Bitė Marijuana. Priklausyti visuomenei ar bendruomenei?
teorija

bendruomenes        Ar mėginai kada nors paieškoti skirtumų tarp visuomenės ir bendruomenės? Ar jau pastebėjai, kaip smarkiai jos skiriasi? O gal priešingai – manai, jog šios dvi sąvokos reiškia beveik tą patį? Bet kuriuo atveju siūlau užmesti akį į žemiau esantį tekstą, kuriame aš įvardinau, kokius skirtumus man pavyko rasti, ir juos aprašiau. Tikiuosi, kad aptiksi ką nors įdomaus.

 
Kas gi ta bendruomenė?
 

Bendruomenė – tai žmonių grupė, kuriai būdinga:

● Bendra narių ideologija, pomėgiai ir/ar veikla.

„MES“ (t.y. vienybės) jausmas.

Geri tarpasmeniniai santykiai.

Nuolatinė narių komunikacija, keitimasis aktualia informacija.

● Savanoriškas prisijungimas prie grupės.
● Visų narių LYGYBĖ, pagarba ir tarpusavio palaikymas.
 

Bendruomenių atsiradimą nulemti galėjo tiek žmonių noras susivienyti siekiant bendrų tikslų, tiek įgimtas poreikis priskirti save kokiai nors grupei, būdingas visiems bendruomeniniams gyvūnams. O turint omeny, kad prie šios grupės prisijungti nėra būtina, nesunku nuspėti, kad narių santykiai įprastai būna gana geri. Juk su kitais nesutariantys ar nepritariantys jų veiklai asmenys paprasčiausiai atsiriboja nuo nepatinkančios bendruomenės gyvenimo.

 
Kas sudaro visuomenę ir kam ji reikalinga?
 

Visuomenė taip pat yra žmonių grupė, tačiau jai yra būdinga:

Narius sieja bendra gyvenamoji teritorija.

Labai vertinama daugumos nuomonė.

Pageidaujama ar net privaloma laikytis įvairių elgesio taisyklių.

Tai, kas palaiko valstybės egzistavimą (pvz., žiniasklaida, karai, neišvengiama valdžios kontrolė ir t.t.).

Religija ir tradicijos (pagrindiniai formuojantys veiksniai).

● Tvarka, apibrėžta įstatymais.
● Grupės nariai dažnai nepažįsta vieni kitų.
 

Nors į visuomenės sąvoką neįeina joks apibrėžtas asmenų skaičius, ji, priklausomai nuo konteksto, dažniausiai būna labai konkreti. Kiekvieno miesto bei kiekvienos šalies žmonės, įskaitant ir tave, yra traktuojami kaip visuomenės nariai. Tačiau „visuomenės nuomonė“, į kurią žmonės visada stengiasi atsižvelgti, yra diktuojama valdžios arba paremta statistiniais vidurkiais, žodžiu, tai vidutiniško šalies gyventojo nuomonė. Nepaisant to, visuomenės nariai nuolat bijo padaryti ką nors, kas gali būti pasmerkta kitų ar neatitinkai „normalaus“ elgesio standartų. Deja, visišką atsiskyrimą nuo visuomenės ir to, kas jai būdinga, būtų labai sunku pasiekti, nes visuomenė yra valstybės pagrindas.

 
Bendruomene ir visuomene 

Bendruomenė ir visuomenė

 
O buvo taip…
 

Seniai, seniai, kai didžioji dauguma žmonių dar gyveno kaimuose, o apie XVIII a. Anglijoje įvyksiančią pramonės revoliuciją niekas net pagalvoti nebūtų galėjęs, visi buvo įpratę gyventi bendruomenėse, į kurias susiburdavo, pavyzdžiui, to paties kaimo gyventojai arba žmonės, vienijami kokio nors amato... Kartu buvo tiesiog smagiau gyventi ir lengviau dirbti darbus.

 

Tačiau pramonės revoliucija viską iš esmės pakeitė. Tikėdamiesi mieste gauti darbo, žmonės pradėjo masiškai palikinėti savo gimtuosius kaimus, kilo tikra urbanizacijos banga. Mieste žmonėms tapo kur kas sunkiau išlaikyti nuoširdžius tarpusavio santykius, nes jie nebepažinojo visų aplinkinių, o tarpusavio santykiai darėsi vis labiau anonimiški (juk dažnas nepažįsta net artimiausių savo kaimynų). Nepaisant to, gyventojų mieste vis daugėjo, o nuolat didėjančioje žmonių minioje užgimusią tuštumą užpildė vienatvės jausmas.

 
Tobulas bendruomenės pavyzdys
 

Komuna - tai tarptautinė bendruomenė, kurios nariai kartu gyvena, dalinasi savo interesais, nuosavybe, darbu, valdžia, pajamomis ir visais kitais dalykais. Dažniausiai visos komunos vadovaujasi panašiais principais: nepripažįsta hierarchinės sistemos, stengiasi gyventi ekologiškai, iškilusias problemas sprendžia visi gyventojai kartu ir t.t.

 

Piotras Kropotkinas, praeitame amžiuje daug rašęs apie komunas, laikė jas tobulu bendruomenės gyvenimo pavyzdžiu. Be to, jis taip nuoširdžiai tikėjo sėkminga jos ateitimi, kad buvo beveik užtikrintas, jog pasaulyje komunų atsiras labai daug ir joms galiausiai pavyks sugriauti valstybę, sunaikinti žmonių turtinę nelygybę ir neleisti įsiviešpatauti ištroškusiai galios ir pinigų valdžiai. P. Kropotkinas vylėsi, kad komunos ateityje skelbs revoliucines idėjas ir kovos už viso pasaulio brolybę bei lygybę. Nors tokios drąsios svajonės ir jų autoriaus begalinis tikėjimas tuo, ką kalba, iš tikrųjų įkvepia, bet jo viltys kol kas nepasiteisino. Vis dėlto, tokių komunų pasaulyje yra. Ir galėtų būti dar daugiau, jeigu tik atsirastų žmonių, kurie iniciatyvos nelauktų iš kitų, o imtųsi jos patys.

 
Sveiki atvyke i Christianija 
 
Laisvės miestas Christianija
 

Tikriausiai apie šį nuostabų laisvės miestelį jau nemažai yra tekę girdėti, o gal netgi pasisekė jame pasisvečiuoti ir, labai tikėtina, galėtum papasakoti apie jį kur kas daugiau.... Bet vis dėlto aš labai džiaugiuosi galėdama supažindinti su trupučiu informacijos žmones, kurie galbūt net tokio pavadinimo iki šiol dar nėra girdėję.

 

Taigi laisvuoju miestu Christianija (Freetown Christiania) yra vadinamas autonomiškas rajonas, įsikūręs Danijos sostinėje Kopenhagoje. Jis užima 34 hektarus ploto, o jo nuolatinių gyventojų skaičius – maždaug 850. Jeigu pavadinčiau Christianiją didžiule komuna, tikrai neapsirikčiau, nes sugalvoti geresnį apibūdinimą tokiam miesteliui tiesiog nelabai pavyktų.

 

O prasidėjo viskas labai paprastai – pasibaigė karas, ir daugybė nebereikalingų kareivinių liko tuščios ir negyvenamos. Kaip ir daugelyje kitų niekam nebeįdomių ir nenaudojamų pastatų, taip ir čia netrukus apsilankė skvoteriai. Nusprendę, kad niekur kitur jie išsikelti nebenori, ėmė ir tiesiog ten apsigyveno, o tai darydami, tikriausiai, jie net neįtarė, jog tai autonominio rajono, pritrauksiančio daugybę turistų, pradžia. Būtent taip 1971 metais prasidėjo Christianijos, kaip laisvojo miesto, istorija.

 

Pastatus užėmę žmonės, vadovaudamiesi kolektyvizmo ir anarchizmo idėjomis, netrukus pasinėrė į skvoterių ir hipių judėjimų teikiamus džiaugsmus. Toks jų gyvenimo būdas sudarė ypač gražų kontrastą su disciplinos pritvinkusių kareivinių aplinka, kuri netrukus tapo neįtikėtinai spalvinga. Deja, daug kam visa tai jokio susižavėjimo nekėlė. Todėl buvo uždrausta vartoti ir pardavinėti žolę, įstatymai nebeleido rūkyti kavinėse ar kitose viešose įstaigose. Bet niekas tų draudimų pernelyg nepaisė – miestas juk laisvas.

 

Šaunuoliai Christianijos gyventojai vadovaujasi savo pačių sukurtomis taisyklėmis, kurių laikytis nusprendė savo noru, todėl, aišku, stengiasi taip ir daryti. Visos taisyklės labai paprastos: nevogti, nesmurtauti, nesinešioti ginklų ir nevartoti bei neplatinti jokių narkotikų, išskyrus žolę ir hašišą. Taigi visai nenuostabu, jog turistai šitaip gausiai lanko laisvės miestelį – juk visada smagu pasižiūrėti į laimingus žmones ir į pilną margų pastatų rajoną.

 
Kaip elgtis?
 

Galima būti ir visuomenės, ir bendruomenės nariu. Abi šios žmonių grupės daro įtaką viena kitai. Vienijami bendrų tikslų (siekio apginti gyvūnų teises, legalizuoti marihuaną, pakeisti kvailą įstatymą ir etc.), aktyviai savo nuomonę ginantys žmonės, sudarantys bendruomenę, – tai pagrindinis visuomenės elementas. Tačiau pastaroji yra valstybės pagrindas, todėl norint sulaukti pokyčių ir netapti pilkos minios dalimi, reikia įdėti ypatingai daug pastangų. Juk yra tiek daug įdomių žmonių, kurie jungiasi į grupes, kuria komunas, ekokaimus, skvotina pastatus, žodžiu, gyvena kaip tik išmano. Jie renkasi LAISVĘ, o ne patogumą. Mes taip pat turime tokią galimybę!

 
2010 06 30

 

 

Komentarai  

 
+1 # straipsnis?mka Y-m-d H:i
● Narius sieja bendra gyvenamoji teritorija.

● Labai vertinama daugumos nuomonė.

● Pageidaujama ar net privaloma laikytis įvairių elgesio taisyklių.

● Religija ir tradicijos (pagrindiniai formuojantys veiksniai).
● Tvarka, apibrėžta įstatymais.


Visa tai būdinga ir bendruomenėms.
 
 
0 # П.А. Кропоткин. Федерации общинUpe Y-m-d H:i
Тем более мы понимали, что культурные народы не захотят и не смогут отказаться разом от господствующих теперь идей о необходимости власти, на которых мы все воспитывались

Народными массами - не отдельными гениями - выработаны были средневековое обычное право, деревенская община, гильдия, артель, средневековый город и основы международного права

http://sinsam.kirsoft.com.ru/KSNews_105.htm
 
 
0 # ZbitkeGreddy Y-m-d H:i
Super straipsnis. Tiekiuosi, kad šikantys anarchistai pagaliau imsis kažko, o ne toliau svaičiosis teorijomis ir verks, kaip jiems trūksta laisvės. :-)
 
 
0 # Rašau tai kas man patinka.mazylis Y-m-d H:i
Logikos šiame blablalinime labai daug nematau pabandysiu paaiškinti:

1) Sutinku, kad autore, kad visuomenė ir bendruomenė tai žmonių grupės.
2)Bendruomenė tai žmonių grupė, kuriuos sieja bendras interesas ( bendruomenė žodis kilęs nuo žodžio bendras) ir kuo bendruomenė mažesnė tuo galimybė rasti bendresnių tikslų yra didesnė. Taigi mažėjant žmonių grupei ji potencialiai tampa labiau bendruomeniška
3) Visuomenė tai žmonių grupė, kuri apima visus žmones tam tikroje erdvėje. Kuo daugiau žmonių visuomenė sujungia tuo labiau ji tampa visuomeniška (visuomenė kilusi iš žodžio visi)

Taigi iš to seka, kad bendruomeniškum as vedą link skaidymosi ir izoliacijos, o visuomeniškumas prie plėtros ir jungimosi. Abu reiškiniai naudingi, bet taip pat svarbu rasti pusiausvyra tarp jų, o visa kita tik blablalinimas.
 
 
+1 # greedy a.k.a. rich bitchandriukas Y-m-d H:i
'anarchistai' sika taip pat kaip ir kiti zmones, kadangi kapitalizmas nusisypso arba pasiturintiems, arba daug savo laiko ir visokeriopos psichines/fizin es energijos aukojantiems 'pasidaryk pats' gyvenimo budui.

baigiamasis straipsnio sukis apie galimybe pasirinkti laisve ir tam tikras bendruomenes fetisas veda y tolimesnes iliuzijas, mano poziuriu.

visuomene as yvardinciau kaip visuotine bendruomene, gal taip tik man, bet visuomene man nesisieja su 'tauta', ji gal tik daugiau naudojama norint apibrezti tam tikros salies zmones.

o bendruomene tuo tarpu yra paradoksalus reikalas, ypatingai tie dalykai su 'mes' ir 'jus' - jau girdetas gyvenimo budo totalitarizmas...

noras gryzti y preindustrinius kaimus ir buti vienodais draugais man su izoliuotu tautiniu valstybiu vizijom siejasi kaip tik labiau
negu-
demokratiniais principais remta (kaip str. rasoma 'labai vertinama daugumos nuomone') vienoje vietoje (planetoje:zeme ) gyvenanciu nebutinai jau susipazinusiu zmoniu bendravisuomene visabendruomene.

tai stai ka as dumojau
linkejimai
 
 
-1 # o kodel ?Kostia Y-m-d H:i
o kodel LT anarkystai neikuria savo " Laisvojo miesto" ? stai pvz. kad ir prie taboro ? :-) butu smagu.
 
 
-1 # to tpfuKostia Y-m-d H:i
o tau kaip tikram anarkystui Preziderntura yra автаритетас виен тодел, кад поликарповна того глянь ир иш мажуму ?
 
 
-1 # pizeGytis Y-m-d H:i
Retas normalus straipsnis, o bl toki ziopli komentarai (isskyrus greddy) kuo toliau, tuo labiau pyzdon ritates, chebra
 
 
0 # greedy a.k.a. rich bitchandriukas Y-m-d H:i
del 'ismintingumo' man gali ir nekaisiot - nevaidinu isminciaus, o dalinuosi patirtimi ir yzvalgom. kuo giliau pabandai uzkabint tuo daugiau zmoniu tau nuolatos sako 'nemokyk manes, nevaidink ismintingo'.

su wwoof'u susipazinau ir dabar pasakysiu savo nuomone: tai yra meslas superstas. as patyriau feodalizma tiesiogine to zodzio prasme. pietu anglijoj 'savanoriavau' vienoj wwoof fermoj. salygos: 4 darbo dienos per savaite po 8 valandas (ne5 nes mano kolegos pries menesy sitai issikovojo). buvo ziema - darba pradedavau ir baigdavau su saule. darbas: malkos kapojimas ir krovimas, pora kartu tiesiau takus. mano atlygis: priedanga nuo vejo (nuo lietaus tas kiauras treileris nesaugo), ir maisto kazkiek - darzoves, bisky kruopu, kartais grynais svaras keptom bulvem. viskas. o mano darbdavys mano akyse imdavo pelna blizganciais ir blizganciom akim. oho!

aisku, cia atvejis 1/100 ar pan., bet tendencija (mano manymu)- smulkiaburzuazi ja isnaudoja romantikus. gali ysivaizduot kad esi 'laisvas', bet feodalas (savo atveju taip jy pavadinsiu) is tavo neatlyginamo darbo lobsta. o tu - sypsaisi, esu laisvas. kokia ironija! :-))))))))))))))))))))

"Dar kažką pasakysi?" - gal net reksiu, spiegsiu, ir galiu pabuciuot, jei paaiskes kad propaguoji 5mlrd zmoniu nuslavima nuo zemes pavirsiaus (kai kurie anarchoprimityv istai uz tai pasisako). apskritai kaip galima sneketis su tokiu zmogum kaip tu, kuris griebiasi tokiu idiotisku priemoniu kaip 'mano komentaras negincijamas, uzsiciaupk'. tai vadinama ne anarchija, o anarchointegral izmu, t.y. vienokios ar kitokios stiprios rankos meile prisidengiant priesiskumu vienai is ju - valstybei.

ok, enough.
 
 
0 # stipri bendruomenė = demokratijaemptiminded Y-m-d H:i
Vienas kertinių demokratijos ramsčių ir yra stiprus lokalus bendruomeniškum as (Toqueville). Ty demokratiją padeda užtikrinti ir įgyvendinti patys žmonės, gyvenantys veiksnioje savivaldoje. Tik vietiniai gali geriausiai žinoti ko jiems reikia ir iš kur paimti mokestį tam apmokėti.
Pas mus gi lietuvėlėj savivalda tik šiukšlių reikalais rūpinasi, negalim net savo mero išsirinkt iš vietinių tarpo.
 
 
0 # DiukaGreddy Y-m-d H:i
Tau zajabys, andriuk. Matai, pabuvai duchu, ir uzteko. :-)