Eugenijus Misiūnas. Niekas nepasikeitė – keisimės patys
politika

susirinkimai vietoj rinkimu     Jau rytoj naktį sužinosime, ką galbūt slėpėme nuo savęs, bet visada žinojome – kad niekas nepasikeitė. Pasibaigus olimpiadai palyginau rinkimus ir sportines varžybas. Kunkuliuojančios rinkimų maratono (sportinis terminas) aistros tik dar kartą patvirtino panašumą.

    

     Ir sporte, ir rinkimuose naudojama ta pati terminologija. Ir čia, ir ten „sergama“ už mylimą komandą. Ir per sportines varžybas, ir per rinkimus būna pažeidimų: sporte – dopingo skandalai, teisėjų papirkinėjimas, parduodamos varžybos; rinkimuose – balsų pirkimas, „teisėjų” (balsų skaičiuotojų) nesąžiningumas ir t.t.

    

     Ir sporte, ir politikoje laimi tie, kurie turi daugiau pinigų. O svarbiausias panašumas tas, kad be laikinai padidėjusio adrenalino kiekio, tiesioginiam žmonių gyvenimui įtakos neturi nei sportinės varžybos, nei rinkimai. Taigi nesikartosiu.

    

     Rezultatai, nors dar nesuskaičiuoti, jau aiškūs, ir visai nesvarbu, kas bus ministras pirmininkas ir kokia bus koalicija. Politologai, ekspertai ir komentatoriai keletą savaičių nagrinės rezultatus, formuojamų koalicijų variantus ir postų dalybas. Tada viskas nurims. Kas toliau?

    

     Vienintelė ir iš tiesų vertinga pamoka – kartu su rinkimais vykęs referendumas ir jo rezultatai, kurie parodė, jog žmonės nepaisė propagandos mašinos ir nepabijojo pareikšti savo nuomonės. Dabar ją reikės patiems ir apginti.

    

     Būtent referendumai turėtų būti pagrindinis ginklas kovoje su oligarchais ir jiems tarnaujančiais biurokratais. Iki šiol juo pasinaudoti beveik neturėjome galimybių, todėl artimiausiu metu reikia siekti, kad ši teisė būtų įgyvendinta ne tik popieriuje, bet ir gyvenime. Ir ne tik tada, kada Seimo nariai susimylės. Būtina, kad referendumo iniciatyva būtų užtikrinta žymiai sumažinus jam surengti reikalingų parašų skaičių. Šis tikslas bent kuriam laikui galėtų suvienyti visus neabejingus Lietuvos žmones.

    

     Žinant piliečių valią dėl atominės elektrinės ir girdint pačių aukščiausių valdžios ešelonų bandymus ją kvestionuoti, išties atėjo tinkamas metas ne tik pasipriešinti, bet ir grįžti prie referendumų klausimo. Reikia pasitekti visas įmanomas priemones – parašų rinkimą, piketus, demonstracijas, nepaklusnumo akcijas, atsisakymą bendradarbiauti su valdžios struktūromis, netgi visuotinį politinį streiką. Prie šių iniciatyvų prisidėtų ir gausi emigrantų bendruomenė, kuriai rūpi dvigubos pilietybės klausimas (tikiu, kad referendume jis bus išspręstas teigiamai).

    

     Dalyvavimas tokiose akcijose parodys, kad mums ne tas pats, kas vyksta Lietuvoje, o svarbiausia – leis sustiprinti pasitikėjimą savimi ir išmokys organizuotis. Nenusiminkime, kad mus linksminęs rinkiminis šou jau pasibaigė ir artimiausiu metu nieko įdomaus nebus. Viskas tik prasideda... Nors Lietuvoje mūsų jau mažiau nei trys milijonai, bet pasaulyje – dar ne! Pabandom iš naujo.

    

     2012 10 27

     susirinkimai vietoj rinkimu

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti