John Perkins. Ekonomikos smogiko išpažintis. Epilogas
politika

Perkins_Smogikas_virselisMes atsidūrėme šios knygos pabaigoje, taip pat ir pradžioje. Jūs turbūt klausiate savęs, kur eiti toliau, ką galima padaryti, norint sustabdyti korporatokratiją ir baigti šį beprotišką ir savižudišką žygį globalios imperijos link? Jūs esate pasiruošę padėti knygą į šalį ir griebtis tikro pasaulio.

 

Jūs norite idėjų ir aš galiu keletą pasiūlyti!

 

Galiu pridurti, kad skyrius apie „Bechtel“ ir „Halliburton“ Irake, kurį jūs ką tik perskaitėte  –  pasenęs. Kai jūs jį skaitysite, jis jau gali būti nereikalingas. Tačiau šių laikraščių straipsnių reikšmė peržengia turinio laikinumą. Tikiuosi, kad tas skyrius pakeis jūsų požiūrį į žinias, padės jums išmokti skaityti kiekvieną laikraščio straipsnį tarp eilučių ir ieškoti gilesnės prasmės  kiekviename televizijos ar radijo žinių reportaže.

 

Viskas yra ne taip kaip atrodo: NBC priklauso „General Electrics“, ABC – „Disney“, CBS  –  „Viacom“, o CNN yra didžiulio „AOL Time Warner“ sindikato dalis. Dauguma mūsų laikraščių, žurnalų ir leidyklų priklauso ir yra manipuliuojamos didžiųjų tarptautinių korporacijų. Mūsų žiniasklaida –  korporacijų valdžios dalis. Valdininkai ir direktoriai, kontroliuojantys beveik visą mūsų gaunamą informaciją, žino savo vietą. Jie visą gyvenimą mokomi, kad viena svarbiausių jų užduočių yra įamžinti, sustiprinti ir išplėsti paveldėtą sistemą. Jie labai efektyviai tuo užsiima ir nuožmiai reaguoja į opoziciją. Taigi jums tenka našta pamatyti už uždangos slypinčią tiesą ir ją apnuoginti. Atskleiskite ją jūsų šeimai ir draugams, skleiskite žodį.

 

Galiu jums pateikti sąrašą dalykų, kuriuos galite padaryti. Galite sumažinti savo naftos vartojimą. 1990-aisiais, prieš mums pirmąkart įsiveržiant į Iraką, mes importavome 8 milijonus barelių naftos; 2003-iaisiais, antrojo įsiveržimo metu, importas išaugo 50 procentų – iki 12 milijonų barelių. Kai kitąkart pajusite norą eiti apsipirkti, verčiau paskaitykite knygą, pasimankštinkite ar pamedituokite. Sumažinkite savo namų erdvę, drabužių kiekį, automobilį, biurą ir beveik viską, ką turite. Protestuokite prieš „laisvosios“ prekybos susitarimus ir prieš kompanijas, išnaudojančias žmones ir niokojančias aplinką.

 

Galiu jums pasakyti, kad dabartinėje sistemoje slypi didelė viltis, kad bankai, korporacijos ir vyriausybės, ar juos valdantys žmonės, nėra iš prigimties blogi ir jiems nebūtina sukurti korporatokratiją. Aš galiu ilgai ir smulkiai aiškinti, kad problemos, su kuriomis susiduriame, nėra piktavalių įstaigų veiklos rezultatas, jos veikiau kyla iš ydingai suvoktų ekonominio vystymosi idėjų. Kaltos ne pačios institucijos, o mūsų įsivaizdavimas, kaip jos turi funkcionuoti ir sąveikauti tarpusavyje, ir kokį vaidmenį tame procese turėtų atlikti vadybininkai.

 

Tiesą sakant, itin efektyvūs pasauliniai komunikacijos ir platinimo tinklai turėtų būti naudojami pozityviems ir labdaringiems pokyčiams skatinti. Įsivaizduokite, kad „Nike“ kablelis, „McDonald`s“ arkos ar „Coca-Cola“ prekės ženklas taptų simboliais kompanijų, kurių pagrindinis tikslas būtų aprengti ir pamaitinti skurstančiuosius aplinkai nekenkiančiu būdu. Tai nėra labiau neįmanoma, nei nuskraidinti žmogų į Mėnulį, sugriauti Sovietų Sąjungą ar sukurti infrastruktūrą, leidžiančią minėtoms kompanijoms pasiekti kiekvieną planetos kampelį. Mums reikia revoliucingai pakeisti požiūrį į išsilavinimą, suteikti sau ir  vaikams teisę galvoti, klausti ir veikti. Galite parodyti pavyzdį. Būkite mokytoju ir mokiniu, įkvėpkite aplinkinius savo pavyzdžiu.

 

Galiu paskatinti jus imtis ypatingų veiksmų, kurie paveiks institucijas. Kalbėkite kiekviename susirinkime, rašykite paprastus ir elektroninius laiškus, skambinkite ir uždavinėkite klausimus ar dalinkitės abejonėmis, balsuokite už šviesuoliškas mokyklos tarybas, apygardos komisijas ir vietinių savivaldybių nutarimus. Jei turėsite sustoti, darykite tai sąmoningai. Į viską įsitraukite asmeniškai.

 

Galiu priminti jums, ką man 1990-aisiais atskleidė šuarai – pasaulis yra toks, apie kokį svajojate, ir mes galime iškeisti seną gamtą teršiančios industrijos, greitkelio spūsčių ir sausakimšų miestų košmarą, į naują svajonę, kuri remtųsi pagarba Žemei ir socialiai atsakingais lygybės bei ekologinės pusiausvyros principais. Mūsų valioje yra pakeisti save ir pakeisti paradigmą.

 

Aš galiu nors ir dabar išvardyti nuostabias galimybes, kurias turime, kad sukurtume geresnį pasaulį: pakankamai maisto ir vandens visiems; pakankamai vaistų, kad išgydytume ligas ir išvengtume epidemijų, žudančių milijonus žmonių; išvystytą transporto sistemą, galinčią gabenti būtiniausius gyvenimui dalykus į tolimiausius planetos kampelius; galimybę pakelti raštingumo lygį ir suteikti interneto paslaugas, kad visi žmonės žemėje galėtų bendrauti tarpusavyje; įrankius spręsti konfliktams, kurie galėtų priversti karus išnykti; technologijas, pajėgias tirti tiek kosmoso platybes, tiek subatominę energiją, kuri vėliau galėtų būti panaudota ekologiškesniems ir efektyvesniems namams; pakankamai išteklių, kad pasiektume visa tai, kas minėta, ir dar daugiau.

 

Galiu jums pasiūlyti, kokių žingsnių galėtumėte imtis tučtuojau, kad padėtumėte kitiems suprasti galimybes ir esamą krizę:

 

● Pasiūlykite suburti „Ekonomikos smogiko išpažinties“ aptarimo grupę vietiniame knygyne, bibliotekoje arba  ten ir ten (kaip tai padaryti, galite pasiskaityti www.johnperkins.org).

● Sukurkite jūsų mėgstamo dalyko (sporto, maisto gaminimo, skruzdėlių stebėjimo – ko tik norite) prezentaciją vietinei pradinei mokyklai ir padėkite mokiniams suvokti tikrąją visuomenės, kurią jie paveldės, prigimtį.

● Išsiųskite visiems savo elektroninio pašto adresatams laiškus, kuriuose pasidalintumėte šios arba kitos knygos sukeltais jausmais.

 

Tačiau aš manau, kad apie šiuos dalykus jūs jau pagalvojote. Jums tereikia išsirinkti keletą labiausiai jums tinkančių variantų ir užsiimti jais, suvokiant, kad visa tai yra didelio įsipareigojimo dalis. Mes turime visiškai ir nedviprasmiškai įsipareigoti pažadinant save ir aplinkinius. Mes turime išgirsti pranašysčių išmintį, atverti protus ir širdis galimybėms, tapti sąmoningais, o tada veikti.

 

Vis dėlto ši knyga nėra receptas, tai išpažintis – paprasta ir aiški. Tai išpažintis žmogaus, leidusio paversti jį pėstininku, ekonominiu smogiku; išpažintis žmogaus, kuris susigundė korumpuota sistema, nes ji siūlė tiek daug galimybių didžiuotis savimi, o parsidavimą buvo lengva pateisinti; išpažintis žmogaus, kuris nebuvo kvailas, tačiau visada rasdavo būdų savo gobšumui, vilties netekusių žmonių išnaudojimui ir planetos siaubimui pateisinti, išpažintis žmogaus, kuris visiškai pasinaudojo tuo, kad gimė vienoje turtingiausių visuomenių pasaulio istorijoje ir kuris gailėjosi savęs, nes jo tėvai nebuvo piramidės viršūnėje; išpažintis žmogaus, kuris klausė savo mokytojų ir skaitė ekonomikos vystymo vadovėlius, o tada pasekė pavyzdžiu kitų vyrų ir moterų, pateisinančių bet kokias priemones globaliai imperijai plėsti, net jei tam prireiktų žmogžudysčių, genocido ir aplinkos sunaikinimo; išpažintis žmogaus, kuris mokė kitus sekti jo pėdomis. Tai mano išpažintis.

 

Tai, kad jūs perskaitėte iki šios vietos, rodo, kad mano išpažintis paveikė jus asmeniškai, kad mes su jumis turime daug ką bendro. Galbūt mūsų keliai ir buvo skirtingi, tačiau važiavome tomis pačiomis transporto priemonėmis, naudojome tuos pačius degalus ir sustojome papietauti restoranuose, valdomuose tų pačių korporacijų.

 

Man išpažintis buvo esminė pabudimo dalis. Kaip ir visos išpažintys ji yra pirmasis kelias atpirkimo link.

 

Dabar jūsų eilė. Jums reikia atlikti savo išpažintį. Kai aiškiai suvoksite, kas esate, kodėl esate čia, šį istorijos tarpsnį, kodėl padarėte tuos dalykus, kuriuos padarėte, – ir tuos, kuriais didžiuojatės, ir kitus – ir kur jūs ketinate judėti toliau, jūs tuojau pat pajusite palengvėjimą, euforišką palengvėjimą.

 

Patikėkite manimi, kad šios knygos rašymas buvo itin emociška, dažnai skausminga ir žeminanti patirtis. Ši patirtis mane gąsdino taip, kaip niekas niekada nebuvo to daręs. Tačiau ji atvėrė man tokį palengvėjimo jausmą, kokio nepažinojau iki šiol: ekstatišką palengvėjimo jausmą.

 

Paklauskite savęs šių klausimų: ką man reikia prisipažinti? Kaip apgavau save ir kitus? Kur suklydau? Kaip leidau įtraukti save į sistemą, kuri yra visiškai netekusi pusiausvyros? Ką padaryčiau, kad būčiau tikras, jog mūsų vaikai ir visi vaikai visoje planetoje sugebės išpildyti „Tėvų Įkūrėjų“ svajonę, svajonę apie gyvenimą, laisvę ir laimės siekimą? Ko turiu imtis, kad baigtųsi badas ir kad niekada nepasikartotų rugsėjo 11-oji? Kaip galiu padėti vaikams suprasti, kad godžius ir kraštutinumų kupinus gyvenimus gyvenantys žmonės turi kelti gailestį, o ne norą juos mėgdžioti, net jei tie žmonės jų kontroliuojamoje žiniasklaidoje pristato save kaip sektinus pavyzdžius ir bando įtikinti mus, kad jachtos ir vilos atneša laimę? Kokius pokyčius įgyvendinsiu, pakeisdamas savo požiūrį ir suvokimą? Kokius būdus naudosiu, kad išmokyčiau kitus ir daugiau išmokčiau pats?

 

Tai yra esminiai dabarties klausimai. Kiekvienam iš mūsų reikia atsakyti į juos ir pateikti savo atsakymus aiškiai ir nedviprasmiškai. Paine`as, Jeffersonas ir visi kiti patriotai žvelgia per mūsų petį. Jų žodžiai mus vis dar įkvepia šiandien. Dvasia tų vyrų ir moterų, kurie paliko savo ūkius ir žvejybos laivus, ir stojo prieš galingąją Britų imperiją, ir tų, kurie kovojo už vergų išlaisvinimą Pilietiniame kare, ir tų, kurie paaukojo gyvybes, kad išlaisvintų pasaulį nuo fašizmo, byloja mums. Taip pat byloja mums dvasia tų, kurie liko namuose, gamino maistą ir drabužius, rėmė morališkai, dvasia tų vyrų ir moterų, kurie gynė tai, kas iškovota mūšių laukuose – poetų, mokytojų, gydytojų, darbininkų, prekeivių... jūsų ir mano.

 

Išmušė mūsų valanda. Atėjo laikas kiekvienam stoti į kovą, užduoti svarbius klausimus, ieškoti savo sieloje atsakymų ir imtis veiksmų.

 

Atsitiktinumai jūsų gyvenime ir pasirinkimai, kuriuos jūs darėte, atvedė jus čia...

 

John Perkins. Ekonomikos smogiko išpažintis. Iš anglų k. vertė Marius Burokas. Kitos knygos, 2011.

 

Perkins_Smogikas_virselis