Violeta Davoliūtė. Apie liberastus, rusišką matą ir Lietuvos politikų retoriką
politika

 

tolerastŠią savaitę televizijos pokalbių laidoje išgirdusi žodį „liberastas” susimąsčiau. Jau senokai buvau pastebėjusi šį naujadarą anoniminių komentatorių įrašuose. Pavyzdžiui, po A.Breiviko išpuolio Lietuvos, Rusijos, Ukrainos ir kai kurių kitų šalių internetinėse erdvėse mirgėjo tokie sveikinimai: „Spaudžiu dešinę. Ateina galas liberastų diktatūrai Europoje”, „Palaikau. Nusibodo liberastai”, ir pan.

 

Tačiau anoniminiai įrašai – viena, o viešoji erdvė – kita. Tuo labiau, kad šiuo terminu savo pasisakymą papuošė ne bet kas, o rafinuotasis politikas, konservatorius Mantas Adomėnas.

 

Tai ką gi iš tiesų reiškia šis naujadaras? Ir kokia yra jo kilmė? Keista, tačiau po trumputės paieškos patekau ne į Vilniaus universiteto ar tarkime, Anglijos universitetų filologų diskusijų forumus, o tiesiai į Rusijos internetinės žiniasklaidos platybes.

 

Pasirodo, liberastas – žodžių „liberalas” ir „pederastas” (pedofilas) junginys – gyvuoja ten jau beveik du dešimtmečius. Šį terminą dar 1992 metais sukūrė tūlas Ilja Smirnovas, nekentęs neoliberalių reformų ir Vakarų įtakos Rusijai. Tas pats I. Smirnovas netrukus paskelbė elektroninę knygą pavadinimu „Liberastija”, kurioje aistringai dėjo į šuns dienas „suliberastėjusius” Rusijos politikus ir visuomenės veikėjus.

 

I. Smirnovo naujadaras sparčiai plito ir netrukus tapo tikru Rusijos politinio mato perlu. Liberasto apibrėžimai šiandien – patys įvairiausi. Štai vienoje enciklopedijoje liberastais vadinami „visi, kurie nori padaryti Tėvynę per ...” (atsiprašau, vertimo nebaigsiu). Kitoje - visi „minkšti”, Rusijos atžvilgiu kritiškai nusiteikę, nepatriotiški, valdžios politiką kritikuojantys, Rusijos mažumas remiantys ar Vakarams palankūs asmenys.

 

Štai vienas Rusijos blogeris „patriotas” rašo, kad geriausias vaistas nuo liberastijos yra didelė alga, nesėkminga emigracija, darbo reikalai su vakariečiais ar tinkamos propagandinės antiliberastinės literatūros skaitymas. Yra ir kitų variacijų – jei norite, pasmalsaukite patys.

 

Akivaizu, kad ryški žodžio liberastas transformacija įvyko V. Putino ir D. Medvedevo valdymo metais. Tada išpopuliarėjo liberasto priešingybės – Putino „siloviko” tipo patrioto, „krūto” kietos rankos politiko, t.y. tikro politikos kariūno įvaizdis.

 

Beje, jau XXI amžiuje toje pačioje Rusijoje buvo sukurtas liberasto sinonimas – tolerastas, taip pat akimirksniu įsiliejęs į Rusijos visuomenės apyvartą. Jis irgi jau yra atkeliavęs į Lietuvą ir išniręs ne tik anoniminių komentatorių pasisakymuose, bet ir internetiniuose radikalių populistų tekstukuose – tačiau politkorektiškai perdirbtas į toleruoklį/pakantuką.

 

Štai tokią liberasto istoriją sužinojau po trumpučio pasmalsavimo. Tačiau, prisipažinsiu, tai nepadėjo suprasti, ką šis žodis reiškia Lietuvos krikščionio demokrato -konservatoriaus pasisakyme. Ar daugmaž tą patį, ką V.Putino rėmėjų bloguose, ar čia girdėjome kažkokią Lietuvos kontekstui pritaikytą žodžio liberastas atmainą? Tai, žinoma, geriausiai paaiškintų pats politikas. Tuo labiau, kad minėtoje laidoje jis ragino neskirti turinio nuo formos.

 

Šiaip ar taip, viena akivaizdu: Rusijos kultūrinė įtaka Lietuvai kol kas vis dar didžiulė. Jei net Lietuvoje ir Anglijoje filologijos mokslus gliaudęs konservatyvių katalikiškų pažiūrų politikas negali išsakyti savo nuomonės be rusiško “mato”, tai ko tikėtis iš eilinio Marijos žemės gyventojo?

 

Lrytas.lt

2011 10 06

 

tolerast