooke kelia nerimą. Lanier sako, kad du technikos milžinai – „Lords of the Cloud“ ir Web 2.0 sukūrė bandos mentalitetą, jos sąskaita nuvertindami individą – tai gerai pasitarnauja pelno kaupimui. Tai atspindi ir virusai, kuriuos Lanier vadina „spietinio mąstymo“ vaisiais.

 

       Lanier rašo: „Tikrasis puslapio vartotojas – tai žmogus, kuris jame kada nors reklamuosis. Bet to žmogaus vis dar nėra, todėl visos internetinės draugystės tampa meškere, kuria žvejojami būsimieji skelbimų teikėjai“.

 

       Kitas interneto iškrypimų pavyzdys – tai šlykšti korporacijų Sony, Universal Music Group ir Abu Dhabi Media muzikinių klipų svetainė VEVO. Lėtas krovimasis, cenzūruojami paveikslėliai ir per daug reklamos. VEVO buvo sumanyta kaip būdas pritraukti turtingus investuotojus. Jei YouTube ieškome klipo ir mums nurodomas VEVO, tik giliai atsidūstame ir ieškome iš naujo.

 

       Jei esame „spietinio mąstymo“ aukos, kaip teigia Lanier ir iš dalies Rushkoffas, ką galime daryti? Abu teigia, kad reikia perkrauti kompiuterį. Mus tuo įtikina kai kurie faktai.

 

      

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

       JAV senatorius Joe Liebermanas siūlė priimti įstatymą, kuris suteiktų JAV Prezidentui galios kiberterorizmo atveju išjungti dalį interneto svetainių. Turbūt Liebermanas kalbėjo apie islamistų kiberterorizmą, bet pats šios sampratos neapibrėžtumas mus galėtų priversti nuščiūti. Tai jau kvepia kapitalistiniu fašizmu – mus buvo bandoma paversti karvių banda, kuriems rūpėtų tik rinktis tarp respublikonų ir demokratų, o po to apstulbus stebėti, kaip niekas nesikeičia.

 

       Šis įstatymas atvėrė daug kam akis – jie suprato, kad ateities Prezidentas lyg koks Cezaris ar Augustas, gali pašalinti bet kokias valdžios viešumo liekanas ir imtis autokratinio valdymo.

 

       Tokia bjauri idėja verčia klausti, ar pasaulyje – Amerikoje ar Kinijoje – negalėtų atsirasti nusimanančių žmonių – hakerių ar kompiuterių programuotojų, galinčių sukurti pogrindinį internetą, kuris jau galėtų veikti, bet kol kas būtų paliktas ramybėje.

 

       Internete yra slaptų koridorių, kuriuose laisvai bendrauja valdžiai priešiški laisvos informacijos propaguotojai; jie nebijo būti susekti JAV valdžios, Google ir Facebooko. Ar įmanoma sukurti alternatyvų internetą, laisvą nuo informacijos kaupimo ir saugojimo? Mano nuomone, pirmas žingsnis būtų atsisakyti ISP, kad mūsų paslaugų nelėtintų ir neišjungtų korporacijos. Alternatyvus internetas ar daugybė internetų turėtų būti nepriklausomi nuo šiuolaikinio pasipelnymo modelio.

 

       Mums visiems reikia eiti į priekį.

 

       Pagal Infoshop parengė kp  

 

       Anarchija.lt

       2011.01.06.