Andrius Virbičianskas: Gyvenimas yra žaidimas. Atsiribojimas
teorija

atsiribojimas        Kadangi jau prabilau šiek tiek apie tai, kaip galima būtų pradėti išsivaduoti iš šio žaidimo. Štai dar vienas būdas, kurį aptarsiu plačiau. Tai yra atsiribojimas. Klausiate – koks? Koks tik norite, bet pradėsiu nuo atsiribojimo nuo informacijos, kuri pateikiama masėms. Taip, būtent – žiniasklaidos. Tai idealus būdas kontroliuoti žmogaus protą. Kodėl? Tuoj papasakosiu.

 

Bet akimirkai grįžkime prie vienos iš teorijų, kad mus valdo pikti dėdės. Dažnai yra teigiama, kad tai pavyksta todėl, kad jie žino daugiau už mus ir laiko didžiąją dalį žmonijos gilioje tamsoje. Dalinai su tuo sutinku. Neišprususį žaidėją žymiai lengviau manipuliuoti. Daug kas tai patvirtins. Bet ar tikrai didesnis informacijos kiekis leis jam lengviau irtis šiuo Visuomenės žaidimu? Atrodytų logiška, bet yra vienas didelis „bet“ – filtrai! Kas tie filtrai? Tai kruopščiai, bet nesąmoningai atrinkta informacija ir jos perteklius. Patys pagalvokite, kas iš tos informacijos, jei jos turite begalę, bet ji yra išrinkta ir pateikta tik tokiu ir ne kitokiu būdu. Galite būti vaikščiojanti enciklopedija, ir vistiek nesugebėti padaryti elementariausių išvadų.

 

Sprendimas būtų patiems atsirinkti reikiamą informaciją. Bet ar tikrai toks noras išpildomas? Šiais laikais logika, kad žmogus negali gauti informacijos, jau nebegalioja. Ne viduramžiai visgi. Čia Visuomenės tobulėjimas. Informacijos bet kiek. Neužtektų šimto gyvenimo visą ją apdoroti. Štai kur labai gerai pasitarnauja švietimo sistema, žiniasklaida. Jau vaikystėje mums yra pateikiama informacija, kuri yra laikoma kaip „naudinga”. O ar tikrai ji naudinga? Ją formavo žmonės palaikantys Visuomenės žaidimo egzistavimą. Taigi ji tinkama tik žaisti šį žaidimą. Vadinasi, nors iš šono jaunas žmogus žino daug, išties jis žino tik tai, ką reiktų žinoti būnant paklusniu subžaidimo žaidėju.

 

Ir netgi kai žmogus užauga ir, atrodo, jau galėtų pats rinktis kokią informaciją, jis vis tiek yra sėkmingai pripumpuojamas įvairaus „šlamšto”, kuris iš jo daro paklusnų žaidėją. Žiniasklaida čia pirmas ginklas. Ir kas įdomiausia, niekas specialiai (nors kartais ir taip būna) neatrinkinėja, ką rodyti ir ką rašyti, kaip teigia kai kurios sąmokslo teorijos. Tam nėra reikalo. Patys žmonės diktuoja, ką jie nori girdėti. Krizės, ligos, pedofilijos skandalai, politika, karai. Viso to trokšta patys informacijos gavėjai. Ir niekas net nepajaučia, kaip iš to padaromi didžiuliai informacijos burbulai, kurie norom nenorom pripumpuoja smegenims to burbulo egzistavimo metu aktualią informaciją. Ir čia yra dar viena tendencija. Visi tie burbulai dažnai būna tik dviejų pusių. Už arba prieš, taip arba ne. Atrodo, kad griežtas pasirinkimas sukelia dar didesnį susidomėjimą. Žiniasklaida tuo ir naudojasi.

 

Bet dabar atsakykite sau, kiek ta informacija jums aktuali? Kiek laiko ji jums bus naudinga? Taip, ji verčia patirti tam tikras emocijas, ir čia tobulai veikia Visuomenės manipuliavimo mechanizmas. Žmonės retai būna abejingi, ir jei susikerta požiūriai, tai jie patiria aibes emocijų. O ar tai kiek prisideda prie žaidėjo išprusimo? Laikraščiai, žurnalai, televizija. Visi daro vieną ir tą patį – pateikia informaciją, kurią nori žinoti žmonės. O kodėl jie to nori? Taip įpratinti. Atimkite dabar iš kurio nors galimybę gauti tą informaciją. Galima sakyti – išprotės. Bet štai čia ir prieinu prie atsiribojimo temos.

