G8: aštuonios priežastys, dėl kurių verta blokuoti G8
teorija

       Įspūdinga daugybė grupių Vokietijoje ir jos ribų šiuo metu rengiasi veiksmingai blokuoti G8 susitikimą, įvyksiantį šį birželį. Jie mažų mažiausiai pabandys tai padaryti, nes juos stabdyti bus atsiųsta daug policijos pajėgų.

       Įvairiuose renginiuose žmonės teiraujasi, kokia tokių blokadų nauda. Kartais bandoma įrodinėti, jog tai – nenaudinga, ritualizuota, o G8 susitikimai yra tik simboliniai. Čia pateikiamos aštuonios priežastys, dėl kurių verta dalyvauti blokadose ir nulemti jų sėkmę. Taigi, kodėl verta dalyvauti blokadose?

       1. Tam, kad būtų laimėta. Įsivaizduokite, kad šįkart iš tikrųjų pasiseks! Didžiuosius vardus, žinoma, gabens sraigtasparniai, bet juk jų yra mažai. Žemesnio rango pareigūnai, ypač personalas, turės būti vežami mašinomis. Be to, jūs taip pat galite blokuoti sraigtasparniais (sklandytuvais, raketomis...), o susitikimo dieną kai kurie žmonės rengiasi blokuoti vienintelį didelį tame regione esantį aerouostą. Vėlgi įsivaizduokite, kad tai bus sėkminga blokada: kad mūsų, turinčių pakankamai fantazijos, iniciatyvos ir drąsos, pakaks tam, kad būtų užblokuoti pagrindiniai įėjimai. Tada G8 susitikimas, kur susitinka lošti tie, kurie platina globalinį skurdą, artina gamtinę katastrofą ir yra suinteresuoti neoliberaliu verslu, ims ir žlugs. Ar atsimenate Sietlą?

       2. Kad būtų kuriami tinklai. Protestai prieš susitikimus yra erdvės, kur kovai jungiasi begalė grupių ir individų, retai besimatančių kasdienybėje, jau nekalbant apie protestų organizavimą. Esame susiskirstę į begalybę besiginčijančių judėjimų, kurie taip pat yra pasiskirstę pagal svarstomus strateginius ir politinius klausimus. Bet protestuojant prieš susitikimą išvien, visi vėl susirenka ir susilieja. Toks susiliejimas teikia neįtikėtinų rezultatų.

       3. Kaip protesto mokykla. Protestai, ruošimasis jiems ir akcijų stovyklos yra erdvės, kuriose kiekvienas išmoksta naujų dalykų. Tai organizuotumo, teorijos, diskusijų, veiklos formų mokykla. Pagalba organizuojant akcijų stovyklas parodo, kaip iki tol vienas kito nepažįstantys žmonės per trumpą laiką sunkiomis aplinkybėmis gali sukurti kažką nepaprasto. Šiose stovyklose žmonės, neseniai nutarę pradėti aktyviai priešintis dabartinei galios struktūrai, gali bendrauti su senais aktyvistais. Blokados ir akcijos gali tapti pritrenkiančiais potyriais, jos gali pakeisti gyvenimus, parodyti žmonėms, kad mes galime kai ką pakeisti, o priešintis įmanoma. Šiomis patirtimis po to pasinaudojama kitur – daiginama susitikimo metu pasėta sėkla.

       4. Kad būtų sukurtas efektas. Tokių masinių akcijų efektas gerokai perauga susitikimo erdvę ir laiką. Jos įtakoja didelę visuomenės dalį, žiniasklaidą, diskusijas kepyklėlėje ir autobuse. Staiga visi apie tai prakalba, ir to niekad nebūtų atsitikę, jei protestai būtų neįvykę. Žinoma, ne kiekvienas sutinka su aktyvistais, bet bent jau diskutuojama. Palyginkite tai su susitikimais, prieš keletą metų vykusiais be pasipriešinimo. Tuomet žiniasklaidai susitikimų įvaizdį kūrė rankas spaudžiantys žmonės pilkais švarkais. Bet dabar paveiksle atsidūrėme MES. Bet efektas yra stipresnis: kai protesto metu sukuriami tinklai, aktyvistai grįžta namo, įkvėpti naujiems darbams. Niekas nemano, kad šie protestai susitikimo metu yra galutinis jų politinės veiklos taškas, tai tik momentas mūsų kasdieninėse kovose ir kampanijose, siekiančiose pakeisti pasaulį. Bet jis svarbus, ir jį reikia išnaudoti.

