Eugenijus Misiūnas. Niekas nepasikeitė – keisimės patys
politika

susirinkimai vietoj rinkimu     Jau rytoj naktį sužinosime, ką galbūt slėpėme nuo savęs, bet visada žinojome – kad niekas nepasikeitė. Pasibaigus olimpiadai palyginau rinkimus ir sportines varžybas. Kunkuliuojančios rinkimų maratono (sportinis terminas) aistros tik dar kartą patvirtino panašumą.

    

     Ir sporte, ir rinkimuose naudojama ta pati terminologija. Ir čia, ir ten „sergama“ už mylimą komandą. Ir per sportines varžybas, ir per rinkimus būna pažeidimų: sporte – dopingo skandalai, teisėjų papirkinėjimas, parduodamos varžybos; rinkimuose – balsų pirkimas, „teisėjų” (balsų skaičiuotojų) nesąžiningumas ir t.t.

    

     Ir sporte, ir politikoje laimi tie, kurie turi daugiau pinigų. O svarbiausias panašumas tas, kad be laikinai padidėjusio adrenalino kiekio, tiesioginiam žmonių gyvenimui įtakos neturi nei sportinės varžybos, nei rinkimai. Taigi nesikartosiu.

    

     Rezultatai, nors dar nesuskaičiuoti, jau aiškūs, ir visai nesvarbu, kas bus ministras pirmininkas ir kokia bus koalicija. Politologai, ekspertai ir komentatoriai keletą savaičių nagrinės rezultatus, formuojamų koalicijų variantus ir postų dalybas. Tada viskas nurims. Kas toliau?

    

     Vienintelė ir iš tiesų vertinga pamoka – kartu su rinkimais vykęs referendumas ir jo rezultatai, kurie parodė, jog žmonės nepaisė propagandos mašinos ir nepabijojo pareikšti savo nuomonės. Dabar ją reikės patiems ir apginti.

    

     Būtent referendumai turėtų būti pagrindinis ginklas kovoje su oligarchais ir jiems tarnaujančiais biurokratais. Iki šiol juo pasinaudoti beveik neturėjome galimybių, todėl artimiausiu metu reikia siekti, kad ši teisė būtų įgyvendinta ne tik popieriuje, bet ir gyvenime. Ir ne tik tada, kada Seimo nariai susimylės. Būtina, kad referendumo iniciatyva būtų užtikrinta žymiai sumažinus jam surengti reikalingų parašų skaičių. Šis tikslas bent kuriam laikui galėtų suvienyti visus neabejingus Lietuvos žmones.

    

     Žinant piliečių valią dėl atominės elektrinės ir girdint pačių aukščiausių valdžios ešelonų bandymus ją kvestionuoti, išties atėjo tinkamas metas ne tik pasipriešinti, bet ir grįžti prie referendumų klausimo. Reikia pasitekti visas įmanomas priemones – parašų rinkimą, piketus, demonstracijas, nepaklusnumo akcijas, atsisakymą bendradarbiauti su valdžios struktūromis, netgi visuotinį politinį streiką. Prie šių iniciatyvų prisidėtų ir gausi emigrantų bendruomenė, kuriai rūpi dvigubos pilietybės klausimas (tikiu, kad referendume jis bus išspręstas teigiamai).

    

     Dalyvavimas tokiose akcijose parodys, kad mums ne tas pats, kas vyksta Lietuvoje, o svarbiausia – leis sustiprinti pasitikėjimą savimi ir išmokys organizuotis. Nenusiminkime, kad mus linksminęs rinkiminis šou jau pasibaigė ir artimiausiu metu nieko įdomaus nebus. Viskas tik prasideda... Nors Lietuvoje mūsų jau mažiau nei trys milijonai, bet pasaulyje – dar ne! Pabandom iš naujo.

    

     2012 10 27

     susirinkimai vietoj rinkimu

 

Komentarai  

 
+1 # ATS: Eugenijus Misiūnas. Niekas nepasikeitė – keisimės patysReferendum Y-m-d H:i
Abejoju ar liaudis aršiai gins šita referenduma. Kadangi jį įnicijavo valdžiažmogiai, žmonės tik "pareiškė nuomone" ir viskas. Išvis referendumai lietuvoje yra ant tiek marginalizuoti ir nužeminti, kad daug kas nejaučia jokios pagarbos jiems. Daugmaž vyrauja toks požiūris, kad "ateis belekokia valytoja, prasigėres bomžas ir balsuos už tai ko neišmano".

Tipiškas elitinis požiūris į mase kaip į nevykelius varguolius, aiškiai puoselėtas visų partijų, valdžių be jokios didesnės išimties. Vien jau dėl to logiška yra atmesti tas partijas nepriklausomai nuo ideologijos, kad jos negerbia liaudies.

Egzistuojantis referendumo įstatymas yra grynai antidemokratini s ir labiau primena Sovietmečio laikų paradine demokratija, nei praktine išraiška. Palyginimui Šveicarijoj turinčioj 8 milijonus gyventojų tereik surinkti 50tūkstančių balsu inicijuoti referenduma, o lietuvoj ,300tūkst... Be to jų pati valstybė sudaryta iš pakankamai masyvių skirtingų tautinių grūpių kurios sugeba žmogiškai išlaikyti aukšta demokratini lygi. O Lietuvoj, turint dabar mažiau nei 3milijonus gyventojų ir akivaizdų vienos tautos dominavima, nėra jokio susišnekėjimo ir sugebėjimo įgyvendint gylesnę demokratiją.

Atrodo geografinės, demografinės sąlygos yra gana puikios, kad būtų įgyvendinta tam tikro lygio tiesioginės demokratijos apraiškos. Nei dideli miestai, nei jokios gamtos stichijos, kalnai mūsų neskiria, tik mūsų protai ir susvetimėjimas, kas mus išskiria.
 
 
+1 # ATS: Eugenijus Misiūnas. Niekas nepasikeitė – keisimės patysSenas Vilkas Y-m-d H:i
Civilizacija, ar tauta, nepasimokiusi iš svetimų klaidų yra pasmerkta išnikti – tai ne mano žodžiai. Ne iš pykčio, bet taip yra, kaip vienas signataras neoficialiame pokalbyje pasakė „Lietuva yra veršių banda, kuria net vedant skersti, tesugebės tik subliauti“ ir jis teisus. Patys verkiam ir patys parsiduodam, parsiduodam iliuzijos, melui, parsiduodam už pinigus, cigaretes, ar alaus butelį, parsiduodam populistam už gražias iškalbas. Aimanuojam, verkiam ir parsiduodam. Neseniai teko bendraiti su vienų anglų, kuris vedė lietuvaite, penki metus pragyveno Lietuvoje ir pasakė paprastai - aš iki šiolei taip ir nesupratau lietuviškos tautos, juos mentaliteto. Tai kas darosi Lietuvoje, Anglijoje tap nekada neatsitiktu. Visi kalba, korupcija - blogai, nesąžiningi pareigūnai – blogai. Visi pasiruošę ryžtingai kovoti su blogių. Bet kai paskambina koks sukčius apsimetęs sūnaus draugų, nukentėjusių, ar pareigūnų ir pasako, kad įvyko nelaimingas įvykis su giminaičių ir kad viską galima išspręsti pinigų pagalbą, visi puola išpirkinėti. Anglijoje niekas į tokius skambučius net nesureaguotu. Jis grižo į Anglija būtent su tokia nuomonę apie Lietuvą.