 

Atsiriboti nuo bet kokios masinės informacijos – tai puikus būdas priversti smegenis dirbti kita linkme. Meskite į šalį laikraščius, žurnalus, televizija ir internetinius portalus. Jų informacija naudinga tik jūsų emocijoms, kurios dažniausiai būna neigiamos. O neigiamos emocijos, kaip žinote, trumpina gyvenimą. Pradėkite domėtis kitais dalykais. Tie, kurie išties jums yra naudingi. Aš nesiūlau atsisakyti visiškai nė vieno iš šių informacijos skleidėjų. Tiesiog tos dalies, kuri yra masiškai teikiama. Tai yra žiniasklaidos. Tai esu padaręs gana senai ir patikėkite, viskas žymiai lengviau. Nereikia be reikalo nervintis, koks pasaulis blogas, nereikia ginčytis. Gyvenimas išties prašviesėja. Geriau atsiradusi laiką skirkite savo pomėgiams, o dar geriau – tiesiog mąstymui.

 

Tai padarę jūs greitai suprasite, kiek laiko sugaišdavote tam, iš ko negaudavote visiškai nieko naudingo. Ir vietoj to jūs išties galėsite pradėti judėti mąstymo praplėtimo ir galbūt lengvesnio Visuomenės žaidimo atsisakymo link. Žinoma, ne visiems vienodai tai padės. Todėl tai, ką sakau, tėra patariamojo tipo. Kiekvienas turi savaip rasti būdą, kaip sau padėti. Niekas už tai nepadarys. Ir skirtingai nei kiti įvairių teorijų skleidėjai, kurie sako, kad viską įmanoma pasiekti labai lengvai, kone per kelias minutes per dieną, aš sakau, jog tai bus sunku. Nes taip ir yra. Negalite dvidešimt, keturiasdešimt ar net šešiasdešimt gyvenimo metų taip paimti ir nušluoti. Jūs, kaip ir aš, augote Visuomenės suformuotoje aplinkoje. Visus mus mokino būti jos paklusniais nariais. Todėl negali taip įvykti, kad per vieną naktį pakeisite absoliučiai visą savo suvokimą. Nors ir tai yra įmanoma, tačiau nereikia naiviai tikėti, kad tai tikrai įvyks.

 

Grįžtant prie atsiribojimo. Tobuliausias būdas tai padaryti, ko gero, būtų tapimas tarzanu, ar kažkas panašaus. Atsiriboti nuo civilizacijos, visuomenės. Būti vienam su savimi. Yra žmonių, kurie tai daro. Ypatingai apie tokius žmonės kalbama Rytų kultūroje. Įvairiausi vienuoliai, kurie medituoja metų metais. Bet būkime realistai, dauguma šiuolaikinių žmonių vargu ar sugebėtų pusdienį „pamedituoti”. Mes esame pripranti prie skubėjimo, judėjimo, nors jis mūsų niekur taip ir nenuveda. Tik į pilką gyvenimo pabaigą.

 

Švelnesnė atsiribojimo alternatyva būtų buvimas gamtoje. Tą tikrai gali padaryti beveik kiekvienas. Porą dienų be technologijų, be civilizacijos – puikus būdas išjudinti mąstymą. Žinoma, tas buvimas neturi būti eilinis poilsiavimas, su alkoholiu ir draugais. Vienatvė yra raktas į sėkmę. Nes tada jūs norom nenorom pradėsite galvoti. O tai jau yra gerai. Kas žino, gal jums užteks keleto dienų ir viskas jūsų gyvenime pradės keistis. Pradėsite kitaip galvoti ir galbūt netgi atrasite save. Savo tikrąją paskirtį šiame pasaulyje ir šiame gyvenime. Kodėl nepabandžius? Juk tai tik keletas dienų iš jūsų gyvenimo. Kai vos ne penkiolika metų dvidešimtas keturias valandas per parą, per visą savo gyvenimą, jūs pradirbate. Kas tos keletą dienų?

 

Taigi patarimai, kaip matote, paprasti, tačiau akivaizdu, kad juos dauguma žmonių yra užmiršę arba tiesiog ignoruoja. Vis skuba kažkur, nuolat nervinasi, stresuoja ir tai vadina gyvenimu. Tai nėra gyvenimas tai – egzistavimas. Kaip bulvė darže, kuri auga, ir tiek. Atminkite, jūs čia atėjote patirti. O ar atėjote patirti nuolatinį vergavimą, stresą, neigiamas emocijas ir skausmą, čia yra jūsų asmeninis klausimas… Aš niekaip su tuo sutikti negaliu, ir turbūt todėl mano protas taip aktyviai ieško atsakymo, ką aš čia atėjau patirti išties. Pabandykite ir jūs. Tikrai nepažadu, kad bus lengva. Bus labai sunku. Gali net prie savižudybės minčių privesti (manęs dar neprivedė ir neprives, nes turiu aišku tikslą). Tai pavojinga. Visuomenės žaidimas jokiais būdais nenorės paleisti žaidėjų. Bet viskas yra įmanoma. Todėl kad nėra absoliuto, nėra vienos realybės ir nėra vienos tiesos. Yra tik jūsų pasirinkta atskaitos sistema, jūsų pasirinkta realybė ir jūsų laukiama tiesa…

 
2009 m. gruodis

 

 

Komentarai  

 
0 # wtf ?Kostia Y-m-d H:i
su kuom gi gincijasi ir kam savo tiesas irodineja sis nelaimingas zmogelis ? ne blemba, mano eilerascius trina, o cia deda kazkokius vejus.

cituoju : " Grįžtant prie atsiribojimo. Tobuliausias būdas tai padaryti, ko gero, būtų tapimas tarzanu, ar kažkas panašaus.." no coment.:-)
 
 
0 # ad hominemKostiai Y-m-d H:i
Girdėtas šis terminas? Jei nesugebi argumentuotai kritikuoti turinio, o ne jo autorių (kaip ir aname straipsnyje), tai geriau išvis patylėk. :-)
 
 
0 # stebėtinaen arche Y-m-d H:i
Stebėtinu būdu (turbūt pats to nežinodamas) autorius išreiškė postanarchistų idėją, kad dėl esamos visuomeninės santvarkos kalta ne valdžia, o patys žmonės, savo noru ją susikūrę. Tuo tarpu klasikinis anarchizmas teigia, kad dėl esamų socialinių santykių labiausiai kalta valdžia, turinti kur kas didesnę galią nei žmonės.

Ta tema įdomus komentaras iš feisbuko: "idomiai straipsnio autorius samprotauja, kitokiu rakursu paziuri i sena beda, taciau susidaro ispudis, kad paprastu zmoniu ir jo mentaliteto autorius visgi gerai nepazista. jeigu jau matuoti pikto indeli i zmoniu visuomene, tai nedeciau lygybes zenklo tarp, tarkime, tvf ir kokiame wallmarte prie kasos stovincios moters. arba europoje prie kasos sedincios moters."
 
 
0 # aaaaGytis Y-m-d H:i
Andriau, nezinau ar skaitai komentarus, bet turiu klausima. Ka turejai omeny sakydamas "(manęs dar neprivedė ir neprives, nes turiu aišku tikslą)" Visai idomu butu placiau suzinoti. O tu kostia, ciulpk byby, vemale.
 
 
0 # betT. Y-m-d H:i
neabejoju, kad šia tema ir šiomis idėjomis remiantis yra parašyta daug teksto, žinoma, galima viską išsimąstyti ir pačiam. ATSIRIBOJIMAS kaip forma reikalauja daug jėgų. atsiribodamas tu prarandi ėjimus, (kalbant apie žaidimą) prarandi taškus, prarandi galimybes (kurios žinoma veda tik gilyn į žaidimą), ir tai sukelia abejones, netvirtumo, netikrumo jausmą. manau realesnis kelias būtų IEŠKOJIMAS>>RAD IMAS>>ATSIRIBOJ IMAS. pirma, dar žaisdamas ko ne pilnu etatu, paraleliai žaidimui gali ieškoti alternatyvų: alternatyvių prasmių (be bėgimo, skubėjimo), alternatyvių malonumų (pažinimas ir atradimas vietoj tuščios emocijos), alternatyvios informacijos ( naudinga ir vertinga vietoj trumpalaikės publicistikos burbulų). ir tik jau RADĘS, bent nago krašteliu grybštelėjęs ir suvokęs, kad šalia žaidimo yra ir kitas, ir tūkstančiai kitų alternatyvių, daug turtingesnių ir vertingesnių pasaulių, kelių, jau gali kabintis į savo rastąjį ir pamažu imti atsiriboti nuo būtojo, keisti vieną kitu. tai parašiau, nes pasirodė, kad aprašytasis kelias gali per daug gąsdinti, būti per sunkus. kas sugeba lai daro greitai. bet jau daryti lėtai ir laipsniškai, nei nedaryti išvis.
 
 
0 # geras straipsniukaskarolina Y-m-d H:i
Gera ideja iseiti i gamta 2 dienom, be telefono,kompo ir pan. Issivalo galva ir akyse prasveseja bent laikinai.
 
 
0 # RaganiusTisbeja Y-m-d H:i
Labai puikiai suprantu apie ką rašoma straipsnyje. Man labai pasisekė, kad likimas mane sustabdė, atsiuntė išbandymą ir suteikė marias laiko susivokti. Aš pagaliau laiminga, nes žinau ko ČIA atėjau, kur einu, ir koks galutinis mano tikslas.
Sraipsnio autorių pavadinčiau Raganiumi, nes jis nenori dalintis savo laime ir žiniomis su kitais. Juk buvo galima parašyti, kad visuomenė šiuo metu valdoma dirginant jų instinktus, slopinant superego ir nesuteikiant psichologinių žinių, kaip valdyti savo psichiką.
Tiems, kurie kelia sau klausimą, kaip gyventi toliau, siūlyčiau pradėti nuo Kurpatovo "Laimė tavo rankose", o toliau Sokratas, Epikuras, Diogenas ir t.t.
Pabandykit, gal jums patiks ;)