|
Pasauline spalio 15-osios protestų banga Lietuvoje bando pasinaudoti autoritarai, norintys intronizuoti Grybauskaitę ir Jėzų Kristų |
politika |
Protesto parodija ši akcija tapo ne dėl to, KIEK žmonių joje dalyvavo, o dėl to, KOKIE žmonės į ją atėjo. V.Kudirkos aikštėje mes pamatėme patriotinius lozungus ir kovą už tradicines vertybes eksploatuojantį populistą A. Matulevičių, viešose vietose itin agresyvų ir demonstratyviai pamaldų kedofilą M. Kuprevičių, homofobinių renginių ir piliečių sąšaukos „Už dorą ir tautą“ iniciatorių R. Repšį, mistinės Sarmatijos ir realių svastikų garbintoją L. Zeniauskį bei jų bičiulius.
Visą šią margą kompaniją vienijo anaiptol ne tie siekiai, kuriuos deklaruoja giminingi Ispanijos „¡Democracia real YA!“ ir JAV „Occupy Wall Street“ judėjimai. Šią publiką, prisidengusią „pasaulinės spalio 15 d. revoliucijos“ vėliava, į gatves išvedė atviras nacionalizmas, klerikalizmas, homofobija ir stiprios rankos troškimas, virtęs kraštutiniu autoritarizmu. O viskas prasidėjo iki spalio 15-osios likus kelioms dienoms, kai tūlas Klaipėdos universiteto studentas Mykolas Kimtys savo bičiulio „sarmato“ L. Zeniauskio prašymu socialiniame „Facebook“ tinkle sukūrė grupę „Pasaulinė spalio 15-osios revoliucija Vilniuje“. Netrukus prie grupės prisijungė minėtoji ketveriukė, šie pakvietė savo bendraminčius, ir grupė ėmė veikti: keiksnoti globalųjį kapitalą ir bankininkus žydus, cituoti Bibliją ir S. Daukanto pasakas, svarstyti monarchijos privalumus prieš demokratiją, demaskuoti Tamsos ir DemonųKratų pinkles, o svarbiausia – regzti planus, kaip čia sukūrus didžią ir šlovingą „Lietuvos Karalystę“. Šių planų kulminacija tapo siekis pasodinti į „Lietuvos Karalystės" sostą D. Grybauskaitę ir Jėzų Kristų.
Kai kurie žmonės, pakviesti į šią grupę ar jon netyčia užklydę, karpė ausimis ir bandė tyliai prieštarauti tokiam begėdiškam „pasaulinės revoliucijos“ idėjų iškraipymui. Grupės iniciatoriai, aišku, bandė visaip slėpti savo užmačias, tačiau įtarumo sėkla sudygo ir į šitos kompanijos akciją atėjo itin mažai žmonių.
Šiame kontekste labai simptomiškas atrodo A.B. komentaras tame pačiame „Facebook“ tinkle: „Organizacinis komitetas rinkosi vietoje, kurioje gyvenu. Atėjo Zeniauskis, vyrukas skųsta galva, Lenino stiliaus paltu ir sunkiais batais ir kažkoks paauglį primenantis entuziastas. Sėdėjo virtuvėje, citavo Evangeliją ir mane įtikinėjo, kad yra kažkokie „visi”, kurie žino, kaip geriau ir turi neva pasisakyti. Pasakiau jiems, kad jokių „visų” nėra, negali būti ir jei net jie egzistuotų, aš asmeniškai niekada su jais neičiau. Paguodė: „Mes tave atversime, ir eisi rytoj su mumis”. Man atrodo, bet koks žmogus, turintis galvą, mano vietoje būtų taip pat nuo jų atsiribojęs. Beje, tie abstraktieji „visi” gimė būtent tuomet, kai paklausiiu apie jų programą ir politinius tikslus. Tada prasidėjo citatos iš Evangelijos, ir aš supratau, kad čia tiesiog susirinko sužalotos psichikos vyrukai, kurie vaikystėj skaitė pasakas apie Leniną ir konspiracinius butus.” 4-as iš kairės - Marius Kuprevičius Iš kairės: 3. Linas Zeniauskis, 4. Mykolas Kimtys, 5. Algirdas Matulevičius. 6. Romualdas Repšys Akcijai patyrus visišką fiasko, jos iniciatoriai prabilo visiškai atvirai, nė nebandydami maskuoti savo, atrodo, beprotiškų tikslų:
Gediminas Gemskis: „Buvau nuėjęs pasižiūrėti. Reziumė: apgailėtinas ,,vaizdas“, tai čia ,,revoliucija“' buvo:) Nežinau, kas to renginio organizatoriai buvo, tačiau kai pamačiau A.Matulevičių, M.Kuprevičių ir kai kuriuos kitus asmenis, tai iš karto kilo atmetimo reakcija. Sugadinta akcija, nesinorėjo prie jų prieiti.“
Darius Pocevičius: „Deja, ši grupė labiau primena ne permainų reikalaujantį „Occupy Wall Street" judėjimą, o ultrakonservatyvų „Tea Party movement”. Šioje grupėje aktyviausiai reiškiasi monarchistai, svaičiojantys apie „Lietuvos karalystę", ir svastikomis apsikabinėję etnocentriški „sarmatai”, svaičiojantys apie pasaulinę LT imperiją. Su Zeniauskio „sarmatais”, Kuprevičiaus kedofilais ir patriotiniais Matulevičiaus populistais galima tik rengi pučą ir statyti į valdžią antrąjį Smetoną.”
Ričardas Liudvikas Žukauskas: „Pasaulio žmonės vieningai kovoja ne už Lietuvos Karalystės atkūrimą arba „Dievą“, arba dar kažkokią klastotę; jie reikalauja iš valdininkų žmogiškumo, reikalauja lygybės, kovoja prieš skurdą, nesąžiningumą, visą tą korupcingą moderniąją sistemą, consumer society (vartotojų visuomenę). Todėl, mano manymu, yra tiesiog paradoksalu, apie ką šioje grupėje kalbamą, ko čia reikalaujama ir kaip čia elgiamasi.“
Ričardas Sinkevičius: „Jei čia yra Lietuvos atsakas šiam judėjimui, tai aš nedalyvauju. Jei būčiau bedarbis, susikraučiau daiktus ir važiuočiau į artimiausią okupaciją užsienyje. Lietuvoje Occupy Wall Street ESMĖ paskendo RADIKALŲ jūroje.“
Eugenijus Misiūnas: „Jeigu būtų susirinkę bent trys šimtai antikapitalistų, participatory democracy and economy šalininkų, tie matulevičiai ir panašūs būtų ištirpę. Išvada, kad jų kol kas labai ir labai mažai, tad ir toliau reikia šviestis ir dalintis idėjomis. Tų trijų šimtų paprasčiausiai nėra. Problema ta, kad žmonės dar netiki, kad ką nors patys galėtų pakeisti.” FB grupė „Pasaulinė spalio 15-osios revoliucija Vilniuje“ veikia toliau. Jos dalyviai toliau mąsto, kaip sukurti Lietuvos karalystę (trečiąjį Lietuvos Reichą).
a.lt info 2011 10 17
Tags: |
Komentarai
O tai OWS esmė nėra radikali? :)
O šiaip tai lol iš to, kuo patapo šis reiškinys Lietuvoj.
Mano nuomone, yra 2 priimtini variantai:
1. Pakviesti į Lietuvą Mindaugo II (Wilhelm von Urach) palikuonį ir pasiūlyti jam Lietuvos sostą. Toks varintas geras tuo, kad Urahų giminė yra pasaulio karališkųjų šeimų pripažįstama.
2. Surasti išlikusių gediminaičių palikuonį. Toks variantas irgi galimas, bet turi didelį trūkumą, nes gediminaičių palikuonys yra pamiršę karališką elgseną ir tapę paprastais žmonėmis, todėl jiems būtų nelengva pritapti Europos karališkų šeimų būryje.
Tai aš asmeniškai pasisakyčiau už pirmąjį variantą. O kviesti nekilmingą žmogų arba tik kokį bajorą į sostą būtų tiesiog kvailystė..
Manau, daug kas šiame puslapy pasijuoks iš mano komentaro, tačiau monarchijos šalininkų yra tikrai daug ir, aš manau, jų dar padaugės. Labai norėčiau pats dar sulaukti karūnacijos iškilmių.