Vilis Normanas. Maišto prasmė ir beprasmybė
švietimas

julia kristeva maisto prasme        Savo paskaitų cikle „Maišto prasmė ir beprasmybė“ Julia Kristeva gilinasi į tai, kokia yra maišto reikšmė šiandienos pasaulyje ir įvairiais žmonijos amžiais, kodėl jis nuolatos kyla ir ką jis duoda Žmogui. Prancūzų filosofė ir psichoanalitikė taikliai ir kartu šokiruojančiai paskelbia: „...laimė pasiekiama tik maištaujant. Nė vienas iš mūsų nepatiria malonumo nesusidūręs su kliūtimi, draudimu, valdžia, įstatymu, kurie leidžia save įvertinti, pasijusti autonomiškais ir laisvais. Maištas, kurį lydi vidinė maišto patirtis, yra sudėtinė malonumo principo dalis“.

 

Taip ji sutriuškina viso prisitaikėliško, ir kaip pati teigia, niekingo šiandienos laikotarpio ideologiją, kuri bando visiškai išguiti maištą, ir kaip tobuloje utopijoje, paversti žmogų sočiu gyvuliu, paėdusiu paršu, klonuotu galviju.

 

Viskuo aprūpintas kapitalistas – tai XX amžiaus idealas, kuris jau seniai švenčia savo laidotuvės, nes net Prozacas ir visagalė medicina nesugebėjo taip užmigdyti žmogaus prigimties, kad ji netrokštų maištauti ir laužyti nusistovėjusias normas.

 

Kapitalizmas susimovė – jis neatneša laimės. O būtent dėl jos kiekio kuo didesniam žmonių skaičiui kovėsi visi utilitaristai, sintetindami žmogaus prigimtį mitais apie patogų dikensišką rojų. Ramų ir patogų gyvenimą.

 

Normalus gyvenimas yra šlykštus. Tai ne tik jau primestų ideologijų įgyvendinimas, bet ir transgresiškas ėjimas prieš savo prigimtį, prieš tai, kas tu esi arba turėtum būti.

 

Lietuva šiame kontekste atrodo kaip liūdnas klounas. Teoriškai išsivadavusi, praktiškai pavergta iliuzijų dėl konservuotos politikos žadamo rojaus. Rojaus nėra, bet užtat žemėje visada galima rasti pragarą. Vienintelė lietuvių išeitis – suicidinis pasitraukimas. Bailus pasišalinimas net nepabandant keisti tiek savo gyvenimo, tiek sistemos, kuris verčia rinktis savižudybę, nes nieko daugiau pasiūlyti negali.

 

Maištas, kaip tai suvokė ir A. Camus, ir J. Kristeva, visų pirma yra vidinė patirtis, kuri tik tada, ir tik tada gali virsti išorine, jei maištaujantysis suvokia, prieš ką ir kodėl jis maištauja. Ir jeigu A. Camus maištas reiškė egzistencinį ėjimą, tai J. Kristeva maišto prasmę mato visai kitur. Sekdama S. Freudo Edipo mitu, filosofė pirmiausia akcentuoja štai ką: tėvažudystė yra normali ir būtina visuomenės evoliucijos sąlyga.

 

Štai kodėl visos didžiosios revoliucijos, jei ir neatnešė išsvajotų idealių materializavimosi, tai padėjo pamatus naujoms mintis trajektorijoms, sukūrė naujus mąstymo laukus ir visiškai pakeitė pasaulio tėkmę. Maištaujanti siela yra laisva, nes ji nesusitaiko su jai primestomis kliūtimis, draudimais, valdžia ir įstatymais.

 

Kai lietuviai, susirinkę prie Seimo, išliejo savo emocijas svaidydami akmenis į parlamento langus, jie pajuto ne tik maišto galią, bet ir savo pačių, kaip kažką lemiančių žmonių vertę. Analogiška situacija galėjo būti seksualinių mažumų eitynes – jų maišto mastas netgi buvo didesnis už brutalų Seimo niokojimą. Drąsiaus Kedžio istorija, kuri vis dar tęsiasi, taip pat žymi tam tikrą lietuvių pabudimą iš gilaus miego. Kuo daugiau ir kuo aršiau žmonės stos į akistatą su galios struktūromis ir nebijodami nukentėti maištaus, tuo tvirtesnė visuomenė vystysis.

 

Juokingi, o kartais net apgailėti persisotinusių paršų pareiškimai, kad maištas griauna demokratines vertybes ir demokratinės valstybės pamatus, tėra baimė, kad sąmoninga minia vieną dieną gali tapti tokia sąmoninga, kad įstengs pakeisti ne tik esamą valdžią, bet ir jos žaidimo taisykles.

 

Maištas – kad ir koks jis būtų – visada yra sąmoningumo, o ne nepaklusnumo išdava. Tie, kas nenori paklusti įstatymui, daro tai tyliai ir apgalvotai, tie, kas išeina į gatves ir drąsiai stoja prieš esamos valdžios absurdą, kovoja ne tik prieš įstatymus ir draudimus – jie kovoja prieš įstatymuose ir draudimuose esančias spragas, kurios palankios juos valdantiems šunsnukiams.

 

Maišto prasmė yra laisvė. Maišto beprasmybė – maišto atsisakymas. Kuo greičiau lietuviai tai supras, tuo tvirčiau jie gins savo teises būti laisvais žmonėmis ir nesitaikstyti su niekingų marionečių vaidmeniu.

 

Geriausia valdžia yra tokia valdžia, kurią sunaikina maištas. Visos kitos valdžios formos yra iš principo nesveikos ir nukreiptos prieš kiekvieno paskiro žmogaus laisvę.

 
2010 06 07
 
julia kristeva

 

Tags:

Panašūs straipsniai
 

Komentarai  

 
0 # hm.. — Justelis Y-m-d H:i
"Geriausia valdžia yra tokia valdžia, kurią sunaikina maištas. Visos kitos valdžios formos yra iš principo nesveikos ir nukreiptos prieš kiekvieno paskiro žmogaus laisvę."
wtf? geriausia valdžia - sunaikinta valdžia?
Juk maišto ir protestų keliu gali ateiti ir diktatūra kokia, ne visi maištai tokie idealistiniai ir nukreipti į žmogaus teisių įtvirtinimą. Lietuvos žmonių sąmoningumas didžiąja dalimi yra pseudopatriotin ė isterija. Jeigu jie sukiltų, tai ne SUkurtų,o ATkurtų kažką primenančio į smetonos laikų aksominį fašizmą.

"Rojaus nėra, bet užtat žemėje visada galima rasti pragarą. Vienintelė lietuvių išeitis – suicidinis pasitraukimas."

Nei velnio, pagrindinė išeitis - "protų kanalizacija" į demokratiškesne s ir pilietiškesnes užsienio valstybes. Protingi žmonės Lietuvoj nesijaučia šeimininkais, o iš to plaukia, kad jie pasiplauna rankas ir emigruoja ten, kur galės be jokių maištų sau reikštis ir "būti sotūs ar bent geriau pavalgę" kapitalistai.

Lietuvos akademinė erdvė, kuri turėtų būti maišto inkubatorius, šiuo metu tėra apkerpėjusi nomenklatūrinio protų štampavimo vieta.
Iš apačių nekyla jokie maištai - arba px, nes tėvai turtingi, arba laimi išmoktas bejėgiškumas įgytas mokykloj ir šeimoj. Dar gali būti veidmainystė, kad viskas neva "netaip blogai kaip anrchistai piešia" :-)
 
 
0 # 8 diagnozes — Kostia Y-m-d H:i
cituoju japi pasimetanti intelektualu : " tėvažudystė yra normali ir būtina visuomenės evoliucijos sąlyga ".....gal geriau tegul ccituoja dr. Mengele.....ide miai lauksiu kito straipsnio, kuriame vilis normanas irodines, kad antrpofagija yra normalus reiskinys, pedesiantis iveikti Pasauline Ekonomine Krize.
 
 
+1 # to Kostia — jcdenton Y-m-d H:i
Vargu ar teksto autorius kalbėjo tiesiogiai. Tėvažudystė = atsisakymas aklai paklusti iš išorės primetamoms praėjusių kartų dogmoms.
 
