Vytautas Lukšas. Pagoniškasis anarchizmas (2)
teorija

verpste        Taika ir ideologijų konflikto teorija politeizmuose

 

Gamtos filosofija kosmosą ir idealų erdvę dalija į Požemio (apačios), Žemės (centro) ir Dangaus sferas, žmogus yra lokalizuojamas ant Žemės Motinos, atsiduria konflikto zonoje ir siekia palaikyti gamtos harmoniją, darną. Šią struktūrą išreiškia pasaulio medis – axis mundi.

 

Nutolusiojo Dangaus įpėdiniu tampa aktyvusis gamtos pradas – griaudžiantis, rūstus, jaunas, karštakošis ir kvailas dangiškos tvarkos palaikytojas Perkūnas (Toras, Mardukas ir pan.), reprezentuojantis įstatymą ar sustabarėjusią dogmą – pasakas, sakmes ar tikėjimus, praktiškumą, apibrėžtumą. Jo priešininkas – apgavikas, pašaipūnas gudrusis triksteris, pirmapradis senasis dangiškos tvarkos tikrintojas ir griovėjas, chaoso dievas Velnias – personifikuoja tamsą, požemius, reprezentuoja natūralumą, nesutramdytą ir nesukultūrintą gamtą, mįsles, išmintį, muzikalumą ir nežabotą kūrybinę bei seksualinę potenciją. Jiedu bando įgyti kuo daugiau įtakos Žemėje, o žmogus, pagelbėdamas tai vienam, tai kitam, išpeša sau naudos.

 

Ši pasaulėžiūra visiškai priešinga monoteizmams ar į jį linkstantiems politeizmams, kur žmogus atitraukiamas nuo centro – Žemės ir pastatomas į dangiškųjų jėgų pusę. Persų Zoroastrizme politeizmas buvo paverstas ankstyvuoju monoteizmu, kosmosą suskirstant į gėrį ir blogį: dangiškieji dievai tapo piktaisiais demonais (priešingai nei induizme), o asurai – geraisiais dievais. Skandinavų religijoje įvyko panašus reiškinys – dievai asai tapo gėrio jėgomis, o vanai, nužeminti prie žemės ir požemio, dažnai vaizduojami blogais.

 

Paradoksalu, jog baltiškoji gamtos religija, nors ir paviršutiniškai sumišusi su krikščionybe, išlaiko gyvą pirmykštę žodinę tradiciją, o žemės ir požemio dievai bei dvasios (Velinas, Laumė, Ragana, kaukai) jose nėra demonizuojami. N. Vėlius pastebi, kad baltai išlaiko sudėtingesnįjį trinarį pasaulio suvokimą – žmogus išlieka kosmoso centre, nė viena kosmoso sfera nėra griežtai traktuojama kaip gėris arba blogis.

 

 Nuo senų senovės kairė siejama su požemio jėgomis, moteriškumu, dešinė – su dangiškosiomis jėgomis, vyriškumu, taigi šiuolaikiniai anarchistai kovodami prieš kvailą, karštakošišką, dogmatišką dangišką tvarką stoja kairiojon požemio jėgų pusėn bandydami palaikyti harmoniją. Chaoso gaivalų proveržis būtinas mūsų kapitalistinei besaikių eikvotojų, materialistų, žmogaus prigimtį engiančiai civilizacijai.

 
 
Lytiniai santykiai ir gamtos religija, šeima bei skyrybos
 

Kalbėdami apie gamtos religijas turime neišvengiamai paliesti ir lytinių santykių temą. Vakarų Europoje viduramžiškoji krikščionybė labai griežtai kontroliavo žmonių kūniškus santykius, tuo tarpu Lietuvoje pastovus ir rimtas parapijų tinklas susiformavo tik XIX a., o sprendžiant iš XVI-XVII a. rašytinių šaltinių, valstiečiai dar buvo visiški pagonys. Gamtos religija atsispindi net Kristijono Donelaičio, kilusio iš valstiečių, poemoje, kurioje vyksmas dėstomas pagal gamtos ciklus, kada kiekviena poema prasideda personifikuotais panteistiniais vaizdais: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“, „Ir žoles visokias iš numirusių šaukė“. L. Rėza ir J. Basanavičius pastebi gamtos religijos gyvybingumą ir XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje, taigi folklorą galime laikyti baltiškosios seksologijos šaltiniu.

 

 Čia egzistavo visos įmanomos lytinio santykiavimo formos ir tikra laukinė meilė, kontracepcija ir net poligamija. Tačiau tema labai plati ir apie ją neišsiplėsime. Pradžiai paliesime hierogamiją – šventąsias vestuves. Baltų ir daugelio indoeuropiečių mitologijoje aukštinamos Dangaus ir Žemės vestuvės, pavasario liūtys ir želianti žolė – jų lytinio akto manifestacija. Šeimos tėvas ir motina, įšventindami ir aplaistydami namus, aukoja Žemynai ir Žemėpačiui (pasak V. Toporovo, Dangaus Tėvo hipostazei), o Mažojoje Lietuvoje jaunavedžių lytinis aktas buvo vestuvinių apeigų dalis.

 

Daugybė žemdirbiškų papročių, ritualinių žaidimų yra labai erotiški. XVI a. šaltiniai teigia, jog jaunuoliai per bernvakarį garbina seksualinius santykius globojančią dievybę Pizių, o merginos – Gondą. Žymusis semiotikos pradininkas A. J. Greimas juos išaiškina kaip dieviškąją porą, globojančią seksualinius santykius ir bičių spietimą – Bubilą ir Austėją. Bubilas yra šiek tiek ištvirkęs ir aktyvus dievas, o Austėja – šeimos santarvės sergėtoja, kurios vardas reiškia nuolatinį audimo, trinksėjimo veiksmą, taigi tai artimiau indiškajam tantrizmui, o ne nekaltojo prasidėjimo filosofijai. Dažnai pagoniškieji dievai neturėdavę išplėtotos mitikos, kaip jau minėta, mitologija/folkloras su kultu turėjo mažai ką bendro, daugiausiai apie dievus pasakydavę jų vardai.

 
 

Baltų religijos ir mitologijos šaltiniuose žinome atvejų, kuomet bažnyčia piktinasi išsiskiriančiomis krikščioniškai sutuoktomis jaunuolių poromis, kurios vėl susimeta pagal „bjaurius stabmeldiškus“ papročius su kitais partneriais. Skyrybų motyvas, kaip visuomenės organizacijos išraiška, atsispindi etiologinėse sakmėse, pasakojančiose apie Mėnesio ir Saulės skyrybas bei jų santuokos vaisiaus – Žemės pasidalijimą. Šios sakmės žinomos plačiame areale, išeinančiame už baltų ribų, o susiformuoti krikščioniškoje visuomenėje negalėjusios.

 

Saulės ir Mėnulio skyrybų mitas įdomus dar ir dėl skyrybų priežasties. Kai kuriose sakmėse aiškinama, jog tai buvo Aušrinės (Veneros žvaigždės) ir Mėnesio neištikimybė. Pati Aušrinė apeiginiame folklore, karo dainose vaizduojama kaip kario mergelė, į ją sublimuojamas erotinis potraukis. O štai Afroditės (Veneros) ir Aštartės šventyklose senovės pasaulyje tarnavo vaidilutės, kurių paskirtis buvo ritualinė prostitucija. Jomis naudojosi kariai ir žyniai. Išdavystės su Aušrine motyvas žinomas ir indų senojoje religijoje. Iš metraščių žinome, jog kunigaikštis Kęstutis taip pat nusižiūrėjo Palangos vaidilutę Birutę. N. Vėlius pabrėžia, jog šis įvykis žinomas daugelyje pasaulio mitologijų ir yra greičiau ritualinis, o ne atsitiktinė paleistuvystė.

 

Baltams, be abejonės, žinoti abortai. Vestuvinėse ir meilės dainose mėgstamos rūtos, simbolizuojančios merginos jaunystę, buvo ne tik kultivuojamos kaip Laimos kulto dalis, tačiau naudotos persileidimui sukelti, „rūtų trotyjimas“ nereiškė krikščioniško nekaltybės praradimo (žmogus tradicinėje kultūroje nebuvo laikomas kaltu už natūralumą), tačiau reiškė jaunystės palaipsninį sekimą – vainiko lapų skynimą. Tradicinis kaimas nebuvo perdėtai skaistuoliškas, kaip mėgsta aiškinti katalikų bažnyčia arba sovietiniai aršūs komunistai, po nepriklausomybės atgavimo patapę aršiais katalikais. Šiaurės Europoje šiltomis vėlyvo pavasario ir vasaros dienomis merginos nakvodavusios klėtyse, svirnuose, kur jas aplankydavę kaimo jaunuoliai, taip būdavo pasirenkamas mėgstamas jaunikis. Svirnas/klėtis nuo senų senovės buvo ir su erotika bei vestuvių apeigomis susijusi vieta.

 
Ugnis ir puota
 

Pagrindinė gamtos religijų funkcija – sujungti bendruomenę, tokiomis priemonėmis tampa meno formos: šokis, muzika, bendra meditacija, svaigiosios medžiagos, ugnis. Ugnis – pagrindinė pagoniško kulto ašis, pasaulio centras, apie kurį kuriama bendruomenė ir bendrystė. Baltų ir daugelio tautų mitologijoje kosmogonija prasideda nuo ugnies kibirkšties, pvz., vienoje kalendorinių apeigų giesmėje vaizduojama kibirkštis, nukrentanti nuo pasaulio medžio viršūnės ir išlaisvinanti vandenis, taip įvyksta saulėgrįžos virsmas. Perkūnas, sugriaudžiantis pavasarį ir ženklinantis ribą tarp išvaromo chaoso – įšalo ir Žemės suklestėjimo, taip pat yra kibirkštis.

 
 

Pagrindiniai Šiaurės Europos gėrimai – alus ir midus, naudojami religinėse apeigose, nors XVI a. LDK išplinta spirito varyklos, degtinė įsibrauna ir į pagoniškas ceremonijas. Žinotas ir vynas, gamintas iš uogų. Midus taip pat yra tam tikros rūšies vynas, jis irgi naudojamas liaudiškose gamtos religijos ceremonijose. Geriama ratu iš kaušo (kupko), nuliejant gėrimą dievams (pvz., Žemei) bei užgeriant, linkint gerovės bei sveikatos bendruomenės nariams. Per šią puotą daug giedama, kuo daugiau dievų pagerbiama – tuo ilgesnė puota, tuo daugiau linksmybių.

 

Šventės švenčiamos atžymint makrokosmoso (pasaulio) bei mikrokosmoso (žmogaus) gyvenimo virsmus. Kiekviena šventė turi savitą, tik jai vienai būdingą ritualų turinį, pvz., per vaiko palaiminimą ir vardynas vaikams duodamas naujas vardas, giminė dainuoja nešvankias „krikštynų dainas“, per Kalėdas ir žiemos saulėgrįžą sniegu velkamas didžiulis Kelmas simbolizuojantis seną laiką, taip pat chaoso dievą, jis laistomas kisieliumi, barstomas grūdais, galop sudeginamas atžymint seno nugalėjimą ir jauno pergalę. Kalendorinių švenčių ritualai padeda susitapatinti su gamta, įsilieti į ją, pasijusti gamtos dalimi, patirti išskirtinius, šventinius potyrius.

 
 

Pagoniškos anarchijos lokalumas prieš globalistinį vartojimą

 

Gamtos religija skatina pažinti vietinę gamtą, laikytis savo protėvių papročių taip išreiškiant jiems pagarbą. Iš esmės ji tampriai surišta su Žeme, iš kurios kilęs žmogus. Pati žodžių „žmogus“ ar „žmona“ šaknis kilusi iš Žemės, kitose indoeuropiečių kalbose, pvz., lotynų „homo“ reiškia žmogų, o „humus“ – dirvožemį. Gamtos religija skatina žmogų pačiam pasirūpinti maistu, idealiausias maistas yra tas, kuris yra jį supančioje aplinkoje ir buvo vartotas protėvių (taigi genetiškai sveikas), įneštinė produkcija jau nėra tokia ideali. Šiuo požiūriu gamtos religija priešinasi kapitalizmui ir globaliam vartotojiškumui, taigi tokie kapitalistiniai laimėjimai, kaip bulvės ar karis traktuotini nežymiu harmonijos/darnos pažeidimu.

 

Senovinis žemdirbiškas ir rankiotojiškas gyvenimo būdas iš principo yra ekologiškas, idealiausia trąša laikytas pūdymas (kompostas) arba mėšlas, patys naminiai gyvuliai, pvz., karvės, laikyti šventais gerovės teikėjais, tarkim, stebuklinėse pasakose karvė tampa našlaičių motina. Žemdirbių visuomenėje gyvulių aukojimas ir pašventimas dievams nereiškė, jog dievai yra blogi ir trokšta kraujo, tai buvo atsisveikinimas su mylimais gyvuliais juos paskiriant dievams ir aukojant bendruomenės labui. Panašiai mitologijoje įprasminama ir augmenijos kančia: rugių, apynių, kanapių, visi jie kenčia, aukojasi kitų labui, taip pat įprasmina žmogaus gyvenimą. Medžiokle besiverčiančios tautelės, nudobusios žvėrį, atlieka laidojimo, atsisveikinimo apeigas, kuriomis atsiprašoma žvėries sielos ir dėkojama už jo kūną, padėsiantį žmonių bendruomenei išlikti, pats žvėris atiduodamas miško dvasiai ar Motinai Žemei.

 

Gamtos religijos etikos tikslas – visokeriopai tausoti gamta. Naivu manyti, jog gamtoje gyvenantys žmonės nesuprato gamtos ar jos bijojo, dėl to lauždami medžio šakeles atsiprašinėdavo. Veikla gamtoje buvo sankcionuota, visa panteistinė ar animistinė etika sukoncentruota į ekologiją ir tausojimą. Transcendencija neišvengiamai desakralizuoja kosmosą, pagarba atiduodama nematerialiam idealui, dėl to santykis su gamta gali tapti nihilistinis.

 
Pirtis ir nudizmas
 

Su mirusiųjų pagerbimu susijusios apeigos, taip pat daugybė kitokių apeigų būdavo atliekamos pirtyje. Klaidingai manoma, jog Lietuviai buvo drovuoliai kaip Vakarų europiečiai. Kaip ir visoje Šiaurės Europoje, čia praktikuotas nudizmas. Žinoma netgi tokių faktų, jog moterys nuogos lakstydavusios apie pirtį prisivalgiusios drignių. Pačios drignės naudotos šamanistinėse raganų apeigose, nes suteikdavo skrydžio pojūtį ir veikdavo kaip haliucinogenas. Kiekvienas, mėgstantis tradicinę pirtį, puikiai žino, jog su rūbais vantomis niekas nesiperdavo, o dažniausiai šeimos į pirtis eidavo bendrai.

 
Pagonybė ir miestas
 

Diletantiška ir klaidinga manyti, kad pagoniškas gyvenimo būdas suderinamas tik su ekologišku kaimu. Jau antikinės pagoniškos tautos buvo smarkiai urbanizuotos. Viduramžių Lietuvoje egzistavo kosmopolitiški miestai ir daugybė įneštinių kultų. Vilniuje šalia pagoniškų kulto centrų egzistavo ir katalikiškų vienuolynų bei stačiatikių cerkvių. Gedimino politikoje atsispindi kultūrinio pliuralizmo idėjos, jis, norėdamas modernizuoti valstybę, teikė privilegijas atvykėliams. Vėlesnėje, jau krikščioniškoje epochoje pabrėžiama, jog, pvz., laikantis Lietuvos tradicijų čigonams išduodamas leidimas laisvai klajoti po šalį. Gintaras Beresnevičius pastebi, jog Bychovco kronikose atsispindi ankstyvasis religinis sinkretizmas, panašus į antikinį politeizmą, į kurį buvo integruojami egiptietiški, Artimųjų Rytų, galų bei mūsų netolimų giminaičių trakų kultai. Tokia politika padėjo suvaldyti milžinišką politeistinę multikultūrišką imperiją.

 

Pagoniškoji mitologija iš istorinės Lietuvos epochos mums atskleidžia gamtos religijos urbanizavimosi bruožus: Vilniaus mitologijoje dominuoja kalnas, simbolizuojantis visatos ašį ir centrą, Lizdeika, kurio paveiksle šiuolaikiniai tyrinėtojai užčiuopia šamaniškų/raganiškų bruožų, aiškindamas Gedimino sapną, religiškai įprasmina Vilniaus egzistenciją. Gamtos religija tampa miesto religija, šventuoju kosmosu tampa miestas. Aušros vartų kultas greičiausiai esąs pagoniškos miesto vartų kulto tradicijos tęsinys, įsibrovęs į katalikybę. Kas žino, galbūt prie Aušros vartų būta Aušrinės vaidilučių?

 

Gamtos religijoje miestas siekia savyje išsaugoti natūralų kosmosą – dievus. Taigi ir šiandien miesto ašis – kalnai, apsupti miškų, ten tebevyksta šiek tiek degradavusios svaigių gėrimų ceremonijos. Sereikiškių parke žmonės ateina atsigauti prie čiurlenančios Vilnelės, įtekančios į Viliją/Nerį, pasak V. Toporovo, – vėlių upę. Liaudies kultūros centras ten organizuoja panteistines kalendorinio ciklo šventes, ten vyksta Vilniaus lygiadienių misterijos. Ten pat Kalnų parkas, kur rengiamos postmodernistinės gamtos religijos ritualus ir giesmes aranžuojančios bei populiarizuojančios (tiesa, ne visada skoningai ir originaliai) dainų šventės. Moderniosios baltų ir apskritai šiuolaikinės pagoniškos kultūros festivaliai, pvz., „Mėnuo Juodaragis“, sutraukia tūkstančius gerbėjų, susižavinčių archajiniu pagoniškuoju anarchizmu.

 
 

Miesto barų kultūra yra kiek pakitusi pagoniškųjų žemdirbiškųjų svaigiųjų linksmybių vieta, išlaikanti savo magiškumą – vis dar mušami ir į stalą trenkiami bokalai, linkima sveikatos. Mieste klesti gatvės muzikantai, o tradicinėje pagoniškoje kultūroje muzikavo visi. Ten čiurlena fontanai, į kuriuos žmonės aukoja monetas, visai kaip ant mitologinių akmenų senuosiuose šventmiškiuose.

 

Šiuolaikiniam miestiečiui gamta netgi tampa pagrindine dvasine atrakcija. Tolimuosiuose rytuose Pietų Korėjos šamanizmas ir japonų šintoizmas jau nuo senų senovės yra integrali miestų kultūros dalis, gamtos religija tampa pažangių ir ekologiškų moderniųjų technologijų akstinu. Į Japonijos šventyklas braunasi modernusis menas, pvz., porceliano dievų šventyklose kulto objektas – šventas unitazas, kuriame nuleidžiami laiškai su hieroglifais užrašytomis problemomis. Kremuotų protėvių urnos kapinėse pristatomos konvejeriais, kompiuteryje išsirinkus norimą protėvį, Indijoje aukurai užkuriami mygtuku, o išminties ir mokslo dievas griovėjas Dramblys su savo drauge pele kai kuriose šventyklose vaizduojamas su „laptopu“.

 
2010 05 31

 

 

Komentarai  

 
0 # dėkui už straipsnįgerb. Y-m-d H:i
Įdomus pažintine prasme, gražūs video, ypač sužavėjo Stavinskio pagoniška improvizacija.
 
 
0 # nykureplika Y-m-d H:i
nykus propogandinis (propagujantis psieudo religiją) tekstas, nenustebsiu jei autorius pakeis kai kuriuos akcentus ir po kurio laiko tą savo agitką įkiš į patrioptus, ar dar kur... kabina žmogutis makaronus ir tiek
 
 
0 # primitivoasc Y-m-d H:i
Aš laikausi Chomskio pozicijos -- anarcho-primiti vizmas nė mums.
 
 
0 # 2replikaasc Y-m-d H:i
so true
 
 
0 # uzteksZARATUSTRAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA Y-m-d H:i
Uzteks prie anarchijos lipint visokias religines nesamones. Pirmai krikscionybe kazkokie debilai taike prie anarchizmo dabar pagonybe. DEBILAI
 
 
0 # kurto asc Y-m-d H:i
Čia nėra anarcho-primity vizmas, čia du variantai: tradicinis senovinis žaliasis anarchizmas ir anarcho primityvizmas viename + pagarba senosioms kultūroms, o principai - tie patys. Beje, Kazys Boruta (Baltaragio Maluno autorius), pagal kuri pastatyta Velnio nuotaka buvo anų laikų socialinis anarchistas ir aktyvistas.

Populiarėjantis nudizmas, ekologija, homeopatija, natūralumo garbinimas, seksualinė revoliucija ir tt... remiasi būtent į senąsias Europos kultūras išskiriant atskirus elementus, iš esmės tai Europiečių emocinis ryšys pagoniškai laisvei ir pasipriešinimas rytietiškam autoritariškumui.

Propagandos baimė yra psichinė savo asmeninių problemų projekcija.
 
 
0 # tenasc Y-m-d H:i
Čia galima apibūdint tiesiog vienu žodžius BS (bullshit). Kiekvieno teisė gyventi taip kaip jis nori, bet aš ir taip pat kitiem patariu plėtoti technologijos, atsisakyti naftos, gaminti gerus dviračius, mastyti racionaliai, elgtis laisvamaniškai ir išmesti į sąvartyną visus religious superstition. Bakuninas, Kropotkinas -- visi jie anarchizmo tėvai, buvo laisvamaniai, mokslininkai, ir manau jei būtu gyvi, turėtum pagonistams atitinkamų replikų.
 
 
0 # to ascAutorius Y-m-d H:i
Pagonybę būtent ir pradėjo gaivinti laisvamaniai, tai yra laisvamaniška pasaulėžiūra. Pagonybės pirmieji restauruotojai buvo kovotojai prieš bažnyčios įtaką liaudžiai, sekuliarizacijo s skatintojai, intelektualai. Apie viską buvo rašyta pirmame straipsnyje, reik būt visiškai bukam, kad nesuvesti galų. Jeigu kažkas nesugeba suvokti prarašyto teksto - tai asmeninės problemos. Pagonybė yra priešinga bet kokiai gnosticizmo formai: rašto religijoms ar kitokioms gnosticizmo atmainoms, pvz. dogmatiškam mokslui, ar teorijoms. Ji neigia, nors visiškai neatmeta transcendenciją . Tai yra atsiribojimas nuo idealų, gyvenimas materialioje visatoje suskirstytoja į dalis, kurios metaforos principu reiškia tam tikras idėjas.
Ji neigia gnosį ir bet kokį "žinojimą", tai buvo aptarta remiantis Levi Straussu.

Pagonybė neigia mito stagnaciją ar raštą, kitaip tariant mitai mažai ką bendro turi su kultu. Pagonybė koncentruojasi į žmogaus pasąmonę, kuri kalba simbolių kalba.

Pagonybėje nėra atskirties tarp sakralinės ir pasaulietinės erdvės, jai aktualus viso kosmo (pasaulio) sakralizavimas, kitaip tariant ji yra pasaulietiška.

Kultas yra bet kokio principo, idėjos gerbimas ir kultūrinis kultyvavimas, pvz. šašlyko kepimas, žemės arimas, pėrimasis pirtyje yra kulto procesas, ritualas.

Pagonybė nieko bendro neturi su gnostinėm religijom, kaip krikščionybė, islamas, brahmanizmas ar teorinis budizmas, praktiškai ji visiškai antireligiška religijai tuo atžvilgiu, kaip ją supranta daugelis vakarų naivuolių avelių. Politeizmas yra idealų lauko suskaldymas į pliuralizmą, politeizmas yra multikultūralis tinis, neigiantis bet kokį autoritetą, senas yra gerbiamas, bet jį nuolat pakeičia jaunas. Pagonybė apskritai neigia bet kokią teorijos svarbą, o aukština prigimtį, aišku nei teorija nei gnosis/žinojima s nėra atmetami, žinojimo trokštama, bet jis niekada nerandamas.

Beje, Balčiūnai, gausit per bezduką už tokį šlykštų įkyrėjimą ir nepagarbą kitokiai nuomonei, gyvenimo būdui ir požiūriui.

Ateizmas beje, kaip mąstymo apie pasaulį būdas irgi yra religija, kvazireligija. Dėl to man visiškai naiviai, absurdiškai ir kvailai atrodo kažkokios paranojos, vaikų darželis ar davatkų suolelis.
 
 
0 # BalciunuiAutorius Y-m-d H:i
Balčiūnai, atsiprašau jei įžeidžiau pareikšdamas savo nuomonę dėl tamstos pomėgio aiškinti kas taip ir kas ne taip. Su jokiais "alia patriotais" ir naciais darančiais gėdą mano kultūrai nebendrauju, tačiau nejaučiu ir kažkokių fobijų kitokių pažiūrų žmonėms, patriotizmas man yra gerovės savo visuomenei siekimas, o ne visuomenės kiršinimas. Apie sąmokslo teorijas, paranojas ir fanatizmo projekcijas savo nuomonę pareiškiau. Gal galėtumėt daugiau nesinaudoti mano maloniu būdu ir empatija žmonėms bei jų problemoms ir nebekankinti? Arba imsiuosi juodosios magijos ir užleisiu tamstai kokią psichinę ligą, tai padaryti man bus vienas ritualinis malonumas, o jei pasidomėsit G. Jungu, tai pamatysit, jog čia visai ne juokai :D:D:D Taip pat tiesiog ignoruosiu bet kokią nepagrįstą ar nepamatuotą nesąmonę ar apskritai tamstą :-) Manau jums apskritai reikėtų daugiau kritiškos savistabos ir padaryti šiek tiek išvadų.
 
 
0 # Balciunuiautorius Y-m-d H:i
gerai, gal ir ne tamstos ten komentaras, bet panašaus stiliaus, atsiknisu iš savo straipsnio paraštės ir einu pas psichiatrą/šama ną/žynį, pasigydyti. Parūkysim kanapių, išgersim alaus, pačilinsim :-)
 
 
0 # ateistam ar kam tenautorius Y-m-d H:i
Kad diskutuot kas yra religija, kas ne pirma reik kažką apie tai išmanyti :-) Krikščionybės pavyzdžiai netinka.

"Nera jokio centralizuoto skyriaus kuris aiskina visiems ateizmo tiesas ar liepia atlikt kazkokius ateistinius ritualus."

Bet ateistai atlieka ritualus, pvz. įmesdami monetą į fontaną, paspausdami ranką arba nusičiaudėjus palinkėdami į sveikatą, netgi jūros ošimo klausimasis ir mėgavimasis yra ritualas, tik kitokio pobūdžio. Lyderių irgi yra. Rūkymas ar rytinis prausimasis duše irgi ritualai.

Kad atliktum ritualus niekas neturi liepti juos atlikti, žmonės spontaniškai juos atlieka nes jaučia malonumą juos atlikdami.


"Nera kazkokiu ateistiniu lyderiu kurie virsesni uz kitus NES ATEIZMAS NERA religija ir net ideologija butu perdaug drasu tai vadinti. tai tik viena mazute ideja ;]"

Kaip tai nėra, visų pirma reik pamiršti atsilikusį XIX a. Europocentristi nį požiūri, kad religija yra žmogaus santykis su Dievu.

Beje, kažkas ten susapnavo, kad kūdikis yra ateistas, priešingai, kūdikis spontaniškai yra animistas - jis suasmenina aplinką... Animistai yra ir gyvūnai, pvz. kranklys pamatęs kokio drakono atvaizdą plokštumoje išsigąsta, šuo į daiktą, augalą ar šešėlį ar saulės zuikutį reaguoja kaip į gyvą.

O ateizmas animizmui nei prieštarauja nei ką, jis tiesiog šiaip neigia tai, ko negali pačiupinėti :D:D:D Vien dėl to jis virsta tam tikra nelogiška ir dogmatiška mąstysena. Kaip gali būti logiškas neigimas to ko nėra "materialiai"? Neigi tai ko nėra :-)
 
 
0 # Kvailasasc Y-m-d H:i
Ką neigia ateizmas? Jei dievą, tai ne, netgi antiteistai ir hard ateistai neneigia dievą. Pasidomėk prieš rašant.
 
 
0 # apie pasaulėžiūrų konfliktusautorius Y-m-d H:i
asc, kuris rašai panašiu stilium į Balčiūną (nors gal ir ne Balčiūnas, prie kurio iš tiesų gal be reikalo kabinuosi, nors keista kad jis skaito komentarus :D:D:D), priešdėlis a- reiškia kažko atmetimą.

Theos reiškia "dievybė". Ateizmas kaip ir bet kuri kita religija/pasaul ėžiūra/idėja apie pasaulio supratimą gali įgytį visokių radikalesnių ar visiškai liberalių pavidalų, dėl to manęs ginčai šiuo klausimu nedomina. Tačiau ateizmas man nėra įdomus vien tuo, kad jis susikuria "TO/TŲ" iliuziją ir atmeta "TĄ/TUOS" ko ir taip nėra :D:D:D Kokia prasmė atmetinėti tai ko nėra? Gi čia beprasmiškas laiko gaišimas neteikiantis jokio malonumo ir nepatenkinantis jokių poreikių :-)
 
 
0 # ateizmasasc Y-m-d H:i
Tau visi kurie su tavimi nesutinka panašus į Balčiūną? Aš tau dar syk kartoju: ateizmas neneigia dievo būties, nei soft atheizmas, nei hard ateizmas, nei antiteizmas. Ir dar syk kartuoju, išmesk tarybinė enciklopedija, paimk filosofijos knygų pasiskaityk, pasiskaityk ateistų forumus, ateistų biografijos ir t.t.
 
 
0 # nesusipratimasautorius Y-m-d H:i
Aš nesuprantu, ar visi ateistai tokie naivūs, kad naudojasi wikipedijos apibrėžimais iš XIX a. religijotyros, ar čia tik kai kurie? :-)
Rekomenduoju modernesnius, pvz. Mircea Eliade, Gintarą Beresnevičių, Gustavą Jungą. Jeigu tingit skaityt, tai papraščiausiai turėtumėt sutikti su nuomone tų, kurie juos skaitė. Nieko seniai nebejaudina tas "religion is worship of gods". Religija nėra "worship of gods", kapyš? Pažįstu ne tokių atsilikusių nuo mokslo pažangos ateistų :-)

Jeigu ateistai neatlieka jokiu tikėjimu pagrįstų ritualų, tai kokiu tikėjimu pagrįstus ritualus atlieka pvz. kinai, Australijos aborigenai arba Amazonijos indėnai? Hmmm? Budizmas yra ateistinė religija, kai kurios Induizmo kryptys ateistinės, atomistinės ir pnš... Kuo tada jie tiki?

Kokią knygą turi tie patys minėti aborigenai, indėnai ar senovės Graikų orakulai? Juk jie apskritai nenaudoja rašto. Šamanas, ragana ar orakulas prisiuosto psichotropikų ir apibūdina savo vizijas, haliucinacijas kurios yra pasąmonės simbolinė išraiška, sapnai. Pabandykit dabar man įrodyti, kad ateistai (aišku kai kurie, o ne visi) mąsto logiškai :D:D:D

Antgamtiškumo baimė ir polinkis į jį kyla iš pasąmonės, gali kuom nori tikėti visvien ji bus. Dievybės nebūtinai antgamtiškos, pvz. fetišistai garbina daiktus, panteistai dievais laiko gamtos reiškinius ar objektus, animistai visą materiją laiko gyva (nes pats animistas yra gyva materija). Ateistas sutrekdamas bokalą jau tiki šito veiksmo magine galia, dėl to beprasmiška toliau ginčytis šiuo klausimu. Bokalų sutrenkimas ne kas kita, kaip religinis geopagoniškas ritualas.

Pagrindinė ateizmo problema vakarų kultūroje - ateistų konfliktas su krikščionišku monoteizmu, kuris apskritai yra tiek pat naivus ir konfliktiškas. :-)
 
 
0 # anarcho-debiliz masasc Y-m-d H:i
Ten antram filmuke, anarchistų susirinkimas gal? Ką aptarinėjat, kas geriau tinka pagoniškai civilizacijai: Prudono mutalizmas, ar Kropotkino anarcho-komuniz mas, ar Friedmano anarcho-kapital izmas? :DDD
 
 
0 # to ascautorius Y-m-d H:i
manau pagoniškai civilizacijai tinka būtent tai ką matome antrame (nuo viršaus) filmuke, arba tai kas aprašyta virš jo apie dievų bičių porelę :D:D:D Visa kita, kas išvardyta yra kažkoks nesusipratimas.
 
 
0 # autoriuiasc Y-m-d H:i
Pagoniška civilizacija? :DDD Tu čia man gal istoriją skaitai? Na dabar jau XXI amž., tau gal iki šiol musmires veikia? Va kaip atrodo šiuolaikinis pasaulis: youtube.com/wat ch?v=dj-D3wQGar E
 
 
0 # AutoriuiKostia Y-m-d H:i
nekreipkte demesio i cia esanacius evaldus balciunus ir kitus nevykelius. Supraskite, visas teises i anarchizma yra rezervave jie. Ir bet kokios sasasjos su tautiskumu jiems ivarojo hemoroju, del ko labai nepatenikinti anarchsitu draugeliai is gayline. lt

Man patiko, novatoriskos mintys, lengvai skaitosi. Sekmes Jums.
 
 
0 # kostiushkoasc Y-m-d H:i
Dar vienas neišprusėlis, vienas sako, kad ateizmas neiga, kitas kad ateizmas yra prieš sąsają su tautiškumu. Nu ir publika čia :D
 
 
0 # mielai publikaiautorius Y-m-d H:i
Ateizmas ir monoteizmas nieko bendro neturi su panteizmu.
Panteizmas nieko bendro neturi su tautiškumu.

Senoji tautosaka, apeiginė muzika kalba apie universalius dalykus, etiką ir nieko nekalba apie tautiškumą, lietuvybę ir tt... Aišku pasakoj kalbama apie kokias karalystes, bet jos paprastai reiškia "vidinį žmogaus stovį".
Tautos sąvoka tokia, kokia yra šiandien susiformavo XIX a., Lietuvybė irgi panašiai, pvz. dar XIX a. valstietis paklaustas tautybės sakydavo "Rymo katalikas", nes tautybės jis neturėjo, o ir pati bažnyčia jam buvo formali engėja, mokesčių rinkėja ir visokia kitokia nervų ėdėja. Valstiečiui buvo aktuali giminystė, šokiai, dainos, darbas, namai, gamta.

Politinių partijų, pvz. dešiniųjų siejimasis su kažkokia kultūrine tradicija tėra politinės reklamos priemonė.
 
 
0 # autoriuiasc Y-m-d H:i
Na jai kur kas geriau. Tada klausymas ką bendro turi tautiškumas ir pagonizmas su politine filosofija (anarchizmu). Ir man įdomu būtu sužinoti, ar jus pasidomėjot įvairiais anarchizmo veikėjais ir politinėmis srovėmis, prieš siūlant "jūsų" anarchizmo variantą. Kuo pagoniškas anarchizmas geriau už krikščionišką, kapitalistinį, mutalistinį, sindikalistinį ir t.t.
 
 
0 # Žaliasis anarchizmasautorius Y-m-d H:i
Visų pirma man nepatinka klausimas "kuom geresnis", niekas nėra už nieką geresnis, tai kvepia kažkokiu kiršinimu.
O jeigu jau taip užaštrinus, tai man asmeniškai jis geresnis tuo, kad jis žalias ir priedo su dainom ir šokiais :-) Buvo rašyta aname straipsnyje, jis susietas su šituo. Raukiam šitą temą.
 
 
0 # future of neopaganismasc Y-m-d H:i
Manau pagoniško anarchizmo likimas toks: http://wackyiraqi.com/wtf/anarchyhow-to.jpg
Kropotkino, Bakunino ir Chomsky moksliška, ateistine mąstysena būtu kur kas priešingai ;-)
 
 
0 # autoriuiasc Y-m-d H:i
Na ne koks iš jūsų advokatas. Pagan=fail :D
 
 
0 # :Dautorius Y-m-d H:i
nu, labai geras komiksas
 
 
0 # Apie Pagonybe (citata)kaukas Y-m-d H:i
‚Galbut tam, kuris nukreips akis i graiku pasauli, bus be galo keista isitikinus, kad graikai visoms savo aistroms ir bolgiems prigimties polinkiams tenkinti, tokiems pernelyg zmogiskiems poreikiams, reguliariai rengdavo kazka panasaus i šventes ir net valstybes mastu nustate savotiška svenciu tvarka: tai yra tikrasis ju pasaulio pagoniškumas, kurio krikscionybe niekada nesuvoke, nenorėjo suvokti, baisiausiai neapkente ir su kuriuo nuožmiausiai kovojo. Visa, kas pernelyg zmogiska, graikai laike neisvengiama, todel uzuot slopine, buvo linke ikomponuoti i bendruomenes papročius ir kulta ir tokiu budu suteikti antrini teisetuma: juk viska, kas žmoguje turi galia, jie vadino dieviška ir uzrase ant savo dangiškosios buveines sienu. Jie neatmete instinkto, kuris reiskiasi blogomis savybėmis, o tvarke ji ir ribojo tam tikrais kultais bei dienomis: jie sukure uztektinai taisyklių, kad tie nsutramdomi vandenys galetu teketi maksimaliai saugiai. Tai yra viso antikos moralinio palaidumo esme. Tam, kas negera ir abejotina, gyvuliška ir atsilike, kaip ir barbariškumui, anksčiau uz graikus gyvenusiu tautu bei azijiečiu blogiems iprociams, kurie isties tebegyveo graiku esybėje, buvo suteikiama galimybe saikingai išsikrauti, bet nesiekiama visiskai sunaikinti. Visa tokiu taisyklių sistema apeme valstybe, kuri buvo sukonstruota ne remiantis atskirais individais ar kastomis, o paprastomis žmogaus savybėmis. Valstybes sandaroje matyti, kaip nuostabiai graikai suvoke tai, kas tipiška ir tikra, ir del to veliau jie jie tapo gamtos tyrejais, istorikais, geografais ir filosofais. Ta nebuvo ribotas, dvasininkams ar kastoms pritaikytas doroves istatymas, turejes valstybes ir valstybinio kulto vardu isakyti, priesingai, tai buvo plataus masto atsižvelgimas i viso to, kas zmogiska, tikrove. Is kur graikai eme ta laisve, ta tikroviškumo supratima? Galbut is Homero ir ankstesniu peotu, nes kaip tik poetai, kuriu prigimtis buna ne pati tesingiausia ir išmintingiausia , ir turi mineta polinki i tai, kas tikroviška, kas velnaip ar kitaip yra veiksminga, ir nenori visiskai atmesti net blogo: zudyniu, nes viska nuodytu is vidaus, kitaip sakant, jie masto panasiai kaip graiku valstybes kurejai. Taigi poetai buvo valstybes kureju mokytojai bei kelrodžiai.‘

Pabraukiau paskutini, nes Lietuvos valstybei buvo ir liko svarbus poetai (pradedant XIXa., baigiant siuo dienu dainuojamaja poezija)...
 
 
0 # Mintys mintys mintys :)kaukas Y-m-d H:i
Anarchistai ir i juos panasus sugriove tradicine pasauleziura, tradicines vertybes ir ect. As manau, kad jie pasielge teisingai, nes tradine pasauleziura, su savo morale, vertybėmis ir ect., buvo pastatyta ant melo, apgaudinejimu bei pan., todel tai kenke zmonems, dare juos silpnius ir t.t. Taciau kas atsitiko po tos Seksualines Revoliucijos, tai man atrodo, kad... atsivere tustuma. Ir ta tustuma reikia užpildyti, nes patiems jos neuzpildzius ji vis tiek pati užsipildys – pvz. galbut vartojiskumu? Arba kas nors kitas uzpildys tustuma: pvz. galbut musulmonai? Arba galima matyti nacionalizmo – krikscionybes sugrizima??? Anarchistai viska tik neigia, neigia ir neigia, bet as pasakysiu jums sitai: tas neigimas yra griovimas, o... kas nores gyventi griuvesiuose??? Galbut del to tokios jegos kaip Islamas, Nacionalizmas ir Krikscionybe mato terpe ir todel turi ambiciju ateityje???
Islamas mus sunaikintu (musulmonai anarchistais slykstisi labiau negu neonaciais (sakau is savo patirties)). Nacionalizmas i Europa atnestu karu audra, po kurios musu, 3mln. zmoniu (o pasitikslinus turbūt butu dar maziau), neliktu. Galiausiai nacionalizmas mano poziuriu nera kokybiška ideologija, nes nepagimdys tikrai kokybišku zmoniu. Krikscionybe, mano nuomone, yra dar maziau kokybiškesne ideologija ir su tuo sekančiom pasekmem (bet kokybiškesne uz Islama). O mes norime tikrai graziu ir stipriu zmoniu, teisa? Tad ka mums belieka daryti, tai... kuri? Kurti kazka naujo???

Pasikratosiu, kad anarchistai (ir i juos panasus) JAU faktiškai sugriove tradicine pasauleziura. Seksualine Revoliucija i Lietuva, manau, JAU atejo (arba bent jau dalinai) – mes ir musu tevu kartos seksualiai daug yra laisvesnes uz pvz. musu seneliu, proseneliu ir kt. senesnes kartas. Dabartinio jaunimo seksualumas nenusileidžia Vakarams (pvz. faktas, kad paaugliai Lietuvoje pradeda savo seksualini gyvenima taip pat anksti kaip ir Vakaruose). Ko mums truksta, palyginus su Vakarais, tai... tolerancijos, pilietiškumo ir laisvumo???

Tolerancija yra dirbtinis dalykas – ja valstybėje pasitelkus psichologini ir net fizini smurta, zaidimus bei pan. palaiko valdžia ir elitas. Nes atmesti svetimkūni arba issigasti ateivio darbininku klasei yra natūralus dalykas, ivaziaves i krauja dar gentiniais laikais. Pilietiškumas ateina is nepasitenkinimo , o kadangi lietuviai visgi gauna ko jiems reikia per daug nekisant savo darbininko nosies i valstybes reikalus (jei negauna Lietuvoje, tai gauna emigracijoje), tai nera nepasitenkinimo , tad nera impulso ir eiti i gatves (ir galbut is to seka apatija)??? Laisvumas – totalitarizmas trukde jam ateiti. Taciau siuolaikiame pasaulyje tradicines sienos yra sugriautos ir apeitos – kas belieka totalitaristams , tai zmones vedžioti uz nosies.

Pabandysiu sukonkretinti: mums reikia naujo Pasaulio. Ne, ne 1969m, nes man atrodo (galima sakyti, kad sprendžiu is to, ka matau gatveje), kad JAU mes gyvename tame pasaulyje, kuri pagimde 1969m revoliucija (omeny turiu taip pat ir Lietuva).

Ir tas pasaulis, deja... yra tuscias . Nes, deja, niekas nieko kazko tai daugiau nei pvz. budus, kaip gauti didesni orgazma ir/ar pan., nesukure. Aisku, galima sakyti geriau jau jokios ideologijos, nei bloga ideologija (omeny turiu tradicines vertybes ir ect.), taciau... tustuma. Ir linkusi pildytis. Kad ir sexu, money ir ect. Bet toks pasaulis, pastatytas ant sexo, money ir pan., yra silpnas pasaulis, kuris gimdo silpnus zmones. Kai ateis issukiu metas – pokst ir viskas sugrius. Galbut todel Islamas, Nacionalizmas ir Krikscionybe turi ambiciju ateityje, nes jaucia sitai???

Ka as noriu tuo pasakyti? Gal zmones is tokiu, mano nuomone progresyviu judėjimu kaip anarchizmas bei pan., galetu mestis pvz. i... pagonybe??? Ar neopagonybe??? Nes nacionalistai su krikscionimis yra... kazokie tamsus (ispudziai tokie). O tamsus dalykai sviesios ateities, manau, nesukurs.

Kas nacionalistams nepatinka pagonybėje, tai... jos neapibreztumas. Krikscionybe jiems yra aisku, bet pagonybe – ne velnio. Jie, sujaudinti Hitlerio svastikos, tik bando pritempineti kažkokia tai savo ideologija (tokia kaip ‚white pride‘, ‚siaures rase‘ ir/ar pan) prie tokiu savoku kaip ‚pagonybe‘. Baisu, kad pagonybe netaptu TIK kazkokia tai nacionalistu krikscionybe.

Pagonybe, mano nuomone, tai – žmogaus ir ji supančios aplinkos simfonija. Visas pagoniskasis pasaulis – tai pasekme išplaukianti is to teiginio, kad ‚pagonybe – tai žmogaus ir ji supančio pasaulio simfonija‘. Cia as ismasciau 

Šiuolaikines pagonybes problema – susipynimas su nacionalizmu, su neonacizmu, su visokiom svastikom, white pride, northen race ir pan. bjauriais ir nelogiškais dalykais. Aciu dedei Adolfui! Ir, is viso, aciu vokiečiams, kad XVIa. jie, turbūt per amžina savo atsilikima, dar neisauge is viduramžiu, isgelbejo i pagonybe beissigimstanci a krikscionybe sukurdami protestantizma! Kas yra blogai su tais vokiečiais, a??? Hitleris pakiso kiaule Europos ateiciai. Nes... subjaurojo pagonybes atėjima???

Kodel pagonybe? Nes sis pasaulis priklauso pagoniskajam mentalitetui. Duosiu pavyzdi: pagonybe yra tas dalykas, kuris sugebes priimti ateities technologinius ir ect. turtus. Pvz. Pagoniškos tautos, tokios kaip japonai ir kinai, ziuri i tokius dalykus kaip genu inžinerija kaip i natūralu dalyka. O tuo tarpu musulmonai ir krikscionys to baidosi. Na ir is sio pavyzdžio padarom išvada: kam priklausys Pasaulis? Musulmonams - krikscionims ar kinams - japonams? As pasakysiu kam jis priklausys – tam, kas bus stipresnis . Ir man atrodo, kad kinai su japonais stipresni, nes jie nebijos zaisti su auksciausiom technologijom atradimais ir isradimais, kai tuo tarpu krikscionys su musulmonais plaukios teologinese pasakose (kylančias is ju zmogisko silpnumo (aciu zmonems prota p&santiems kunigams, imamams ir visam kitam viduramžiu karnavalui)).
 
 
0 # nu dar minciu :)kaukas Y-m-d H:i
Tai vat, vel konkretinu: Pasaulis buvo pastatytas ant meslo (t.y. ant krikscionybes ir nelaukto jos benkarto – nacionalizmo (iki to laiko pasaulis nesugriuvo vien del to, kad tas meslas (krikscionybe) susipyne su auksu (t.y. pagonybe)) Seksualine Revoliucija ta pasauli sugriove, nes nenorėjo to meslo. Taciau nesugebėjo nieko sukurti. Todel tustuma liko. Ji natūraliai eme pildytis pati – vartojiskumu. Visi tapome parazitais, kurie ima, bet nieko neduoda. Laikas eina, ateina issukiai ir tuscia, supuvusi, be orientacijos bei energijos ziezerbeles pasauli, sugriauna. Zmones, kaltindami uz tai, kad tenka gyventi griuvesiuose, prikala visus tolerastus, kosmopolitus ir ect prie kryžiaus. Tuomet atlekia musu galbeti musulmonai (apsiseilėjusia i ziurintys i krikscioniu sekme Romos Imperijoje). Taip pat ir nacionalistai su krikscionimis sugrizta vis kartodami ‚Dievas jus sukorojo‘ ir ‚Mes jums sakeme...‘. Ir pasaulis ima lekti pirmyn i praeiti! ;-)

Reikia naujo pasaulio. Reikia nauju vertybiu, nauju iprociu, nauju instinktu, NAUJOS PASAULEZIOS, taigi, galbut ir naujos estetikos bei t.t. ir pan. Ka as matau siuo metu ir galbut net jauciau, tai... kažkokios tai pagonybes... kylima??? Cia keli paprasti, bet populiarus (vadinasi – svarbus) pavyzdžiai:

http://www.youtube.com/watch?v=iWOyfLBYtuU

http://www.youtube.com/watch?v=I7HahVwYpwo (idomus, nes jie vis nesasi i futurizma, + jie technologijas padaro sexy, patrauklias ir pan.)

Kitas:
http://www.youtube.com/watch?v=3cLK6j5YqkU

Na ir lietuviskas:
http://www.youtube.com/watch?v=8UPKaY1I1AQ
(zodziai svarbesni uz vaizda ;-))

Ir is viso, kiek as klausiausi dainuojamosios poezijos, tai is tikruju, pas lietuvius yra l. daug žmogaus ir gamtos supynimo elementu ir/ar pan.

Neabejoju, kad krikscionybe noretu ta suesti, nes jai – tai svetima. Arba jeigu nepajėgia (o taip ir yra), tai bent jau isipinti, kad išliktu (ji ta jau seniai padare ir greičiausiai tebedaro).

Ir t.t – tokiu dalyku, kai zaidimas su žmogumi ir aplinka, isipynimas i tai (isipinimas: http://www.youtube.com/watch?v=LxZDp58UX_k ) bei ect. Mano, nors ir tik paprasto žmogaus akimis, yra kazkas tikrai tikrai l. idomaus. Man tai atrodo turtinga. Galbut galetu tai nubrezti ateiti???

Ka as dabar mautau, tai... vyksta kova. Kuo tolyn, tuo arsyn. Kova del zmoniu protu, sirdziu ir sielu. Krikscionys, nacionalistai, musulmonai, tolerastai, humanistai, anarchistai, nacionalistai ir ect. Ka as matau, tai geisma kazka išrasti, sukurti ir/ar pan. Vakuumas užknisa, greičiausiai.

Daug prirasiau. Tai tik mano mintys. Gal jose yra kiek nors tiesos? Rasiau anarchistams, nes jus man atrodote laisvo proto. O laisvas protas yra reikalingas dideliems dalykams nuveikti. Tuo tarpu nacionalistai man atrodo lyg stabdys.

P.S.: tai, kad Lietuvos anarchistai merdi, kai siuo metu nuo valstybes krenta visos kaukes ir telieka tik represiju griauciai, manau yra nedovanotina...
 
 
0 # Pabaigaikaukas Y-m-d H:i
O kas apie Pagonybe ir Anarchizma??? Na, kadangi as matau Pagonybe kaip labai ivairu ir turtinga dalykai, tai manau, kad Pagonybes formu gali buti daug...
 
 
0 # StalinasStalinas Y-m-d H:i
Tam, kad geriau suprasti šituos "anarchistus" reikia suvokti, kas jie yra, tada mėginti suvokti, kokios jų "vertybės".

Pats faktas, kad toks žmogus maištauja prieš "kapitalizmą" ne šiaip sau. Turbūt naivu būtų manyti, jog SEB banko ar BMW gamyklos vadovas rytoj taps anarchistu ir gatvės kovose mėtys akmenis į policiją. Ne. Anarchistu turi būti žmogus, kuris yra minios žmogus, praradęs bet kokį ryšį, o gal jo ir neturėjęs, su valstybe, su tauta, su bendrapiliečiai s. Tai galbūt imigrantas, skurdus žmogus, bankrutavęs, niekada nepasiekęs daug, o gal kaip tik pasiekęs, bet bankrutavęs, pavydus, netgi stipraus pavydo vedamas. Tai ne būtinai jaunas žmogus, tačiau maištas čia turi kitą reikšmę: norą atkreipti į save dėmesį, surasti prasmę gyvenimo. Toks žmogus yra iškastruotas dvasiškai, tačiau ta prasme, kad jis neturi ryšio su tradicine aplinka. Tarsi stogas be pamato. Namas, kuris yra kitoks.

Socialiai neprisitaikęs žmogus, kuriam nusispjauti ant Lietuvos (kitos valstybės), kitų žmonių, patriotų, biurokratų, politikų, kariuomenės, armijos, nacionalinės politikos ir t.t. Toks žmogus yra fanatiškas, gal net alkanas, nes aukoja viską, kad tik būtų jo "tvarka". Gatvės riteris mano, jog lygybė turi būti, nesvarbu kaip ir kodėl. Ji turi būti. Gatvės riteris tiesiog privalo kovoti, nes jo gyvenimas yra sunaikintas. Pažeistas, morališkai silpnas individas, minioje paskęsta su kitais, bendroje kovoje kovojančiais "anarchistais". Žmogus užpildo savo vidinę tuštybę, nevengia narkotikų.

Kokios tokio žmogaus vertybės? Dievas? Tauta? Kariuomenė? Nacionalinės vertybės? Nieko nėra. Tuštuma. Mistinis anarchizmas. Mistinė tvarka betvarkėje. Svarbu atkeršyti tiems, kas atėmė šansą būti laimingu. Ar anarchistas yra materialistas? Mes manome, kad taip, kadangi materija jam svarbu, daiktai svarbu. Tai neišsivystęs komunistas, be penkių minučių bolševikas. Kokios vertybės supa tokį žmogų? Narkotikai, mintys apie kerštą, pavydas, amžinas kompleksas, kad visi kiti geresni, o aš nuskriaustas. Neigimas visko, kas yra įrodyta mokslu. Galvojimas, kad visi lygūs, tik ne visi gavo po lygiai. Nuskriausta auka. Jis galvoja, kad mišrūnas bobikas prilygsta Vokiečių aviganiui, nes jie abu šunys.

Gatvės riteris įprasmina savo niekingą gyvenimą. Šaukdamas gatvėje jis mėgina spręsti problemas. Keldamas kitiems problemų, jis jaučiais patenkintas. Šioje pilkoje anarchistų minioje viskas, kas nauja, nemėginta turi būti pritaikyta praktikoje. Maištautojas, kuriam būtina kovoti. Tokiam žmogui niekas neduotų vadovauti BMW gamyklai, kadangi jo protas ir gebėjimai nepritaikyti tam. Tačiau anarchistas kovos, stengsis tai pamiršti, savo genetinį kodą jis slėps, gatvės riteris įprasmins save kitaip, negu BMW gamyklos vadovai. Gatvės riteris mano, kad viskas priklauso visiems. Draugai komunistai, socialistai padės sunkioje kovoje, atimant iš kitų, išdalinant visiems. Materialistai pavyduoliai, kuriems būtina turėti daiktus. Mistiniai kovotojai už gėrį, už žmoniją. Galvojantys, kad sunaikindami privačią iniciatyvą, staiga padarys pasaulį geresnį.

Kova, kasdienis pavydas, kompleksų slėpimas. Anarchisto vertybės yra tikėjimas savo jėgomis, savo draugų jėgomis, kad galbūt jis pakeis pasaulį, pamatys blogį, supras, kodėl kapitalizmas ir bankai atėmė šansą jam gyventi gerai ir turtingai. Jis bando pateisinti savo kovą, bando surasti kitas priežastis. Kalti kapitalistai. Jam neteko pagalvoti, kad kaltas jis. O jei ir teko, tai tos mintys buvo nuvytos šalin. Draugai jam sako: kaltas ne tu, kalta aplinka. Ir visi tiki. Visi kovoja.

Klausimas: ne kokios anarchisto vertybės, o kodėl jis dar nenuėjo pas psichologą? Kodėl jis dar nesigydo? Nevartoja vaistų nuo savo asmenybės sutrikimo. Tokie žmonės turi būti izoliuoti nuo visuomenės. Kitas klausimas: ką tokie žmonės sukūrė?

O geriausia klausti, kas yra ne anarchistas. Sėkmingam žmogui nebūtina kovoti su kapitalizmu. Nesėkmingam žmogui, norinčiam tapt sėkmingu, nebūtina kovoti su kapitalizmu. Visi kovoja dėl to, kad tapti dar sėkmingesniais.

Bobikas neras narkotikų, jo neims į tarnybą dėl to, kad jis bobikas. Anarchistas negalės vadovauti BMW gamyklai, nes jo gebėjimai netinkami. Vien dėl to, kad jis anarchistas tai nieko nereiškia. Jsi yra netinkamas.

Vokiečių aviganį ims į tarnybą, nes jis tinkamas, jo genai tinkami. Jis sugebės dirbti. Geriausią darbuotoją ims vadovauti BMW gamyklai, nes jis generuos pelną akcininkams. Tai prigimtinė teisė.

Bobikas netaps Vokiečių aviganiu, o anarchistas netaps BMW gamyklos vadovu. - tai pagrindinė taisyklė.

Gatvėse galime kovoti visi, tačiau nuo to mūsų genai ir gebėjimai nepasikeis. Galime kasdien po 8 valandas skirti tobulėjimui, savęs pažinimui. Rasti aplinką tinkamą progresui. Mesti narkotikus, netikėlius draugus. Suprasti, kas yra sėkmė. Tačiau anarchisto filosofija yra kastruoto socialine prasme, nesėkmingo žmogaus filosofija. Jis aukoja savo net ir mažą šansą tapti kažkuo, nes taip jau mano, kad geriausia bus. Tai apgailėtinas, vertas paniekos žmogus.