Lukas Mikelionis. Apie nesąžiningus ir tingius graikus bei TVF užuojautą
politika
Penktadienis, 13 Liepa 2012 09:51

graikija TVF     Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – galinga organizacija. Jos vadovė Christine Lagarde, iš pažiūros turėtų būti atsakingas žmogus. Tačiau interviu dienraščiui „The Guardian“ ji pasakė, jog atėjo laikas Graikijai gražint skolas ir neverta tikėtis užuojautos. Todėl prieiname prie klausimo – ar TVF turi pagrindą taip kalbėti ir ar Graikai iš tikrųjų yra nesąžiningi bei tingūs?

 

Visų pirma, būtų įdomu sužinoti, ką TVF vadovė pasakytų apie kitas šalis, tokias kaip Japonija ar JAV, kurios turi milžiniškas skolas. Žinoma, skola skolai nelygu, tačiau „Paklausta, ar ji sako Graikijai ir kitoms Europos valstybėms, kad jos gerai pagyveno, o dabar atėjo skolų grąžinimo metas, Ch. Lagarde atsakė teigiamai” skamba kiek dviveidiškai.

 

Graikijos skolų bėda yra jų struktūra. Tai reiškia, kad jų sąlygos, terminai yra sunkiai išpildomi. Japonijos skola viršija 200% nuo BVP, tačiau tai nesukelia jokių sunkumų ir toliau skolintis. Todėl vietoje bandymų priverst Graikija gražint skolas, tik per biudžeto karpymus (o kuri šalis sugebėtų gražint skolas?), geriau būtų siūlyti Europos sąjungai pradėti platinti Euroobligacijas, kurios leistų Graikijai išsimokėti senas paskolas, o naujas gauti tik geromis sąlygomis, prižiūrint ECB (Europos centrinis bankas) ir siekiant ekonomikos augimo suderinant su proporcingu valstybės išlaidų mažinimu.

 

„Aš daugiau galvoju apie mažus vaikus iš mokyklos mažame Nigerio kaime, kurie per dieną mokosi dvi valandas, trise dalinasi vieną kėdę ir labai nori mokytis. Apie juos galvoju visą laiką. Nes manau, kad jiems pagalbos reikia dar labiau nei Graikijos žmonėms“.Tokį pasakymą psichologai galėtų analizuot kaip sociopatiją. Visiškos empatijos nebuvimas. Vieni gali kęsti, nes kadaise gyveno gerai, o kiti – turi būti išgelbėti, nes jie neturtingi. Skamba lyg pasirinkimas su kuo nori gyventi –  tėčiu ar su mama, nors gyvenimas įmanomas ir su abejais.

 

Jeigu Lietuva kada nors atsidurtų tokioje pačioje padėtyje kaip Graikija, nereiktų stebėtis, kad ir apie Lietuvą būtų pasakyta tas pats. Yra žinoma, jog dėl prastos ekonominės būklės, mažo socialinio mobilumo ar blogo socialinio klimato, žmonės pradeda ryžtis savižudybėms. Lietuvoje, tai yra opi problema. Graikijoje iki tol tai nebuvo pati aktualiausia tema, tačiau 2011 metais, savižudybių skaičius padidėjo net 40% ir tapo Europos „lydere“. Taigi, ar Ch.Lagarde mano, kad patys graikai kalti, jog taip yra ir vis dar neturėtų tikėtis užuojautos, o gal TVF užuojautos kaina – ant kelių parklupdyta šalis?

 

Toliau interviu pasižymėjo teiginiu „Kalbant apie Graikiją, aš taip pat galvoju apie visus tuos žmones, kurie nuolat vengia mokėti mokesčius.” Taip, mokesčių vengimas yra didžiulė problema, tačiau ne tik Graikijoje, o visoje Europoje. Įvertinti kiek pinigų yra nuslepiama yra labai sudėtinga. Vis dėlto, kokios yra įplaukos į biudžetą yra aiški ir tiksli statistika.

 

2011 metais į Graikijos biudžeto įplaukos siekė net 40.9% nuo BVP. TVF giriama ir pavyzdinė Euro zonos „taupymo“ šalimi laikoma Airija surenka 35.7%, o Jungtinė Karalystė, kuri yra taupymo manijos apimta šalis – 40.8%. (Duomenys – Eurostat) Todėl vargu, ar Ch.Lagarde turėtų mąstyti apie tuos graikus, kurie neva nemokėdami mokesčių tik skandina šalį. Didelis mokesčių surinkimas yra puikus valstybės bruožas, bet kuomet nedarbas valstybėje virš 20% ir atliekami milžiniški karpymai, vargu ar galima tikėtis didesnių įplaukų.

 

Vis dėlto Europoje įsitvirtino stereotipas apie graikus. Tingius, mažai dirbančius, daug protestuojančius ir taškančius pinigus. Tačiau dauguma teiginių yra išgalvoti ir labai greit paneigiami pasižiūrėjus į oficialią statistiką.

 

Vienas iš labiausiai paplitusių mitų – trumpa darbo diena. Graikijoje vidutinė savaitės darbo valandų skaičius – 42.1. Lietuvoje – 37.9, Airijoje – 34.9, o ES vidurkis – 37.3 . Šią statistiką atrodo galima būtų sukritikuoti, neva tai naujausi duomenys, kur Graikija jau atlikus reformas. Tačiau faktas, kad nuo 2009 metų Graikijoje darbo laikas tik mažėjo, o ne didėjo, nes daug žmonių neteko darbo ar perėjo į pusės etato darbą. (Duomenys – Eurostat)

 

Kitas, ne ką mažiau paplitęs mitas yra milžiniškos socialinė apsaugos išlaidos. Bandoma įteigti, kad Graikijoje „gerovės valstybė“ yra panašaus arba net didesnio lygio nei kitose vakarų valstybėse. Faktai rodo, kad vienam graikui 2009 metais tekdavo 4607 Eurų iš socialinės apsaugos, Airijoje – 8091 Eurų, o Vokietijoje – 8100 Eurų. (Duomenys - Eurostat)

 

Taigi, nors ir bandoma sukurti tingios ir nesąžiningos Graikijos įvaizdį, faktai rodo visai ką kitą. Galima Graikiją kaltinti nepagrįstai ankstyvu pensijiniu amžiumi, statistikos klastojimu ir neatsakingu skolinimusi. Tačiau labai svarbu suprasti, kad Graikija yra dabartinėje situacijoje ne dėl visų žmonių ir jų tariamų bruožų, o tik dėl neteisingo valstybės valdymo. Todėl Ch.Lagarde pasisakymai visiškai neturi pagrindo ir teisės kritikuoti pačią tautą, o ne vyriausybę, kuri valdė ir privedė Graikiją prie esamos padėties.

 

Lukas Mikelionis

2012 07 13

anarchija.lt

graikija TVF