|
Garliava – sisteminių valdžios problemų išraiška |
politika |
![]() Ko gero, dauguma sutiktų, kad pati Garliavos istorija teisiniu požiūriu nėra itin sudėtinga. Tai tik dviejų galimų nusikalstamų veikų – mažamečio asmens tvirkinimo ir tyčinio dviejų bei daugiau asmenų nužudymo – tyrimas, kuris iš principo turėjo tapti rutininiu ir šiandien jau pasibaigti. Kad ir ką sakytumėt apie Lietuvos teisėsaugą, tačiau iki šiol nėra nė vienos rezonansinės kriminalinės bylos, kurį butų likusi nebaigta, jei tik jos tyrimo neįtakojo politiniai interesai. Prisiminkime, kaip šauniai buvo susitvarkyta V. Lingio, R. Mikutavičiaus ar Kiesų nužudymo bylose. Ir tuo pačiu prisiminkime, kaip nepajudėjo iš vietos tilto per Bražuolę sprogdinimo byla ir nebuvo iki galo ištirta bandymo įvykdyti valstybės perversmą (Pakaunės įvykių) byla su iš jos tiesiogiai išplaukiančia J. Abromavičiaus nužudymo byla. Pirmųjų bylų atvejais pasodinti bent jau vykdytojai, o antrųjų atvejais net vykdytojų išaiškinimas yra kai kam mirtinai pavojingas. Taigi atmeskime pačią bylą ir panagrinėkime jos sukeltą reiškinį, kurį K. Pocius nenori įvardinti revoliucija dėl atseit netinkamo revoliucionierių kontingento. Žinodamas menką 1921 m. raštingumo lygį, drįsčiau teigti, kad to meto Kronštato jūreivių sąmoningumas ir komunikaciniai gebėjimai buvo kur kas blogesni už įžymiojo Garliavos patvorio veikėjų. Revoliucija gali būti ir raudona, ir žalia, ir violetinė, ir islamiškoji – svarbiausia, kad pačios jos idėjos būtų naujos ir radikaliai skirtųsi nuo oficialiai diegiamų. Ir štai čia esu priverstas pareikšti, kad jokio revoliucingumo „violetiniame“ procese nėra, nes nėra jokios idėjos. Nėra ir vizijos, ką daryti toliau, nes ilgalaikius tikslus atstoja atgyvenusiam „demokratijos” modeliui būdingas „gerų“ politikų pagerbimas ir „blogų“ pasmerkimas. Kurį laiką tikėjausi, kad „violetinio“ proceso dalyviai vis dėlto palaikys jau kurį laiką Lietuvos Sąjūdžio bandomą iškelti idėją dėl teisėjų rinkimo įteisinimo. Toks palaikymas man atrodė natūralus ir logiškas, tačiau net ir šiai idėjai „violetiniai“ liko neimlūs. Tuo pačiu tai atsakymas ir Jurgiui Valančauskui, teigiančiam, kad „tokie žmonės nėra mažuma, o dauguma. Jie yra mūsų visuomenės nariai, kad ir kokie jie bebūtų. Kiekvienas jų yra potencialus „būsimasis kairysis“ ir kovotojas už „naują visuomenę“. Be abejo, suprantu, kad autorius kalbėjo apie didžiąją visuomenės dalį, dažnai vadinamą „nekvalifikuota“ dauguma, tačiau ir šioje terpėje reikia aiškiai skirti, kas tiesiog mažai informuotas ar neturėjo progos įsilieti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, o kas atvirai propaguoja destruktyvias totalitarines idėjas, niekaip nesuderinamu su kairiaisiais. Niekaip neįsivaizduoju jokio bendradarbiavimo su radikaliais katalikais, kraštutiniais tautininkais ar tiesiog įsitikinusiais „buitiniais nacionalistais“. O juk būtent tokie žmonės ir sudaro „violetinio“ veiksmo branduolį. Tiesa, reikia pripažinti, kad „violetinis“ procesas yra tiesioginė kairiųjų letargo pasekmė. J. Valančauskas, norėdamas to ar ne, išplėtojo ir pritaikė Lietuvos realijoms B. Kagarlickio idėjas, išdėstytas straipsnyje „Sektantai”. Skirtumas tik tas, kad B. Kagarlickis išnagrinėjo bendrą kairiųjų elitiškumą visuomenėje, o J. Valančauskas pritaikė geografinį faktorių. Geografinis faktorius, jei pilietis yra fiziškai atskirtas nuo „centrų“ ir vien dėl to jo nepasiekia visa informacija, iš tiesų labai svarbus. Ne veltui dar XIX a. revoliucijos siekiantys Rusijos narodnikai pradėjo eiti „į liaudį“. Todėl labai gėda, kad XXI a. kairieji, turėdami tokį patogų įrankį kaip internetas, nesugeba pasiekti vos už kelių dešimčių kilometrų gyvenančių bendrapiliečių. Tas, kas turi geriausią propagandinių įrankių tinklą, tas ir laimi vietinę kaimų, miestelių bei rajonų auditoriją. Tokį tinklą turi ne kas kitas, o Bažnyčia, kuri šiandien yra aktyvi „violetinės“ istorijos dalyvė, nes joje mato galimybę įtvirtinti savo dogmas. Kam kam, o bažnyčiai tikrai nereikia jokių „kairiųjų“ idėjų. Apsilankęs šeštadienio mitinge, iš karto atkreipiau dėmesį, kad tarp mitinguojančių buvo mažai pažįstamų veidų, kuriuos buvau įpratęs matyti renginiuose. Daugumą sudarė atvykę iš rajonų, o ne vilniečiai. Atskirai norėčiau pakalbėti apie „violetinio“ judėjimo ir esamos politinės valdžios sąveikas. Akivaizdu, kad beveik prieš ketverius metus užrištas „nervų mazgas“ Garliavoje yra labai naudingas esamai valdžiai. Kaip minėjau, nebuvo nė vienos rezonansinės bylos, kuri būtų taip ilgai užsitęsusi. Puikiai suvokdama, kad užtenka tik paspausti „violetinį“ mygtuką, ir visas žiniasklaidos bei daugumos žmonių dėmesys bus tučtuojau nukreiptas į Garliavą, valdžia visus tuos metus sąmoningai išnaudojo Garliavos kozirį. Iš pradžių tai buvo saugiklis, saugantis nuo galimo socialinio sprogimo, o kai prieš rinkimus tokia grėsmė išnyko, jis buvo panaudotas kaip priedangos operacija energetikos avantiūroje. Nenustebsiu, jei birželio pradžioje, kuomet bus balsuojama už konkrečius AE statyboms reikalingus įstatymus, prasidės areštai asmenų, susijusių su Kauno žmogžudystėmis. Be to, „violetiniai“ yra dėkinga dirva stiprėjantiems „krikščioniškojo“ ir „tautinio“ sparno konservatoriams. Tarp konservatorių vyksta arši vidinė kova, tad visai normalu, kad konkuruojančios stovyklos ima ieškoti sau atramos. Dešiniojo ir ultradešiniojo sparno konservatoriai – „Naujojo Sąjūdžio“ idėjas propaguojantys Ozolo–Medalinsko tipo politikai – gali remtis nebent dorovine-tautine problematika, nes ekonomikos reformų jiems nereikia, o piliečių politinių galių plėtros jie bijo netgi labiau nei esantys valdžioje, todėl realių pokyčių pasiūlyti negali. Štai jie ir atrado tinkamą terpę, kurioje nekalbama apie ekonomiką, nereikalaujama pilietinių teisių, o tik šaukiamasi „gerojo vado“. Atskiras klausimas, ar konfrontuoti su „violetinių“ judėjimu, ar ne. Gera išeitis būtų jame išskirti dvi žmonių grupes. Pirmajai grupei priklausytų minėtieji religiniai fanatikai, radikalūs tautininkai ir buitiniai nacionalistai, su kuriais jokios kalbos nebūtų. O štai antrajai priklausytų tie, kurie mato visą Garliavos įvykių kontekstą – blogybes teismų sistemos uždarume, politiku populizme ir piliečių beteisiškume. Būtent tie, kurie supranta, jog Garliava – tai sisteminių problemų išraiška, yra gerbtini ir su jais iš principo negali būti jokio konflikto. Todėl nematyčiau problemos, jei „violetiniuose” renginiuose, kuriuose kalbama apie visuomenines ir teisėsaugos problemas, dalyvautų ir nesisteminiai kairieji. Niekas juk neverčia pulti ant keliu prieš Varkalą ar bučiuoti Kedžio portretą. Vitalijus Balkus |
Komentarai
Nerandu principinėje info nei privalomos revoliucijos, nei privalomo pažiūrų masoniškumo, nei išsilavinimo cenzo. Randu tik bendruomenę, laisvas asociacijas. Pilietiškai aktyvią visuomenę - svarbiausia. Lygiateisiškumą , laisvę, asmens apsisprendimo teisę. Jokių suvaržymų dėl tikėjimo. Ar rasės, lyties. Kokios partijos šis puslapis, iš tikrųjų? Kas jūs?
http://www.youtube.com/watch?v=NHOE8_BwuaA&feature=share ir šitą būtinai pažiūrėkit http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=8EpGHs8oAX4
Kursai patamsiais duobę knisa,
Nuo to, kursai ant kelio viešo
Purvais apdrabsto žmogų visą!
Maironis
Pasakysiu kaip asmuo, kuris Vitalijaus straipsnyje buvo įvardintas, kaip matantis visą Garliavos įvykių kontekstą – blogybes teismų sistemos uždarume, politiku populizme ir piliečių beteisiškume.
Man neseniai teko proga susipažinti su bulvarinės spaudos žurnalisto Gintaro Visockio prieš Generolą Česlovą Jezerską tema ir tolimesne jos eskalacija.
Žinote kas mane pradžioje kažkiek pašiurpino, pasirodo vienas iš tokių gandonešio Visockio užtarėjų yra balsas.lt vyr. redaktorės pavaduotojas Tomas Čyvas, kuris lygiai taip pat, besiremdamas tik gandais, parašė straipsnį su pavadinimu „BANDITUI IR NEVYKĖLIUI“. Paskaičius tokias nesąmones, rimtai susimąstai apie šių gandonešių psichinę būklę, jau nekalbu apie žurnalistinę etiką. Jo manymu, žmogus, kuris buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės organizatorių, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ įkūrėjų ir vadų, parlamento gynėjų, pasirodo yra nevykėlis. O tai kas tada yra pats T. Čyvas, kuo jis pasižymėjo Lietuvai, apart visiems žinomų jo gandonešiškų rašliavų, kad taip laisvai ir be jokių skrupulų su nusikaltėliu sulygina buvusį brigados generolą?
JO MANYMU, SVARBU NE TAI, KĄ RAŠO JO LYGIO GANDONEŠIAI, O TAI, KAD TEISMAS G.VISOCKIO ATVEJU ATĖMĖ TEISĘ GANDUS NEŠIOTI IR SKLEISTI, BENT TAIP JIS PATS PARAŠĖ SAVO STRAIPSNYJE “TEISMUOSE DIRBA AIŠKIAREGIAI”.
Imant šio gandonešio (T.Č.) pasisakymą už pagrindą, pasakysiu taip, kad nežiūrint į Garliavos įvykius ir pedofilijos bylos eigą, taip vadinamieji „violetiniai“ dar skatina prarasta visuomenės aktyvumą, pilietinį pasipriešinimą, ką nesugeba padaryti nei anarchistai, nei progresyvus kairėji, nei kas nors kitas ir tai nėra vien kvailių vedžiojimas už nosies, kai K.P. tai bando pristatyti būtent taip. Ir tame dalyvauja kaip jau rašiau, mokslo žmonės, rašytojai, intelektualios bendruomenes atstovai, aktyvus visuomenininkai , kurie priešinasi ne klaviatūros pagalba rodydami savo "išprusima" ir "elitini intelektualini pranašumą", o realiais veiksmais, nebijodami išeiti į gatves.
Šiaip, vis dar neatsistebiu čia varinėjamomis kalbomis apie pasipriešinimo prigimtį ir visa kita(ne konkrečiai šį straipsnį turiu galvoj, dėkui bent kalbate ta tema). Lyg į rinkimus eitumėt, ar susitept bijotumėt, anarchistai. Normali padoraus žmogaus reakcija į smurtą vaiko ir neginkluotų maištininkų atžvilgiu turėtų būt aiški ir, savaime suprantama, kokia. Pamatę gatvėj grindiniu tąsomą moterį irgi klaustumėte jos biografijos ar politinių įsitikinimų?
Ką apie šitą turi pasakyti, normalus padorus žmogau: http://www.youtube.com/watch?v=loP6TeJCafw
A?
Va, va. Kas ir išaiškėjo. Vaikas Kedvenckams nuo pat pradžių buvo reikalingas tik savo interesams ginti. Kai iškilo reikalas panaudoti vargšę mergaitę kaip gyvąjį skydą prieš besiveržiančius mentus, "mylinti šeima" panaudojo ją nė trupučio nedvejodama. Negalvodama apie mergaitės baimę ir dvasines kančias, ir net apie pavojų, kad ji gali būti netyčia sužeista (dūžtantys stiklai). Manau, kad tie išgamos būtų baisiausiai apsidžiaugę, jei ji būtų apalpusi iš baimės, sužalota duženų, ar dar kas nors tokio. O, kaip jie tada būtų staugę apie prievartą prieš mergaitę! O juk tą prievartą naudojo jie patys...
Kritinės situacijos geriausiai atskleidžia, kas yra kas. Kovo 23 ir ypač gegužės 17 akivaizdžiai atskleidė, kad Kedvenckai yra šiukšlės, kurie naudojasi vaiku kaip daiktu. O kadangi tu vis viena teisini Kedvenckus, tavęs nebegalima pavadinti normaliu padoriu žmogumi. Jau greičiau - Kedvenckų zombiu.
Cituojamas korna:
Svarbu, kad vaiko statymas priešais daužomą stiklą yra labai teisiškas. Juk ją ten pastatė "sąžiningiausi Lietuvos teisininkai" - teismo sprendimų nevykdanti, keiksmais ir grasinimais kalbanti teisėja bei pedofilų viešnamio advokatas...
Gegužės 17 d. ryte valstybė pagaliau apgynė vaiko interesus ir apgynė taip, kaip priklauso. Melą apie smurtavimą pasilaikykit sau. Tai, kad vaiko interesai buvo eilę metų trypiami dėl valstybės korumpuotumo, pataikavimo įtakingoms asaboms ir švogerių teisės tradicijų, yra šiek tiek kita problema, kuri, deja, mažai kam užkliūva. Tas faktas, kad situaciją, kuomet motina su vaiku privalo gyventi 24/7 saugomos ginkluotų pareigūnų, irgi sukūrė valstybės korumpuotumas etc., irgi mažai kam užkliūva. Tai paskui nėr ko skųstis, kad valstybė mus daro pro visus galus. Jei sugebam supykti ant valstybės tik tada, kai ji apgina teisingumą, o visais likusiais atvejais tik inkščiam ir keikiam žydus, negrus ir gėjus, "kurie dėl visko kalti", tai mes ir nenusipelnom nieko geresnio už tai, ką turim.
Mano postai buvo apie anarchistų reakciją į prievartą.
Ar domėjotės, kaip kitur (įskaitant Vokietiją) yra elgiamasi su teisėjais, kurie atsisako vykdyti teismo sprendimus ir bando suburti privačią durnių armiją, kad toji apgintų juos nuo sprendimo įvykdymo? Nereikia sekti pasakų apie "konfrontuojanč ias puses" - tai jau nebebuvo įprastos giminaičių tarpusavio rietenos. Nereikia sekti pasakų apie prievartą, nes vaiką prievartavote JŪS.
P.S. Aš ne anarchistas ir tai mano asmeninė žmogaus ir piliečio reakcija.
Nemanau, kad jūs, policinės prievartos šalininkas, galite savintis pilietiškumą, ir aš esu pilietė, tik kitaip tą mūsų pilį įsivaizduoju ir ginu. Atsiprašau, nebeatsakysiu, smurtaukit be manęs.
http://www.youtube.com/watch?v=s1Wv0a4qkog&feature=relmfu
http://www.marksistai.lt/skaityti/jurgis-m-kedziu-situacija-ir-kairiuju-neveiksnumas
Tada vėl įdedu, ko negalima:
http://www.youtube.com/watch?v=K53pekjSnvM&feature=youtube_gdata_player
http://www.anarchija.lt/teorija/341-chomsky-noam-smegen-plovimas-laisvs-slygomis-interviu-radijo-stoiai-france-inter
parašytus protingesnių nei jūs, dėkoju. O jūs eikit geriau pasimušti (kumščiais ar klaviatūromis) su tokiais pat aklaisiais "ultra dešiniaisiais".
http://www.ekspertai.com
http://www.tiesiaisviesiai.lt
mažiau tikėkit ką didieji portalai rašo, pamatykit ir kitokią nuomonę.
Bet čia susiduriam su keistais reiškiniais, kurie užeina už pažiūrų (anarchizmo, kairuoliškumo ir t.t) ir galbūt labiau susiję su jų pačių asmeniniu "Kedžio rėmėjų" minios vertinimu ir asmeniniais nuogastavimais (tie žmonės tiesiog iškart žiūri į tą minią kaip potencialią grėsmę (tuo atveju, jeigu ji įgautų didelę įtaką Lietuvoje), nes daugumos violetiniai miniai priklausančių žmonių pažiūros (bent paviršutiniškai vertinant) yra patriotinės, tradicionalisti nės ir homofobiškos. Tuo tarpu kadangi aš jau išdėsčiau prieš tai įjusiame straipsnyje savo požiūrį į "violetinio judėjimo" narius, tad kartotis dėl savo asmeninio požiūrio į ją čia nenoriu.
Bet būtent policijos elgesys yra tai, ką aš manau, reikėjo visiškai pasmerkti ir išreikšti akivaizdžią poziciją, nepaisant to ar pritariama "violetiniam judėjimui" ar ne.
P.s.: Kas liečia dėl autoritetų klausimo, tai nelabai supratau konteksto. Gal galit aiškiau?
Ačiū už išreikštą poziciją, nuoširdžiai. Pagarba.