Tomo Venclovos tezės apie primityvios rusofobijos skurdą
teorija

        Tomas Venclova (g. 1937) – poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, 2000 m. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, dirbo istorijos institute, dėstė VU. 1975 m. pavasarį T. Venclova  parašė atvirą laišką SSRS komunistų partijos centro komitetui, kuriame pareiškė: „Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai, represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. Tai pražūtinga ne tik kultūrai.“ Nuo 1976 m. T. Venclova tapo Lietuvos Helsinkio grupės nariu, o 1977 m. emigravo į JAV. Nuo 1980 m. profesoriauja Yale’io universitete New Havene, dėsto slavų literatūrą.

        Tomas Venclova nuo seno garsėjo savo antisovietiniais pasisakymais. Tačiau pastaruoju metu, turbūt matydamas, kokią aklą rusofobiją jo tėvynėje sukėlė antikomunistinė propaganda, sušvelnino toną ir ėmė griežtai skirti antikomunizmą nuo rusofobijos.


        Pateikiame kai kurias mintis iš neseno T. Venclovos pokalbio „Mažosios studijos“ laidoje „Diskusijų klubas“. Išsamesnį tekstą rasite
www.bernardinai.lt.

        1. Nėra priimtina, kai bandoma „balinti“ nacizmo blogybes ar net jį reabilituoti.

        2. Absurdiška svarstyti, kas geriau – nacizmas ar komunizmas.

        3. Jeigu žmogus rinkosi nacizmą, jis rinkosi akivaizdžią agresijos ideologiją. Komunizmas savo ruožtu buvo pridengtas veidmainystės šydu.

        4. Lietuvoje vyrauja labai suprimityvintas ir vienpusiškas įvykių Rusijoje komentavimas.

        5. Nėra gerai, kai nuolat kalbame apie Rusijos grėsmę.

        6. Negalima viską pateikti dviem spalvomis - juoda ir balta. Priešingu atveju, iš tiesų galime pražiopsoti grėsmingą vilką, nebūtinai atsėlinantį iš Rusijos.

        7. Šiame etape Rusijos ir Lietuvos tikslai tikrai daugeliu atžvilgiu priešingi. Tačiau tai neturėtų tapti aršios rusofobijos priežastimi.

        8. Labai svarbu, kad skirtume du dalykus – Rusijos valdžią ir kultūrą.

        9. Valdžia Rusijoje iš tiesų labai nesimpatinga. Tačiau tai tikrai nėra pagrindas nuvertinti tiek rusišką kultūrą, tiek naudoti tokias klišes, kaip „rusiškas mentalitetas“ ir panašiai.

        10. Keistai atrodo vis dažniau pavartojamas terminas „kultūrbolševizmas“. Jis visiškai netikęs vien jau dėl to, jog šį terminą kadaise sukūrė nacių propagandininkas Gebelsas.

        Parengė dp
        2008.08.13