 
-2 # puiku — Angis Y-m-d H:i
geras straipsnis. gal kai kur ir nelabai aiškiai, bet tik vietomis. pagrindinė mintis tokia pati kurią aš nuolatos stengiuosi triūbinti visuose savo komentaruose (kai manęs neužbanina visokie delfiai ir kiti šmikiai) - visuomenė ne tik kad turi teisę, ji privalo priešintis ir smurtu naikint bet kokios formos valdžią (diktatūrą ar "demokratiją") jei tik šios neatitinka žmonių interesų. o taip būna beje 99,99% viso laiko. tik labai trumpais momentais, kai valdžiažmgių atmintyje gyvuoja ką tik praėjusios kruvinos revolucijos vaizdai, tik tuomet jei dar yra priversti dirbti ne tik savo storiems pilvams bet ir paprastam žmogui.
o geriausias sakinys šiame straipsnyje:
"Juokingi, o kartais net apgailėti persisotinusių paršų pareiškimai, kad maištas griauna demokratines vertybes ir demokratinės valstybės pamatus, tėra baimė, kad sąmoninga minia vieną dieną gali tapti tokia sąmoninga, kad įstengs pakeisti ne tik esamą valdžią, bet ir jos žaidimo taisykles."
ir ne tik maištas bendrąja prasme o būtent smurtinis pasipriešinimas engimui!
 
 
-2 # Mano, anarchijoslt oponento, grotestiska nuomone — nacis Y-m-d H:i
„...laimė pasiekiama tik maištaujant. Nė vienas iš mūsų nepatiria malonumo nesusidūręs su kliūtimi, draudimu, valdžia, įstatymu, kurie leidžia save įvertinti, pasijusti autonomiškais ir laisvais. Maištas, kurį lydi vidinė maišto patirtis, yra sudėtinė malonumo principo dalis“. --- Zjb jauciausi, kai per kovo 11d ejau per Gedimino prospekta! :D

'Taip ji sutriuškina viso prisitaikėliško , ir kaip pati teigia, niekingo šiandienos laikotarpio ideologiją, kuri bando visiškai išguiti maištą, ir kaip tobuloje utopijoje, paversti žmogų sočiu gyvuliu, paėdusiu paršu, klonuotu galviju.' --- Siuolaikiniai prisitaikeliai - tolerastu valdininku vaikuciai. Tolerastu, gimusiu per iskrypeliu revoliucija 1969m, Pasauli ivelusiu i anarchija, veliau lengvabudiskai atsisakusiu savo gauru ir apsivilkusiu kostiumus, taciau visgi nesugebejusiu iseiti is kaires, tad joje ir likusiu. Jie uzaugine liepunelius: mergas, kurios duodasi su bezdzionemis (ilgesnis penis - didesnis pasitenkinimas (beje cia gal is SEXualines revoliucijos??? )) ir 'vyrus', kurie nesugebejo uzsiauginti raumenu, tad apgailetinai tenka mergas perleisti tiems, kurie tuos raumenis turi... Beje, dabartine valdzia - Iskrypeliu revoliucijos benkartai. Tad ir turim tokius dalykus kaip 'the end of Europe' ir ect.

'Viskuo aprūpintas kapitalistas - ...' - nu, as irgi sakau, kad kapitalistai faktiskai yra parazitai. Todel reikia padaryti taip: socializmas + nacionalizmas (kad vel parazitu neprisiveistu).

'Ramų ir patogų gyvenimą.' - hahaha! reikia maziau zoles rukyti ir LSD vartoti. Nes kaip pripranti prie zoles ir LSD (ramaus ir patogaus gyvenimo), tai laaabai sunku atsisakyti, tiesa??? Ir taip sunku atsisakyti, kad tu geriau jau savo seseri bezdzionei atiduosi, negu i eiti kara.

'Tai ne tik jau primestų ideologijų įgyvendinimas, bet ir transgresiškas ėjimas prieš savo prigimtį, prieš tai, kas tu esi arba turėtum būti.' --- AS - LIETUVIS!

'Lietuva šiame kontekste atrodo kaip liūdnas klounas.' - reikia klounus isnaikinti.

'Vienintelė lietuvių išeitis – suicidinis pasitraukimas' --- arba emigracija. I socialistini roju!

'Bailus pasišalinimas net nepabandant keisti...' --- jusu draugeliai is Briuselio trukdo kazka keisti.

