Sergejus Glovackas. Tiems, kas domisi profesinėmis sąjungomis
teorija

ituc        Profesinės sąjungos pasaulyje

 

Pagrindinė pasaulinė  profesinių sąjungų organizacija yra Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC), šiuos metu vienijanti  312 nacionalinių profesinių sąjungų centrų (tarp jų 3 iš Lietuvos) su  170 mln. narių  iš 157 šalių ir teritorijų (pvz.,Honkongas). Jos nariais gali būti tik nacionaliniai profesinių sąjungų junginiai, atitinkantys laisvųjų profesinių sąjungų principus (nepriklausomos nuo darbdavių ir valdžios, demokratiškai veikiančios). Didžiausia ITUC organizacija yra Rusijos Nepriklausomų profesinių sąjungų federacija (FNPR), turinti 27 milijonus narių, mažiausia – Vatikano tarnautojų profesinė sąjunga (320 narių).

 

Į ITUC sukurtą Solidarumo fondą turtingesnės organizacijos perveda lėšas – jos, esant poreikiui, skiriamos sunkiose situacijose atsidūrusioms profesinėms sąjungoms (ilgalaikis streikas, veiklos uždraudimas, stichinės nelaimės, karai). Iš šio fondo buvo remiama Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarnosc“ veikla 1980–1990 m., Pietų Afrikos profesinės sąjungos apartheido režimo metu. Po Rusijos-Gruzijos karo suteikta parama Gruzijos profesinėms sąjungoms – atstatyti Gorio miesto biurą, materialinė parama nariams, nukentėjusiems nuo karinių veiksmų. Parama suteikta ir Šiaurės Osetijos profesinių sąjungų federacijai.

 

Didžiausia pasaulyje yra Visos Kinijos profsąjungų konfederacija – 130 mln.narių, tačiau ji į ITUC nepriimama, kadangi yra kontroliuojama valstybės. Kaimyninės Baltarusijos profesinių sąjungų federacija (FPB) vienija apie 4 mln. narių, yra priklausoma nuo valdžios, todėl į ITUC nepriimta. Laisvosios Baltarusijos profsąjungos vienija 9 tūkst. narių (Beloruskij Kongres demokratičeskich profsojuzov – ITUC narys).

 

ITUC rengia kasmetines profesinių sąjungų teisių pažeidimų ataskaitas, kurios teikiamos Tarptautinei darbo organizacijai (ILO). Ataskaitos duomenimis, 2007 m. pasaulyje nužudytas 91 profesinių sąjungų aktyvistas, daugiausia Kolumbijoje, Gvatemaloje ir Gvinėjoje (prieš keletą metų  profesinių sąjungų lyderių žmogžudysčių užfiksuota ir Rusijoje, 2007 m. užpultas ir peiliu subadytas Kaliningrado dokininkų lyderis M. Česalinas). 63 profesinių sąjungų veikėjai įkalinti (daugiausia Irane), 20 tūkst. žmonių dėl veiklos profesinėse sąjungose neteko darbo.

 

Vienas iš profesinių sąjungų atsakų globalizacijai yra tarptautinės rėminės sutartys (Global Framework agreements). Jos sudaromos tarp tarptautinių šakinių profesinių sąjungų susivienijimų (global union federations) ir multinacionalinių kompanijų. Privalomi punktai – nesikišti į  profesinių sąjungų veiklą, skatinti socialinį dialogą bei netrukdyti sudaryti kolektyvinių sutarčių. Šiuo metu pasirašytos 77 tokios sutartys, tarp jų  su tokiomis kompanijomis, kaip Renault, Volkswagen, Daimler Chrysler, Bosh, Danone, Chiguita (bananai), Metro, HM (prekybos tinklai), Nordea ir kt. Iš Lietuvoje veikiančių kompanijų jos pasirašytos ir jų privalu laikytis Statoil, Lukoil, Ikea (įmonės, gaminančios baldus pagal IKEA užsakymus), Novotel; GS4 (buvęs Falck), Skanska.

 

Galingos profesinės sąjungos veikia profesionaliame sporte – NBA, NHL, nacionalinėse futbolo lygose (Italijos futbolo lygos profesinės sąjungos pirmininkas yra praeityje žinomas futbolininkas Rosi). Didžioji dauguma Holivudo aktorių, visos žvaigždės yra profesinės sąjungos nariai. Sąjunga yra sudariusi kelių kategorijų filmavimosi įkainių sutartis, pagal kurias už mažesnius įkainius dirbti negalima. Pagal žemiausią įkainį vienu metu filmavosi Nikole Kidman. S. Stalone ir A.Švarcnegeris buvo aktyvūs aktorių profesinių sąjungų nariai.

 

Skandinavijoje veikia  bažnyčių tarnautojų profesinė sąjunga, jai priklauso ir pastoriai.
Danijoje yra Karaliaus rūmų profesinė sąjunga, jai priklauso kamerdineriai, sodininkai,tarnai, vairuotojai, ceremonmeisteriai.

 

Vokietijos pasiuntinybėse yra darbo ir socialinių reikalų atašė pareigybė. Į ją pariteto pagrindais skiriami darbdavių ir profesinių sąjungų deleguoti atstovai. Šiuo metu darbo atašė Baltijos šalims reziduoja Rygoje ir yra deleguotas Vokietijos profesinių sąjungų susivienijimo DGB. Anglijoje yra tradicija nusipelniusiems profesinių sąjungų lyderiams suteikti lordo titulą, labai nusipelnę buvo laidojami Vestminsterio katedroje greta valstybės vadovų. Profesinių sąjungų veikėjai neretai tampa žymiais politikais, kaip, pavyzdžiui, dabartiniai Suomijos ir Brazilijos prezidentai. Daug Skandinavijos šalių vyriausybių vadovų ir ministrų socialdemokratų turi didelę profesinių sąjungų darbo patirtį.

 

Skandinavijoje, Vokietijoje, Anglijoje socialdemokratų rinkiminės kompanijos iš dalies  finansuojamos profesinių sąjungų lėšomis. Be Amerikos Darbo federacijos (AFL-CIOL) finansinio ir savanorių darbo indėlio B.Obamos pergalė nebūtų tokia įtikinama. JAV profesinės sąjungos tradiciškai remia (ir finansiškai) demokratų partiją.

 

Dauguma Europos Komisijos programų socialinėje ir darbo srityje vykdomos per profesines sąjungas. Profesinės sąjungos pasaulyje valdo ir nemažai turto (sukaupto iš nario mokesčio), yra bankų, draudimų kompanijų akcininkės. Gautas pelnas skiriamas narystei plėsti, švietimui, kitų šalių neturtingoms profesinėms sąjungoms remti, streikų bei bedarbystės fondams.

 

Darbininkus jungtis į profesines sąjungas savo teisėms ginti skatina ir Katalikų bažnyčia. Pradžią tam padėjo 1891 m. popiežiaus Leono XIII paskelbta enciklika „Rerum Novarum“. Belgijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje veikia aktyvios ir didelės krikščioniškos profesinės sąjungos.

 
 

Tarptautinio darbo judėjimo veikėjai, kilę iš Lietuvos

 

Sidnis Chilmenas. Gimė Žagarėje, mokėsi Kaune. Emigravęs į JAV aktyviai įsitraukė į profsąjungų veiklą. Nuo 1915 m. iki mirties (1946 m. Niujorke) buvo vienos didžiausių JAV siuvimo pramonės profesinės sąjungos pirmininkas, organizavo didžiulius streikus, kurių dėka įvesta 44 val.darbo savaitė. Didžiosios depresijos metais padėjo darbdaviams gelbėti nuo bankroto siuvimo pramonę. Nuo 1933 m. profesinių sąjungų konsultacinės tarybos prie JAV prezidento narys. Antrojo pasaulinio karo metais buvo JAV prezidento F.D.Ruzvelto vyriausiasis patarėjas profesinių sąjungų klausimais. Buvo renkamas Pasaulinės profesinių sąjungų federacijos viceprezidentu.

 

Džo Slova (Joselis Moišė Slova). Gimė 1926 m. Obeliuose, mokėsi Vilniuje. 1935 metais emigravo į Pietų Afriką. Ten įsitraukė  į pogrindinės komunistų partijos veiklą. Johanesburgo universitete baigė teisės mokslus. Savo teisininko žinias panaudoja darbininkams ginti. Suartėjo su nacionalinio išsivadavimo lyderiu Nelsonu Mandela. 1982 m.gavo siuntą, kuriai sprogus žuvo žmona Rut Ferst. Vienintelis europietis Afrikos nacionalinio kongreso vadovybėje. Daug prisidėjo prie Pietų Afrikos profesinių sąjungų kongreso (COSATU) kūrimo.Nuo 1991 m. PAR komunistų partijos vadovas. 1994 m. gavo aukščiausią PAR apdovanojimą - garbės vardą „Dėvintis leopardo kailį“. Mirė 1995 m. Johanesburge.

 

Džei Lovstounas (Jokubas Lebšteinas). Gimė 1897 m. Vilniuje, mirė 1990 m. JAV. 1907 metais su tėvais emigravo į JAV, ten įsitraukė į komunistų partijos veiklą. 1919-1931 m. nemažai laiko praleisdavo TSRS, ne kartą buvo susitikęs su Stalinu. Ten perprato bolševizmo pavojų ir grįžęs į JAV pasitraukė iš komunistų partijos, visiškai atsidėjo profsąjungų veiklai.Tapo aršiu antikomunistu. 1949-1963 m. dirbo ICFTU (Tarptautinė laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija, dabartinė ITUC) generaliniu sekretoriumi. 1963-1974 m. JAV Darbo federacijos Tarptautinio departamento direktorius, įtarus ryšiais su CŽV iš šio darbo atleistas. Šaltojo karo metais aktyviai kovojo prieš komunistinių profesinių sąjungų, finansuojamų iš Maskvos, įtakos plitimą.

 

Arkadijus Kremeris. Gimė 1865 m. Švenčionyse, mirė 1935 m.Vilniuje. Vienas Lietuvos žydų socialistų darbininkų sąjungos „Bund“ (įkurta 1895 m. Vilniuje) įkūrėjų. „Bundas“ tapo viena įtakingiausių darbininkų organizacijų Rytų Centrinėje Europoje XX a. Su ja dažnai siejamos Izraelio visuotinės darbo asociacijos (Histadrut) ištakos. Jos veikloje dalyvavo nemažai išeivių iš Lietuvos.

 

Mejeris Vilneris (Dovas Kovneris). Gimė 1918 m.Vilniuje (labai mylėjo šį miestą, todėl pasirinko Vilniečio slapyvardį). 1938 m. emigravo į Palestiną. Vienas iš Izraelio nepriklausomybės 1948 m. akto signatarų. 1949-1990 m. Kneseto narys, nuo 1965 m. Izraelio komunistų partijos vadovas. Mirė 2003 m.

 

Ksavera Karosienė. Gimė 1901 m. Ramygaloje. Nuo 1906 m. gyveno JAV. 1928-1929 m. Pensilvanijoje, Kalifornijoje organizavo profesines sąjungas. Buvo visų Kalifornijos profesinių sąjungų komiteto vicepirmininkė, San Francisko pramonės profesinių sąjungų tarybos pirmininkė. Už šią veiklą buvo kalinama. Mirė JAV.

 
 

Prieškario  Lietuvos darbininkų judėjimo aktyvistai, paaukoję savo gyvybes dėl darbininkų geresnio gyvenimo

 

.Hiršas Lekertas (23 m.).Vilniaus generalgubernatorius fon Valis 1902 m.gegužės mėnesį už dalyvavimą demonstracijoje įsakė nuplakti 28 darbininkus. Keršydamas už susidorojimą H.Lekertas šovė į fon Valį iš revolverio dabartinėje Lukiškių aikštėje Vilniuje ir jį sužeidė. Karinio tribunolo nuteistas pakarti. Nuosprendis įvykdytas 1902 m. birželio 10 d. vadinamojo Šiaurės miestelio teritorijoje.

 

Povilas Mikulskis (31m.). 1926-1927 m. Seimo narys nuo LSDP. Dirbo profesinėse sąjungose, 1927 m. baigė profesinių sąjungų suaugusiųjų gimnaziją. Pasipiktinęs 1926 m. gruodžio 17 d. perversmu ir darbininkų organizacijų veiklos suvaržymais, prisidėjo prie sukilimo prieš A.Smetonos režimą rengimo.Tapo vienu Tauragės sukilimo (1927 09 09) organizatorių ir vadovų. Malšinant sukilimą pasipriešino kareiviams ir buvo nušautas.

 

Antanas Kranauskas (25 m.). Krikščioniškos darbininkų sąjungos narys. Neiškentęs kasdienės darbdavio savivalės ir nepakenčiamų darbo sąlygų, 1936 m. Kaune nušovė lentpjūvės, kurioje dirbo, savininką  Ruviną Kamberį ir nusišovė pats. Jo laidotuvės peraugo į didžiausias tarpukario Lietuvoje masines manifestacijas dėl darbininkų teisių bei visuotinį streiką Kaune.

 

Šie vardai nepagrįstai užmiršti nūdienos Lietuvoje.

 

www.gaires.lt. 2009

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti