Jacob Rigi: „Nacionalizmas užleis vietą pasaulinei komunistinei gamintojų bendruomenei”
teorija

jacob rigi       Vengrijos sostinėje Budapešte įsikūrusio Centrinės Europos universiteto (CEU) mokslininkas Jacobas Rigi teigia manąs, kad nacionalizmas yra atgyvena ir anksčiau ar vėliau užleis vietą pasaulinei gamintojų bendruomenei, savanoriškai ir neatlygintinai kuriančiai žiniomis grįstus produktus, kuriais nemokamai gali naudotis visi žmonės.

 

Pavyzdžiu J. Rigi įvardija atviro kodo operacinės sistemos branduolio „Linux” sukūrimą, metusį iššūkį „Microsoft“ sukurtai „Windows” operacinei sistemai. Anot šio kairiosios krypties filosofo, tokius žiniomis grįstus produktus neatlygintinai kuriantys žmonės tapo tam tikra gamintojų bendruomene, ilgainiui pakeisiančią tautinį prisirišimą.

 

„Jeigu visa gamyba būtų pertvarkyta pagal šį modelį (o tai įmanoma), tada susikurtų nauja bendrybė, naujas bendras gėris ir jis būtų ne tautiškas, o globalus bei nepriklausytų nuo kapitalo, nes žmonės prie gamybos prisidėtų negaudami jokios algos, rezultatas irgi būtų prieinamas visiems. Nėra nei algos, nei produkto kainos“, – konferencijoje „Nacionalizmas, globalizacija ir kairės ateitis“ kalbėjo J. Rigi.

 

Kalbėdamas apie nacionalizmo irimą vengrų filosofas pabrėžė, kad bet kuriuo atveju tauta, skirtingai nei kokia nors tradicinė kaimo bendruomenė, yra įsivaizduojama bendrybė, mat jos nariai vienas kito dažniausiai nepažįsta, neturi jokių bendrų interesų ir yra vienijami tik jausmo, kad visi priklauso vienai tautai.

 

Tautą kaip įsivaizduojamą bendruomenę savo knygoje „Įsivaizduojamos bendruomenės: pamąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą“ apibrėžė amerikiečių filosofas Benedictas Andersonas, kurio nuomone, tautos negalima apčiuopti, ją galima tik įsivaizduoti ir tapatintis su įsivaizduojamu tautos įvaizdžiu. Šio mokslininko teigimu, visos bendruomenės, didesnės už pirmykščius kaimus, kur gyventojai kasdien susiduria akis į akį, yra įsivaizduojamos, mat kolektyvinis bendrumas kuriamas per netiesioginę komunikaciją – laikraščius, knygas ir komunikacines priemones.

 

J. Rigi teigia šia prasme sutinkąs su B. Andersono nuostatomis: anot jo, susiformavus kapitalizmui visos tikrosios bendruomenės buvo sužlugdytos, todėl nacionalizmas atsirado kaip religijos pakaitalas, kuris turėjo suteikti žmonės tam tikrą prasmę ir sudaryti kolektyvinio jausmo įspūdį. „Žmonės mano, kad priklauso tam tikrai tautinei bendruomenei, kuri nėra susvetimėjusių žmonių minia: tai neva bendruomenė, kur žmonės jaučia tarpusavio ryšį, turi vienas kitam įsipareigojimų. Tauta pasidarė nauju prasmių šaltiniu, metafizinę prasmę turinčia įsivaizduojama bendruomene, už kurią žmonės netgi buvo pasiryžę mirti“,– pasakojo J. Rigi.

 

„Aš sutinku su B. Andersonu, kad tauta modernybėje buvo funkciškai reikalinga kapitalizmui, nes teikė žmonėms gyvenimo prasmę. Tačiau dabar iškyla ir kitokių bendruomenių, kurios nėra tautinės. Tai globalios bendruomenės, taip pat teikiančios žmonių gyvenimui prasmės. Tokiu atveju mes esame stadijoje, kai nacionalizmas, kaip prasmės šaltinis, pasidaro nebereikalingas“, – pasakojo vengrų filosofas.

 

„Linux“ pagamino nauja globali bendruomenė?


J. Rigi sako, kad tokios globalios bendruomenės remiasi žinių bendrybe. Šuo atveju žinios yra tas bendrasis gėris, kuris kokioje nors kaimo bendruomenėje atitinka žemę ar mišką – tai yra pagrindas, ant kurio kuriama produkcija: kaimo bendruomenės atveju tai būtų bulvės, grūdai, mėsa ar dar kas nors, globalių bendruomenių atveju – įvairi programinė įranga ir kiti žiniomis paremti produktai.

 

Pavyzdžiu mokslininkas pateikia atviro kodo operacinės sistemos branduolio „Linux” sukūrimą. 1991 m. Suomijos Helsinkio universiteto studentas Linus Torvalds parašė laišką į comp.os.minix naujienų grupę pranešdamas apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“. Po metų „Linux” buvo integruota į GNU projektą ir pritraukė daugybę programuotojų iš viso pasaulio, kurie tobulino pačią pirmąją branduolio versiją.

 

„Leiskite man paaiškinti, koks yra globalus bendruomenių gėris. Tokios bendruomenės labai daug pasiekė žinių ekonomikos prasme ir, visų pirma, iškilo programinės įrangos srityje. Šiandien po daugelio eksperimentų kompiuterinių technologijų ar biologijos mokslų srityse sukurta nemažai bendrųjų gėrybių ir tai buvo eilinių žmonių žinių produktas. Ar teko jums girdėti apie „Linux”? Kas yra „Microsoft“ visi žino: tai kompanija, kuri turi daug kapitalo. „Linux” yra programinė įranga, kurią gamina tūkstančiai žmonių“, – pasakojo J. Rigi.

 

„Ir kaip jie tą daro? Kažkas pagamina programinės įrangos savybę ir talpina internete. Kiti žmonės gali prisidėti prie šio darbo savo žiniomis, savo turimais ištekliais būdamas savo gyvenamoje vietovėje ir daro tai savo noru. Gamybos sistema yra visiškai globalizuota, pasklidusi po visą pasaulį, produktas prieinamas visiems, kiekvienas gali naudotis sukurta programine įranga, jei tik nori“, – tęsė vengrų mokslininkas.

 

Pasak J. Rigi, jeigu gamyba būtų šitaip globalizuota pasauliniu mastu, tai susikurtų netautinės bendruomenės, kurios savanoriškai gamintų įvairią produkciją, neprikllausytų nuo kapitalo, o rezultatas būtų prieinamas visiems. Anot mokslininko, anksčiau ar vėliau šios globalinės bendruomenės plėsis ir nuslopins nacionalizmą, tačiau šiuo metu, pasak J. Rigi, kapitalizmas vis dar nusavina žinias, o tokios globalios bendruomenės veikia kaip komunistiniai anklavai kapitalistinėje visuomenėje.

 

Globalios bendruomenės prasmė – kūrybiškumas


CEU mokslininkas J. Rigi sako, kad priklausymas globaliai bendruomenei taip pat gali teikti žmonėms prasmę kaip ir priklausomybė tradicinei kaimo bendruomenei ar tautai. Globalioje gamintojų bendruomenėje, anot jo, nėra jokios hierarchijos, jokio boso ar įsakinėjimų, čia žmonės produkciją kuria savanoriškai, bendradarbiauja su kitais ir ugdo savo kūrybingumą.

 

„Priklausymas globaliai bendruomenei prasmingas kitaip nei priklausymas tradicinei bendruomenei, kurią reguliuoja giminystės ryšiai, ar tautai, kur priklausomybė apibrėžiama metafiziškai. Maža to, prie kaimo bendruomenės ar tautos aš esu pririštas: jeigu mano tauta kovoja su kita tauta, tai ir aš privalau kariauti, tačiau globalioje bendruomenėje žmogaus gyvenimo prasmė kildinama ne iš globėjiško patronažo ar giminystės ryšio, bet iš laisvo individo kūrybiškumo“, – teigė J. Rigi.

 

„Šiandien žinias vis dar nusavina kapitalizmas, tačiau šis sąjūdis atima tas gamybos jėgas iš kapitalistinės gamybos formos ir ją pertvarko komunistiškai. Taigi dabar turime komunistinius anklavus kapitalistinėje visuomenėje, bet jiems plečiantis bei įsivyraujant galėsime nebekalbėti apie kapitalistinę organizaciją ar nacionalizmą“, – reziumavo mokslininkas.

 

Eglė Samoškaitė

delfi.lt, 2011 spalio 9 d.

 

Bendras NK95 konferencijos vaizdas. D. Paulausko nuotr.

nk95 konferencija foto