'Štai kodėl visos didžiosios revoliucijos, jei ir neatnešė išsvajotų idealių materializavimo si...' --- Muhahahahaaaa!! ! O dabar, revoliucionieri ai anarchystai, eikit ir uzsikaskit!

'Kai lietuviai, susirinkę prie Seimo, išliejo savo emocijas svaidydami akmenis į parlamento langus...' --- bureli ruskiu sutapatinti su lietuviais yra pritempinejimas , melagiai jus. Lietuviai tik stovejo ir ziurejo. Gal del to, kad... buvo blaivus???

'Drąsiaus Kedžio istorija, kuri vis dar tęsiasi, taip pat žymi tam tikrą lietuvių pabudimą iš gilaus miego...' --- jo, mazdaug taip: saudyk p@darus, nh!!!

'Kuo daugiau ir kuo aršiau žmonės stos į akistatą su galios struktūromis ir nebijodami nukentėti maištaus, tuo tvirtesnė visuomenė vystysis.' --- puiki mintis, kosmopolite! Tai reiskia, kad sutvirtejusi visuomine neleis buti kvailinama tolerastu ir neokomunistu propagandos. Tereiks tik video is youtube parodyti ka bezdziones isdareneja patekusios i civilizuota pasauli ir... bingo - tolerastai begs nuo savyginos inkstinkto pazadintos tautos!

'...griauna demokratines vertybes ir demokratinės valstybės...' - baikit jus spankti apie ta deRmokratija.

'Maišto prasmė yra laisvė' --- L-I-E-T-U-V-A!! !! - Saukti isdidziai ir nebijant nieko!

'Geriausia valdžia yra tokia valdžia, kurią sunaikina maištas' --- ok, nes maistavimas - ejimas pries sistema. O kokia dabartine sistema??? - TOLERASTIJA!

Beje, nacionalizmas ateina, k#rvos nelaimingi!!! hahaaha!!!!!

P.S. trink, cenzuruok ir bek nuo to, bet yla vis tiek islis is maiso :D
 
 
0 # naciui — Justelis Y-m-d H:i
kol Lietuvoj bus daugiau "vyrų" mankštinančių raumenis, o ne smegenis - tai ir toliau iš čia emigruos visi "kas blaivūs".
O iš LT liks tik fašių provincija su kalėjimine smurto kultūra, pridengta "patriotizmu".. .
 
 
0 # pekA'i — Angis Y-m-d H:i
aha, o tai ką pasūlysi??? gal nueit paprotestuot? ar gal laišką seimo nariui ar mūsų gelbėtojai prezidentei parašyt? o gal bado akciją paskelt?... gal vaikščiot po miestą su transparantu ant pilvo ir nugaros? na nejuokinkit, mums nieko daugiau ir neliko Letuvoj išskyrus:
a. bėgt į užsienį (tik nenoriu aš bėgt, tegul Jie bėga)
b. nusižudyt (irgi kažkaip nesinori)
c. nusigert (nelabai vilioja)
d. (pasirinkimas aiškus)
 
 
0 # naciui — kaukas Y-m-d H:i
Galask kirvi naci, nes kai nacionalizmas sugris i Europa, tai silpnu nepaliks...
 
 
0 # anarchistai — anarchistai Y-m-d H:i
Tam, kad geriau suprasti šituos "anarchistus" reikia suvokti, kas jie yra, tada mėginti suvokti, kokios jų "vertybės".

Pats faktas, kad toks žmogus maištauja prieš "kapitalizmą" ne šiaip sau. Turbūt naivu būtų manyti, jog SEB banko ar BMW gamyklos vadovas rytoj taps anarchistu ir gatvės kovose mėtys akmenis į policiją. Ne. Anarchistu turi būti žmogus, kuris yra minios žmogus, praradęs bet kokį ryšį, o gal jo ir neturėjęs, su valstybe, su tauta, su bendrapiliečiai s. Tai galbūt imigrantas, skurdus žmogus, bankrutavęs, niekada nepasiekęs daug, o gal kaip tik pasiekęs, bet bankrutavęs, pavydus, netgi stipraus pavydo vedamas. Tai ne būtinai jaunas žmogus, tačiau maištas čia turi kitą reikšmę: norą atkreipti į save dėmesį, surasti prasmę gyvenimo. Toks žmogus yra iškastruotas dvasiškai, tačiau ta prasme, kad jis neturi ryšio su tradicine aplinka. Tarsi stogas be pamato. Namas, kuris yra kitoks.

Socialiai neprisitaikęs žmogus, kuriam nusispjauti ant Lietuvos (kitos valstybės), kitų žmonių, patriotų, biurokratų, politikų, kariuomenės, armijos, nacionalinės politikos ir t.t. Toks žmogus yra fanatiškas, gal net alkanas, nes aukoja viską, kad tik būtų jo "tvarka". Gatvės riteris mano, jog lygybė turi būti, nesvarbu kaip ir kodėl. Ji turi būti. Gatvės riteris tiesiog privalo kovoti, nes jo gyvenimas yra sunaikintas. Pažeistas, morališkai silpnas individas, minioje paskęsta su kitais, bendroje kovoje kovojančiais "anarchistais". Žmogus užpildo savo vidinę tuštybę, nevengia narkotikų.

Kokios tokio žmogaus vertybės? Dievas? Tauta? Kariuomenė? Nacionalinės vertybės? Nieko nėra. Tuštuma. Mistinis anarchizmas. Mistinė tvarka betvarkėje. Svarbu atkeršyti tiems, kas atėmė šansą būti laimingu. Ar anarchistas yra materialistas? Mes manome, kad taip, kadangi materija jam svarbu, daiktai svarbu. Tai neišsivystęs komunistas, be penkių minučių bolševikas. Kokios vertybės supa tokį žmogų? Narkotikai, mintys apie kerštą, pavydas, amžinas kompleksas, kad visi kiti geresni, o aš nuskriaustas. Neigimas visko, kas yra įrodyta mokslu. Galvojimas, kad visi lygūs, tik ne visi gavo po lygiai. Nuskriausta auka. Jis galvoja, kad mišrūnas bobikas prilygsta Vokiečių aviganiui, nes jie abu šunys.

Gatvės riteris įprasmina savo niekingą gyvenimą. Šaukdamas gatvėje jis mėgina spręsti problemas. Keldamas kitiems problemų, jis jaučiais patenkintas. Šioje pilkoje anarchistų minioje viskas, kas nauja, nemėginta turi būti pritaikyta praktikoje. Maištautojas, kuriam būtina kovoti. Tokiam žmogui niekas neduotų vadovauti BMW gamyklai, kadangi jo protas ir gebėjimai nepritaikyti tam. Tačiau anarchistas kovos, stengsis tai pamiršti, savo genetinį kodą jis slėps, gatvės riteris įprasmins save kitaip, negu BMW gamyklos vadovai. Gatvės riteris mano, kad viskas priklauso visiems. Draugai komunistai, socialistai padės sunkioje kovoje, atimant iš kitų, išdalinant visiems. Materialistai pavyduoliai, kuriems būtina turėti daiktus. Mistiniai kovotojai už gėrį, už žmoniją. Galvojantys, kad sunaikindami privačią iniciatyvą, staiga padarys pasaulį geresnį.

Kova, kasdienis pavydas, kompleksų slėpimas. Anarchisto vertybės yra tikėjimas savo jėgomis, savo draugų jėgomis, kad galbūt jis pakeis pasaulį, pamatys blogį, supras, kodėl kapitalizmas ir bankai atėmė šansą jam gyventi gerai ir turtingai. Jis bando pateisinti savo kovą, bando surasti kitas priežastis. Kalti kapitalistai. Jam neteko pagalvoti, kad kaltas jis. O jei ir teko, tai tos mintys buvo nuvytos šalin. Draugai jam sako: kaltas ne tu, kalta aplinka. Ir visi tiki. Visi kovoja.

Klausimas: ne kokios anarchisto vertybės, o kodėl jis dar nenuėjo pas psichologą? Kodėl jis dar nesigydo? Nevartoja vaistų nuo savo asmenybės sutrikimo. Tokie žmonės turi būti izoliuoti nuo visuomenės. Kitas klausimas: ką tokie žmonės sukūrė?

O geriausia klausti, kas yra ne anarchistas. Sėkmingam žmogui nebūtina kovoti su kapitalizmu. Nesėkmingam žmogui, norinčiam tapt sėkmingu, nebūtina kovoti su kapitalizmu. Visi kovoja dėl to, kad tapti dar sėkmingesniais.

Bobikas neras narkotikų, jo neims į tarnybą dėl to, kad jis bobikas. Anarchistas negalės vadovauti BMW gamyklai, nes jo gebėjimai netinkami. Vien dėl to, kad jis anarchistas tai nieko nereiškia. Jsi yra netinkamas.

Vokiečių aviganį ims į tarnybą, nes jis tinkamas, jo genai tinkami. Jis sugebės dirbti. Geriausią darbuotoją ims vadovauti BMW gamyklai, nes jis generuos pelną akcininkams. Tai prigimtinė teisė.

Bobikas netaps Vokiečių aviganiu, o anarchistas netaps BMW gamyklos vadovu. - tai pagrindinė taisyklė.

Gatvėse galime kovoti visi, tačiau nuo to mūsų genai ir gebėjimai nepasikeis. Galime kasdien po 8 valandas skirti tobulėjimui, savęs pažinimui. Rasti aplinką tinkamą progresui. Mesti narkotikus, netikėlius draugus. Suprasti, kas yra sėkmė. Tačiau anarchisto filosofija yra kastruoto socialine prasme, nesėkmingo žmogaus filosofija. Jis aukoja savo net ir mažą šansą tapti kažkuo, nes taip jau mano, kad geriausia bus. Tai apgailėtinas, vertas paniekos žmogus.
 
 
-1 # Kokios tokio žmogaus vertybės? Dievas? Tauta? Kariuomenė? — Kokios tokio žmogaus vertybės? Dievas? Tauta? Kariuomenė? Y-m-d H:i
Kokios tokio žmogaus vertybės? Dievas? Tauta? Kariuomenė?

AHAHAHAHAHAHAHAHAHAHAHAHAHAHAHAHA:-)))))))))))))))))
 
 
-1 # naciui — Justelis Y-m-d H:i
"o tai kas ten Lietuvoje 'svieta islygino' pries 60m,a??? Kartais ten ne jusu, anarchystu, atmaina ismaste, kad 'kas protingas, ta i lageri'??? "
taip, tarybų sąjunga iš esmės buvo išsigimusi revoliucija, kuri užgimė kaip anarchistinė. o jūsų, patriotų "atmaina" sumąstė, kad kas invalidas, čigonas, kairysis, žydas - tas į dujų kamerą.
Tiek kairysis, tiek dešinysis fašizmas yra šūdo sriuba ir nieko daugiau.
O dėl emigracijos, negi nepažįsti žmonių kurie emigravo ne dėl "malonumų", o dėl to kad savo tėvynėj nerado darbo? Ar kad jų sąžiningas ir principingas darbas buvo sutiktas kaip nukrypimas kyšininkavimo ir nomenklatūros atmosferoje? Kad mokyklose karaliauja smurtas ir patyčios, o stiprios asmenybės nebesirenka mokytojo vaidmens?
Taip, kad juda ir žmonės, kurie tiesiog nori normalių sąlygų dirbti, o savo vaikams - normalios aplinkos augti ir vystytis.
"jeigu atrodai kaip p@daras, tai dar nereiskia, kad tu turi verte"
mane susitikęs naktį kalvarkėj, greičiau palaikytum ruskiu forsu nei savo stereotipiniu anarkystu.
Prieš patriotus ir skinus neturiu nieko prieš kaip asmenis. Bet kaip masė tai tėra raumeningų kietų vyrų, apsibrėžusių sau "tuos, kuriuos reikia mušti" ir "tuos, kurie savi" susiėjimas. Atrodo, kad labai norima supaprastinti situaciją iki "muškim parazitus ir ilgaplaukius beigi, žinoma, pydarus" nematant tikrųjų parazitų ant Lietuvos kūno, kuriuos ne taip lengva "mušti" kaip kokį bimbį iš TJA užpuolus naktį gatvėj. Susirandat atpirkimo ožius, juos prilupat, o realiai viskas lieka kaip buvę - laisvosios rinkos institutas tratina mūsų ir jūsų tėvynę per šikną, kol "gynėjai" užsiima santykių aiškinimusi su "tolerastais".