Lietuvos valstybinė televizija jau seniai yra propagandinės JAV ir kapitalistų kurstomo dešiniojo šovinizmo retorikos skelbėja. Tokie žurnalistai, kaip R. Miliūtė ar A. Čekuolis, yra korporacinės žiniasklaidos „objektyvumo“ simboliai. O naujasis LTV sezonas – tai ištisa propagandinė lavina. Štai vienos šiandieninės laidos anonsas. Jums neprimena smetoninės retorikos? O sovietinės?

       Priešiškų jėgų remiama bei kurstoma vadinamoji „penktoji kolona“, iš vidaus griaudama valstybės pamatus, istorijoje neretai buvo pavojingesnė už realią karinę jėgą. „Redakcija“ – rugsėjo 15 d., pirmadienį, 21.10 val. per LTV.

      - Gerbiamas profesoriau, kai kas mūsų visuomenėje regi susvetimėjimą, sumateriaIėjimą, gal net sužvėrėjimą. Ką tuo klausimu mano mokslo žmogus, puikiai pažįstantis mūsų politikos užkulisius ir jos viešąją pusę.

      - Pastebimai kinta mūsų kultūrinis fonas ir bijau, kad antikultūros elementai ima viršų. Jie kur kas ryškesni nei prieš 10-15 metų. Žiūrėjau televizijos laidą, kurioje "kultūringai" kalbėjosi Le Bronius su Valinsku. Tai buvo antikultūros fejerverkas ... Ir mes paskui klausiame, kas mums atsitiko? Mes regresuojam. O labai daug kalbame apie progresą. Galvojam, kad materialinių vertybių gausa jau yra progresas. Taip, žmonės nori gyventi geriau. Ir tai iš tiesų reiškia pažangą. Bet jeigu tuo pat metu degraduoja socialinė, ekologinė aplinka, mes turime išvestinę, kurią, ko gero, galėtume pavadinti regresu. Ir čia ne tik Lietuvos problema, čia pasaulinė problema, bet pokomunistinėse šalyse ji ryškesnė. Mat senesnės demokratijos šalys turi daugiau savigynos mechanizmų.

      Vaizdingi peizažai nė neleidžia įtarti, kad čia pat kaimynystėje prasidėjo tarptautinis konfliktas. Tuo metu, kai Sočio pliažuose turškiasi turistai, tik už keleto kilometrų nuo rusiškojo kurorto prie Juodosios jūros galioja karinė teisė. Po pasibaigusių kovų dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos Rusijos politikai mielai kviečiasi užsienio svečius į romantiškąjį miestą. Vis tik Moldovos prezidentui Vladimirui Voroninui pasimėgauti gražiais vaizdais beveik neteko, kai jis prieš kelias savaites ten pasveikino savo kolegą Dmitrijų Medvedevą. Tik įsigalėjus taikos sutarčiai Gruzijoje, Voroninas atskubėjo į Sočį pakalbėti apie neišspręstą konfliktą dėl separatistinio Padniestrės regiono.

       Žurnalistas Vladimiras Laučius – buvęs visuomeninės organizacijos „Konservatizmo klubas“ pirmininkas, buvęs Tėvynės Sąjungos (LK) frakcijos referentas Seime, buvęs ELTA politikos skyriaus redaktorius, buvęs „MG Baltic Media“ konsultantas, buvęs naujienų portalo alfa.lt vyriausiasis redaktorius, buvęs Seimo pirmininko pavaduotojo patarėjas – pastarosiomis savaitėmis naujai suspindėjo serija straipsnių, kuriuose aršiai gynė proamerikietišką Lietuvos valdžios ir žiniasklaidos poziciją Gruzijos-Rusijos karinio konflikto atžvilgiu. Jis visiškai pateisino tokį nešvarų propagandinį „žaidimą į vienus vartus“, totalinę propagandą valstybės lygmeniu filosofiškai įvardindamas „objektyvios tiesos“ skelbimu. Štai naujosios V. Laučiaus „filosofijos“ tezės, paimtos iš kelių jo straipsnių delfi.lt portale („Kodėl Kremliaus melas įtikina lietuvius“ ir „Mūsų „objektyvumas“ – Rusijos propagandos įrankis“).

       Lietuvoje po vienu stogu gyventi gera ir aršiems nacionalistams, ir Staliną garbinantiems komunistams. Nors įstatymai draudžia propaguoti nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką - internete pilna lietuviškų forumų ir portalų, vienijančių šalyje veikiančias ekstremistines grupuotes, kurių pastaruoju metu tik daugėja.

       Suradome apie 10 tinklalapių, kurių autoriai ir lankytojai atvirai dėsto savo ideologiją aukštinančią „grynąją rasę“ ir kviečia prisijungti bendraminčius.

       Rugpjūčio 14 dieną tarp Jungtinių Valstijų ir Lenkijos vyriausybių pasirašytas susitarimas dėl JAV priešraketinės sistemos dislokavimo Lenkijos teritorijoje yra pats pavojingiausias žingsnis nuo 1962 metų Karibų krizės. Šis žingsnis nepanašus į bandymą apsaugoti europines NATO šalis nuo Rusijos branduolinės atakos, kaip teigia karo ekspertai. Jungtinių Valstijų raketos Lenkijoje kelia tiesioginį pavojų rusų tautos ateičiai. Rusijos vyriausybė susirūpinusi tuo nuo pat tada, kai 2007 metais buvo paskelbti šie Jungtinių Valstijų planai. Dabar, nepaisant nuolatinių Rusijos diplomatinių mėginimų susitarti su Vašingtonu, Bušo administracija daro spaudimą Lenkijos vyriausybei norėdama greičiau pasirašyti sutartį. Pasekmės Europai ir visam pasauliui gali būti neįsivaizduojamos.

     JAV kariškiai kovos veiksmų mokė 80 Gruzijos specialiųjų pajėgų kariuomenės vadų. Apmokymai vyko likus vos keliems mėnesiams prieš Gruzijos įsiveržimą į Pietų Osetiją šių metų rugpjūtį. Vladimiras Putinas, Rusijos ministras pirmininkas, praėjusį mėnesį teigė, kad būtent JAV „dirigavo“ karui Gruzijos anklave. Gruzijos kariškių pratybas vedė aukštesnieji JAV kareiviai ir dvi samdytos organizacijos: MPRI ir „American Systems“. Samdyti kareiviai užverbavo 15 buvusių specialiųjų pajėgų kareivių komandą, kad šie apmokytų gruzinus Tbilisio priemiestyje esančioje bazėje.

        Š.m. rugpjūčio 27 d, apie 20:00 val., milicija atliko kratą „Poliarnaja zvezda“ spaustuvėje, areštavo visą ką tik atspausdinto Peterburgo menininkų leidžiamo kairiojo laikraščio „Что делать?“ („Ką daryti?“) tiražą, išvarė darbuotojus ir užantspaudavo spaustuvės duris. Milicijos pareigūnai turėjo tą pačią dieną išduotą kratos orderį, kurį pasirašė Peterburgo miesto Kirovo rajono prokuratūra  Yra žinių, kad šios operacijos užsakovas - caro ochrankos ir KGB įpėdinė FSB. Kaip pranešė vienas iš laikraščio leidėjų, Peterburgo menininkas Dmitrijus Vilenskis (beje, neseniai lankęsis Lietuvoje ir dalyvavęs Alytaus meno streiko konferencijoje, jis taip pat yra ir vienas iš lietuviško kairiosios minties žurnalo „Juodraštis“ autorių): „Šis laikraščio „Что делать?“ numeris buvo skirtas šiuolaikinio meno kvadrienalei „U-turn“, kuri netrukus prasidės Danijoje. Jo turinys apsiriboja šiuolaikinio meno problemomis ir neturi nieko bendra su dabartine politine situacija“. Tačiau jo leidyba sustabdyta motyvuojant įtarimais dėl galimo ekstremistinio turinio. Buvo užvesta byla, kurią nagrinėja Kirovo rajono prokurorė Olga Moisejenko, ikiteisminio tyrimo metu bus atlikta ekspertizė, ar laikraščio turinys nepažeidžia Rusijos konstitucijos.

      Geltonojoje Lietuvos spaudoje skaitome: „Rugsėjo 7 d., sekmadienį, pratybų metu Afganistane buvo sužalotas prezidento patarėjas gynybos klausimais Modestas Petrauskas. M. Petrauskas buvo sužeistas į ranką, praneša LNK žinios. Incidentas įvyko sekmadienį Afganistano pietuose, Kandahare. Čia dislokuotas specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas. M. Petrauskas buvo nugabentas į netoliese kanadiečių įkurtą vietos ligoninę. Prezidento patarėjui čia suteikta pirmoji medicininė pagalba.“ Siaubas! Ir mes tylime!!!??? Tylime, kai iškiliausi Tautos sūnūs lieja savo šventą Kraują kovoje už visų mūsų Laisvę? Tylime, kai jie žūva už Demokratijos idealus tolimoje, nedemokratiškoje, mirtiną Grėsmę visų mūsų saugumui keliančioje mūsų Tautos priešų irštvoje? Netylėkime! Kiekvienam Tautos Didvyriui po Geležinį Kryžių! Ir po auksinius Gedimino stulpus!

      Dabartinėse industrinėse visuomenėse mūsų vadinamieji lyderiai nesivargina rūpintis nei fizine, nei dvasine žmonių sveikata. Tai labai gerai matyti maisto tiekimo grandinėje. Jau prieš šimtą metų buvo aprašyta tragiška padėtis Čikagos skerdyklose. Nuo to laiko nedaug kas pasikeitė. Neturėti maisto patikimumo tarnybos yra skandalinga ir nusikaltėliška.

      Turi būti kažkoks būdas įsitikinti, kad maistas, kurį valgome, yra sveikas, kad gyvūnai, jei pasirinkome juos valgyti, buvo auginami normaliomis sąlygomis. Svarbiausia, turėtume bent jau jausti tiesioginį ryšį su savo maistu. Turėtume gauti tikslią ir patikrintą informaciją apie savo maisto kilmę – kokiais keliais jis pateko ant mūsų stalo.

alt      Lietuviško interneto erdvėje neseniai atsirado, mano manymu, labai įdomus projektas www.manobalsas.lt

, kuris labai  informatyvus net ir neisiančiam balsuoti anarchistui. Įdomus todėl, kad ten pateikti labai konkretūs klausimai politikams, ir matosi jų asmeniški, o ne partijų

piarščikų

suformuluoti atsakymai. Informatyvus todėl, kad projektas padeda išsiaiškinti Lietuvos politikų pažiūrų tendencijas ir ideologinio angažavimosi lygį.

 


      Taigi pasėdėjau kelias valandas ir padariau nedidelį tyrimą, kaip Lietuvos politikai atsakinėja į vieną iš pačių kontraversiškiausių klausimų: „Ar pritariate tam, kad būtų įteisintos tos pačios lyties santuokos?“

     Didžiausios JAV telefono ir kabelinių tinklų kompanijos kuria strategijas, kurios transformuotų laisvą, atvirą ir bešališką šiandienos internetą į privačių paslaugų rinkinį, reikalausiantį pinigų praktiškai už viską, ką mes veikiame internete.

     „Verizon“, „Comcast“, „Bell South“ ir kiti komunikacijų gigantai vysto strategijas, kurių pagalba bet koks mūsų veiksmas kibernetinėje erdvėje būtų sekamas bei įrašomas milžiniškoje duomenų kaupimo ir rinkodaros sistemoje, savo dydžiu konkuruosiančioje su NSA („
National Security Agency). Šiandien internete cirkuliuojanti atvira dokumentacija (white papers) leidžia manyti, kad privilegijuoti būtų giliausių kišenių savininkai – korporacijos, ypatingų interesų grupės, didieji reklamos tinklai. Jų teikiama informacija turėtų prioritetą mūsų kompiuterių ir televizorių ekranuose, kai nepageidaujama informacija, pavyzdžiui, P2P ryšiai, būtų nukreipiami lėtomis linijomis arba tiesiog blokuojami.