|
Meinhof Ulrike „Napalmas ir pudingas” |
anarchija - teorija |
„Pudinginiams Berlyno komunarams” galima pareikšti tik vienintelį priekaištą: jie nesitikėjo, kad taip netikėtai išgarsės ir tam iš anksto nepasiruošė – todėl neišnaudojo atsivėrusių galimybių paaiškinti savo akcijos prasmę per televiziją ir spaudą. Vietoj to, kad perkeltų spaudos dėmesį nuo savęs ir sukoncentruotų jį į Vietnamą, kad į karštus žurnalistų klausimus atsakinėtų pateikdami teisingą informaciją apie karą Vietname – skaičius, faktus, politines detales, – jie prakalbo apie „save ir savo meiles”. Žinoma, gyvenimas komunoje šiems žmonėms yra didžiulė vertybė, tačiau šiuo atveju – kalbant apie pudingo ataką – komunos tema buvo virtusi puikia proga visus supainioti, išmušti iš vėžių, suerzinti policiją, spaudą ir politikus, išprovokuoti juos atsakomiesiems veiksmams ir pademonstruoti visišką moralinę ir politinę jų bejėgystę Vietnamo karo atžvilgiu.
Kaip ten bebūtų, tačiau pastaraisiais mėnesiais būtent studentams savo protesto akcijomis bei demonstracijomis prieš Vietnamo karą pavyksta pralaužti vokiškos spaudos boikotą ir pritraukti plačiosios visuomenės dėmesį. Būtent studentai šiandien pirmieji kuria naujus politinės opozicijos veiksmų metodus – metodus, ant kurių neužklijuosi „pseudoliberalismo” etiketės, metodus, kurių nenutylėsi. Būtent studentai privertė parodyti tikruosius veidus tų, kurie pritaria karui Vietname, tų pačių žmonių, kurie reikalauja nepaprastosios padėties įstatymo. Tų, kurie pradėjo nuo policijos lazdų, o dabar jau reikalauja uždrausti SDS3 ir pašalinti iš universitetų studentus aktyvistus – pasinaudojant pretekstu, kad šie neva peržengė ribą tarp politinio radikalizmo ir nusikalstamo elgesio.
Na, mėtyti napalmo bombas ant moterų, vaikų ir senukų, žinoma, nėra joks nusikaltimas, nusikaltimas yra prieš visa tai protestuoti. Nusikaltėliška ne naikinti pasėlius ir pasmerkti bado mirčiai milijonus, nusikaltėliška prieš šį naikinimą protestuoti. Ne elektrinių, leprozoriumų, mokyklų ir užtvankų griovimas, o protestas prieš jį. Ne „specialios paskirties būrių” teroras ir kankinimai Pietų Vietname, o protestas. Užgniaužti bet kokius laisvos valios pasireiškimus, uždrausti laikraščius ir persekioti budistus Pietų Vietname nėra nedemokratiška, nedemokratiška yra protestuoti „laisvoje” šalyje. „Blogas skonis” – apmėtyti politikus pudingu ir varške, „geras skonis” – priimti su oficialiu vizitu atvykusius politikus, dėl kurių kaltės nuo žemės paviršiaus nušluojami ištisi kaimai ir bombarduojami miestai. „Blogas skonis” – stotyse ir sankryžose rengti diskusijas apie vietnamiečių išnaudojimą, „geras skonis” – kolonizuoti visą šalį „kovos prieš komunizmą” pretekstu.
Atvykusiam į Berlyną Hubertui Humphrey buvo leista pareikšti: „Aš įsitikinęs, kad Berlyno gyventojai supranta Jungtinių Valstijų poziciją ir pareigas laikytis žodžio, duoto Pietų Vietnamo liaudžiai, – kaip ir pažado Berlyno gyventojams užtikrinti jų laisvę („Neue Zuricher Zeitung”, 1967.IV.08).
2 – Spaudos koncernas „Alex Springer“ tuo metu buvo pats reakcingiausias stambaus kapitalo propagandos bastionas Vokietijoje.
3 – Socialistinės vokiečių studentų sąjungos (vokiškai – „Sozialistischer Deutscher Studentenbund”) trumpinys. Ši sąjunga, įkurta 1946 metais kaip Vokietijos socialdemokratų partijos jaunimo organizacija, 1965-1968 metais tapo studentų kovos prieš kapitalistinę sistemą oficialiuoju forpostu.
4 – „Pirmoji komuna” („Kommune 1”) buvo įsikūrusi G.Grassui priklausančio namo Vakarų Berlyne mansardoje, kurią jis išnuomojo rašytojui Uwe Johnsonui, 1959 m. pasitraukusiam iš VDR. Šioje mansardoje nuo 1967 m. sausio prieglobstį rado „Pirmosios komunos” nariai.
5 – Akademinis Berlyno Laisvojo universiteto senatas (Akademischer Senat der Freien Universität Berlin) – aukščiausias universiteto įstatymų leidybos ir priežiūros organas.
6 – Omenyje turimos kasetinės ir rutulinės bombos, kurias JAV plačiai naudojo Vietname. Didelė jų dalis kritimo metu nesprogsta, jų aukomis vėliau tampa visiškai atsitiktiniai žmonės.
7 – A.Springerio korporacinės žiniasklaidos imperijai priklausantis leidinys.
Iš vokiečių k. vertė Darius Pocevičius Versta iš: Ulrike Marie Meinhof „Napalm und Pudding“, konkret, Nr. 5, 1967. |