SAZINE RAMI     Neseniai įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Rezultatai jokios nuostabos nesukėlė. Net nuobodu. Iš anksto buvo prognozuojama, kad laimės Darbo partija ir socialdemokratai, o Kubilius ir liberalai greičiausiai atsidurs vadinamojoje „opozicijoje“. Štai rinkimai įvyko – prognozė pasiteisino: Darbo partija ir socialdemokratai pirmajame ture gavo daugiausiai vietų parlamente.

 

     Lietuvos rinkėjai balsavo prieš veidmainišką, tik paprastiems gyventojams taikomą taupymo priemonių politiką. Prieš diržų veržimą ant kaklo. Aišku, tai ničnieko nepakeis, nes sistema liks ta pati. Praeitos kadencijos valdžia bus išgelbėta nuo atsakomybės už savo darbus, o ateinantys valdantieji galės dėl skylių biudžete kaltinti ją, nors ir patys tuo metu sėdėjo Seime, tik „opozicijoje“ – jiems mažiau nubyrėdavo.

 

     Po kitų rinkimų dabartinė „opozicija“ greičiausiai ir vėl taps valdančiąja jėga. Toks korupcinės atstovaujamosios demokratijos maskaradas. Jokių teigiamų permainų iš tokio fake‘o tikėtis neverta.

      

     Taigi maskaradas įvyko. Buvusi „opozija“ tapo valdančiaisiais, o buvę valdantieji – „opozicija“. Tačiau ne visi nori susitaikyti su gudria korupcinės demokratijos logika. Per ketverius valdymo metus išpampę, mirtinai apaugę finansiniais susitarimais, pirmajame ture pralaimėję konservatoriai ir liberalai – dešiniosios jėgos – nusprendė kvestionuoti rinkimų logiką. Ir amžinai nuskriausta Ašarų Pakalne (dešiniųjų Lietuva) iš profesionalių tautos šauklių nusirito nepasitenkinimo šūksnių banga: „Rinkimai neteisėti! Populistai atėjo į valdžią! Tėvynė pavojuje! Švenčiantis aštuoniasdešimtmetį patriarchas nepatinkintas neišprususios tautos sprendimu! Visi visi, priešinkitės Tėvynės pražūčiai! Jėzusmarija, jubiliejinis Maironi, bočiai, ir tu, paprastas Patriote, gelbėkite brangią Lietuvą!“

 

     Ir kupinas nerimo dėl Tėvynės šauksmas Ašarų Pakalnėje buvo išgirstas. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas renginys „Mums ne tas pats“, į kurį šiandien užsiregistravę jau beveik trys tūkstančiai žmonių. Daug karštų galvų siekia:

 

     1. išreikšti protestą prieš akivaizdų masinį balsų pirkimą, paskatinti teisėsaugą bei VRK imtis atitinkamų veiksmų;

     2. išreikšti paramą nepopulistinėms partijoms bei paskatinti jas ir toliau laikytis išvien;

     3. prieš antrąjį rinkimų turą, atkreipti visuomenės dėmesį į balsavimo už populistines partijas / jų narius absurdiškumą.

      

     Atrodo, Ašarų Pakalnėje norima sukelti spalvotąją revoliuciją – panašiai buvo 2004-aisiais Ukrainoje, kai „oranžinė opozicija“ užprotestavo rinkimus. Bet galbūt šią situaciją labiau derėtų lyginti su R. Pakso nuvertimu, kai viena niekšų grupuotė įžūliai nugalėjo kitą.

      

     Ką galima atsakyti karštoms galvoms?

     Iš pradžių apie „teisingus rinkimus“. Kas yra rinkimai atstovaujamojoje korupcinėje  demokratijoje? Tai pirmų pirmiausia technologija: užsakomieji straipsniai, įkyri neestetiška reklama, populizmas, užkulisinės intrigos, savi žmonės, skaičiuojantys balsus rinkimų apylinkių štabuose, etc. Ir visa tai paremta pinigais. Dideliais pinigais. Kas per šituos rinkimus jų turėjo daugiausiai? Teisingai – Darbo partija, nes būtent ji laimėjo. Ir tikrai ne dėl tų nupirktų balsų – ir be to būtų laimėjusi, pasitelkusi seniai jau išbandytas savo pirmtakų plačiai naudojamas technologijas. (Dabar galime stebėti Darbo partijos priešininkų rinkimines technologines priemones – juodąjį pijarą.)

      

     Taigi dar kartą: korupcinės atstovaujamosios demokratijos santvarkoje laimi tas, kas turi daugiausiai pinigų. Tokie jau tie dėsniai. Ir pagal juos gyvena ne tik Darbo partija, bet ir visos kitos partijos. Kitaip ir neįmanoma šitoje visuomenėje, kurioje viskas įvertinta tam tikra kaina ir vyksta dėl pinigų – rinkimai nėra išimtis. Kol mes iš pašaknų nepakeisim atstovaujamosios korupcinės demokratijos sistemos, teisingų rinkimų nebus. Niekada. Proginiai protestai, už kurių  daugeliu atvejų stovi kitos partijos ir jų pinigai, nepadarys rinkimų teisingesnių. Reikia kovoti už esminius pokyčius – kad patys žmonės, o ne papirkti politikai spręstų, kaip gyventi.

      

     Apie populizmą. Nepopulistinių partijų atstovaujamojoje korupcinėje demokratijoje išvis nebūna. Populistinė partija – tai norma. Ir jeigu jūs už kurią nors balsavote, ji irgi neišvengiamai populistinė. Tuo įsitikinti galima pažiūrėjus bet kurios politinės partijos bet kokią reklamą. Todėl visi pasipiktinusieji populistiniais šūkiais atrodo juokingai. Tie, kurie kitus kaltina populizmu, dažniausiai patys turi interesų patekti į valdžią arba yra nenuovokūs tokių suinteresuotų asmenų manipuliacijos objektai.

      

     Seimo rinkimai ir vėl parodė, kaip galima lengvai manipuliuoti žmonių masėmis ir nukreipti jų protestinį potencialą reikiama vaga. Tie, kurie prieš kelias dienas iki rinkimų buvo totaliai apolitiški, staiga sujudę, pažadinti iliuzinės teisės daryti įtaką valstybei, vieną kartą per 4 metus pradeda karštai politikuoti. Gyvendami paprastu, nerinkimų, režimu jie visai nestebi politinio proceso, o dabar, paskatinti pralaiminčių partijų propagandinio populizmo,  reiškia autoritetingą nuomonę dėl gimto krašto ateities.

      

     Bet juk šalies ateitis sprendžiama kiekvieną dieną, kai priimami diskriminuojamieji įstatymai, įvedami nepagrįsti mokesčiai, gaunamos privilegijos, prasukamos didžiulės aferos. Bet tai sujudusiems politikuotojams nesvarbu. Jiems, pavyzdžiui, nerūpi, kad valdžia nusispjovė ant paties demokratiškiausio įmanomo valstybės valdymo mechanizmo – referendumo dėl  AE, dėl kurios statybų visos valdančiosios partijos turi vieningą nuomonę (ir Darbo partija, ir socdemai, ir konservatoriai, ir kiti). Deja, atrodo, kol kas nedaug kas supranta, kad kasdieninė pilietinė kova už savo teises, o ne madingas politikavimas – tai tikrosios politikos esmė.   

      

     Būkime politiškai atsakingi. Nesileiskime lengvai paveikiami dešiniųjų jėgų propagandos, Ašarų Pakalnės gyventojai. Priešinkimės ne tik konkrečiai partijai (nors ir jai, kodėl gi ne? – nachui Darbo partiją!), bet ir visam Seimui, ir visai atstovaujamajai korupcinei demokratijai.

      

     O jei jūs esate angažuotas (-a) šios santvarkos apologetas (-ė) ir jums nepatinka tik Uspaskichas, geriau įsižiūrėkite – jis tai jūs, jokio skirtumo. 

      

     Liaudies draugas

     2012 10 22

     SAZINE RAMI