       5. Ritualas ir spektaklis? Bendroji nuomonė, kad susitikimai yra tik ritualizuotas galios parodymas ir tarnauja kaip spąstai aktyvistų gaudymui, nėra teisinga. Galingieji labiau norėtų susitikti ir svarstyti problemas ramybėje. Dabar jie yra priversti saugoti save, ir tai atlieka juos supanti armija, atskyrusi juos nuo piktų masių. Jiems tokiomis aplinkybėmis ateina labai sunkus metas, kai jie turi pateisinti save ir savo veiksmus, ir todėl dalinti visokius pseudopažadus. To mes jau pasiekėme. Žinoma, jie taip pat pasimoko iš tokių patirčių, ir aktyvistai privalo būti išradingi, kad atlaikytų spaudimą. Taip pat svarbu suprasti, kad protestai prieš susitikimus kainuoja aktyvistams daug laiko, pinigų ir darbo, kurie galėjo būti investuoti kitur. Triukšmingas, karingas elgesys taip pat gali erzinti ir būti neproduktyvus. Bet daug pavojingiau ritualizuoti beginkles politines manifestacijas, kuriose pagrindinės NVO derasi su vyriausybėmis, o taip pat simbolines masines demonstracijas (aplink bažnyčią). Joms taip pat išeikvojama daug laiko, pinigų ir energijos, o yra skausmingai nuobodžios.
       „Pozityviai“ veikti tik vietiniame lygyje irgi yra ne kas: valdantis elitas juoksis iš jūsų, ir jūs jam visai nerūpėsite. Jūs turite susirinkti ir smogti „globaliai“, o tada išsiskirstyti darbui vietiniame lygmenyje. Taip pa reikia prisiminti, kad ne visiems veiksmams, kurie yra taikyti jau nuo senų laikų, yra pasibaigusi galiojimo data. Nuo amžių amžinųjų darbininkai streikavo prieš bosus, ir streikai būtini, jei norima pasiekti rezultatų.

       6. Kad būtų išsilaisvinta nuo dažnai iliuzinės „pilietinės visuomenės“ kultūros. Kad nors akimirkai atsivertų kitokia patirtis (kitokia, nei begalinių „konsultacijų“ modelis – „pilietinės grupės“, „tarpininkų susitikimai“, raportai, studijos ir politinės rekomendacijos) – bekompromisio pasipriešinimo aktas. Ya basta! Užteks! Birželį Heiligendame mes pabandysime sustabdyti limuzinus ir šokti ant jų stogų. Tikimasi, kad tiesioginio veiksmo praktika vėl taps normalia praktika (o taip Olandijoje neseniai ir buvo, ir tokie dalykai, kaip skvotinimas, moterų bei darbininkų judėjimai buvo paveikūs). Nedaug dalykų pasaulyje suteikia daugiau pasitenkinimo, nei storų katinų vakarėlio sužlugdymas ir privertimas nors akimirkai liautis naikinus planetą.

       7. Dėl strateginių priežasčių. Nors G8 susitikimas yra neformalus susitikimas, kuriame išties nėra priimama jokių sprendimų, jis tampa vis svarbesniu forumu, ir dėl šios priežasties tampa vis labiau institucionalizuotas. Jame dalyvauja tūkstančiai politikų ir jiems tarnaujančių valdininkų, ir jį didelės komandos ruošia ištisus metus. Akivaizdu, kad tokie susitikimai formuoja derybų tarp galingiausių pasaulio kapitalistinių šalių struktūrą, koordinuoja jų politiką. Šio susitikimo metu parengiami tokių svarbių institucijų, kaip PPO, TVF ir Pasaulio bankas, sprendimai. Jei neįvyks koks nors susitikimas, „sistema“ nežlugs, bet jiems bus sunkiau užtikrinti, kad mašina veikia sklandžiai. Įsivaizduokite, jei kiekvienas toks susitikimas susilauktų tokio pasipriešinimo. O taip pat galingieji priverčiami ideologiškai gintis nuo tokių masinių protestų.

       8. Dėl tarptautinio solidarumo. Žinoma, mes kovojame prieš G8 lyderius, nes patys kenčiame nuo jų politikos. Bet taip pat mes žinome, kad labiausiai nuo jos nukenčia žmonės, gyvenantys Pietų pusrutulyje, toli nuo miestų, kuriuose sukoncentruota galia, kur vyksta konferencijos ir stūkso korporacijų ofisai. Pietų šalyse labiau įprasta priešintis ekonominei priespaudai rankom ir kojom, dėl ko žmonės sumoka didelę kainą. Šie žmonės taip pat supranta, kad kapitalizmo centruose žmonės aktyviai priešinasi ir reikalauja nutraukti šitą beviltišką status quo. Štai kodėl „globalinėse“ akcijose yra sprendžiamos specifinės problemos, aktualios ypač G8 susitikimo metu – ogonių tautos iš Nigerijos palaikymas kovoje su „Shell“, politinių kalinių išlaisvinimas, solidarumas su Oaksaka/ Čiapu, priešinimasis GMO, ir t.t., ir t.t.

       Bet pirmiausia:

      1. Tam, kad būtų laimėta!
      Tie, kurie prisijungs, vėliau galės papasakoti savo (arba kaimynų) vaikaičiams, kad jie buvo ten – istorinėje kapitalistinio košmaro pabaigos pradžioje. 2007 birželis, Heiligendamas – štai kur jūs turite būti, en masse ir aktyvūs!

     Pagal www.indymedia.org paruošė Kasparas Pocius
 

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti