Gintautas Mažeikis. Vartojimo industrijų pavergtos Kalėdos
kontrkultūra

LINKSMU KALEDU BURZUJAIKai apsilankau Lietuvos akropoliuose, visokio vardo tariamuose prekybos miestuose, pasijuntu terorizuojamas, žeminamas lėkštos ir per garsiai skambančios muzikos, pigių kičinių ir pirkti skatinančių vaizdų, žvilgsnį terorizuojančių eglučių ir butaforinių senių šalčių, elnių, avių, falsifikuotos meilės, draugystės jausmo, parduotų šypsenų ir išreikalauto tariamo artumo.

 

Matau pervargusias ir jau mažai ką begirdinčias kasininkes, paklaikusias masinio pirkėjo akis, niekam nereikalingų pigių prekių krūvas – ir visas šis siaubas yra vadinamas Kalėdomis (nevadinu šventosiomis, to šiai vartojimo isterijai jau būtų per daug!).

 

Šiandienos mases gamina ne kariuomenė, kaip tai buvo vėlyvaisiais viduramžiais ar sovietmečiu, ne žemių grobimas, kaip tai vyko XVIII amžiuje Vakarų Europoje, ne fabrikai, kaip tai atsitiko XIX amžiuje, ne ideologiniai paradai, kaip tai vyko nacistinėje Vokietijoje, Sovietų Sąjungoje ir šiuolaikinėje Šiaurės Korėjoje. Šiandienos masių žmogų, kaip specifinį vartojimo ir gamybinių santykių subjektą, daugina spauda, televizija ir didieji prekybos centrai.

 

Tai, kad spauda pradeda reguliuoti masių dauginimą ir jų elgesį, XX a. 3-ajame dešimtmetyje aptiko didieji medijų kritikai E. Bernays, W. Lippmannas, W. Benjaminas ir kiti. Jau tada buvo apčiuoptas ryškus žiniasklaidos, didžiųjų švenčių, taip pat ir Kalėdų ryšys skatinant masių vartojimą jas veikiant didžiosioms industrijoms. Pasirodė, kad Kalėdos medijoms gali būti taip pat reikšmingos, kaip ir rinkimai: panašus reklamos ir manipuliacijos mastas, užsakymai, tik Kalėdos būna dažniau.

 

Vis dėlto tikrasis vartojimo industrijų ir medijų bendradarbiavimas prasidėjo paplitus televizijai ir didiesiems prekybos centrams bei esmingai pakitus didžiajai pramonei, pirmiausiai dėl techninės, technologinės, skaitmeninės revoliucijos. Nuo 7-ojo praeito amžiaus dešimtmečio mases vis daugiau veikė, kreipė, jų individą-subjektą formavo, gamybinius santykius vartojimo santykiais keitė su medijomis giliai susiję prekybos centrai. Būtent jie kūrė šiuolaikinį tuštybes perkantį, dovanojantį ir beveik tokia pat tuštuma virtusį žmogų.

 

Skirtingai nuo baudžiauninko, kuris, eidamas lažą, graudžiai apverkdavo savo dalią, bet retai kada drįsdavo prieš ją pakelti ranką, šiuolaikinis prekybos centrų ir žiniasklaidos baudžiauninkas yra prievartaujamas jaustis laimingu. XIX amžiaus kapitalistai tiesiogiai nusavindavo jo pagamintą pridėtinę vertę ir tada darbininkas (ir net smulkusis buržua) siekė sukilti prieš sistemą, valstybę, o šiandieninis tuštybių vartotojas yra pasirengęs sukilti, jei tik kas jam mažins galimybę tarnauti naujam viso uždarbio nusavintojui: didžiosioms vartojimo industrijoms, jų tinklams, jų į vieną visumą suaugusio kapitalo turėtojams. Baudžiauninkas tampa kvazirevoliucionieriumi reikalaudamas teisės apginti savo vergystę.

 

Pradžiai, norint sukurti Kalėdų vartotojo subjektą, Kalėdų vardu eksploatuojamą vartotoją, reikia jam nuolatos, kasdien priminti didžiosios šventės artėjimą, įtikinėti ir apklausti, ar jis jau nupirko dovanas savo artimiesiems, bei paskatinti pirkti jų dar daugiau. Garsinis kalėdinės muzikos teroras neleidžia praeiti nė vienam, kol jis neišgirs ir į jo pasąmonės galmes neįsibraus įsakymas pirkti ir vartoti. Tik neseniai kai kurių prekybos centrų profesinės sąjungos pradėjo kovoti už teisę jų darbuotojams nesiklausyti nuolatinės, pasikartojančios, garsu alinančios ir žmogaus orumą žeminančios kalėdinės muzikos, tačiau dar nekalba apie vaizdinį spaudimą ir apie pačią pirkimo bei šventimo prievartą.

 

Garsinė ir vaizdinė manipuliacija vyksta apeliuojant į tai, kas žmogui yra artimiausia, šilčiausia: į vaikus, artimuosius, bendradarbius, į meilė, draugystę. Meilės artimajam vardu reikalaujama: pirk, vartok, pirk... Paprastomis dienomis šis vartotojiškas diskursas, paverčiantis mus ištikimais jo subjektais, vengia pasirodyti atvira agresija, tačiau Kalėdų metu jis dominuoja ištisą mėnesį be jokių ceremonijų ar apsimetinėjimo.


JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Apklausa tęsiasi – kad neišsisuktų nė vienas, net pats kurčiausias ar akliausias, pats tamsiausias ir nenuovokiausias, kad visi būtų apklausti ir viešai įvertinti: ar jie yra pakankamai nuoširdūs, geri, ar jau išleido viską, ką turi? Ar jau viską pavertė šiukšlėmis? Juk viso to klaikaus engimo pabaigoje lieka tik nematomas pelnas ir šiukšlynas. Ar iš tuštybių žmogaus, savo gyvenimą aukojančio blizgančioms „kultūrinėms“ pakuotėms, gali atsirasti kas nors kita, jei ne šiukšlynas, sąvartynas?

 

Tokius vartojimo santykius galima laikyti paslėpta eksploatacija. Juk viso šito vartojimo tikslas yra anaiptol ne artimieji, o didžiųjų korporacijų pelnas ir tuštybės reprodukcija. Pirkdami mes dirbame: eikvojame daugybę laiko milžiniškose eilėse, įsigydami visokiausius niekus ir nuolat įtikinėjami, kad mūsų tėveliams ir vaikučiams, broliukams ir sesutėms labiausiai reikia šitų kiniškų šuniukų, lėlių, tualetinio vandens, kojinių, kremų, sūrio, vyno, saldainių...

 

Perprodukcijos visuomenė laikosi tik tokių didžiųjų išpardavimų dėka, o jų apogėjus yra Kalėdos – ne tik nieko bendra su krikščionybe neturintis laikas, bet ir Bažnyčios dažnai palaikomas. Tačiau hierarchai nepastebi, kad ta dešimtoji pelno dalis, kurią anksčiau tikintieji atnešdavo kunigui, šiandien su kaupu sunešama į Akropolį nematomam industriniam Belzebubui.

 

Kai kurie žmonės, kurie nėra krikščionys, gali kiek lengviau išvengti šios mases disciplinuojančios, indoktrinuojančios, manipuliuojančios prievartos, tačiau tokiu atveju daugelis jų atsiduria diskriminuojamųjų tarpe pabrėžiant, kad tai ne jų šventė: ne žydų, ne musulmonų, ne konfucionistų, ne šintoistų ...

 

Gal tokius šarvus susikuria baltų tikėjimo bendruomenės, kurios gana akylai (tikiuosi) vengia gruodžio mėnesį lankytis prekybos centruose, retai įsijungia bendruosius televizijos kanalus ir nesilanko Kalėdų industrinio viruso pažeistose internetinių pardavimų svetainėse, o organizuoja, pavyzdžiui, savą blukio vilkimą Saulės keliu? Nenoriu ir negaliu sveikinti Jūsų dalyvaujant šiame savanorių laže, tačiau linkiu Jums prabusti nuo šios tariamai džiaugsmingos tuštybės. Gal tada pirmą kartą turėsite Šv. Kalėdas.

 

2011 12 15


 

Komentarai  

 
0 # Ats: Gintautas Mažeikis. Vartojimo industrijų pavergtos KalėdosWhatze Phuck Y-m-d H:i
Super tekstas.
 
 
+1 # užskaitaušiaip žmogas Y-m-d H:i
Pradžiai pacituosiu: "Kai apsilankau Lietuvos akropoliuose, visokio vardo tariamuose prekybos miestuose, pasijuntu terorizuojamas, ..." tai nesilankyk, ar tave ten kas nors tempia per prievartą?
Žmogau, tiems, kurie dalyvauja visam tam kalėdiniam beprotnamyje taip yra gerai ir priimtina, tai kokio velnio tu bandai jiems aiškinti kažką ko jie nesupras, nes jiems to nereikia? Kiekvienas elgiasi taip, kaip jam atrodo geriau, jei jiems taip gera -valio, tegu perka nežinia ką ir kam, juk žmonėms šito reikia, o kol bus perkančių asilų, tol bus ir sugalvojančių kaip jiems įkišti visiškai nereikalingus daiktus. Jei žmogus nemąsto "teisingai", nieko nepadarysi, o antra vertus nieko ir nereikia daryti, tegu jis elgiasi kaip jis nori.
P.S. Niekaip nesuprantu, iš kur pas daugelį tas mesianizmo kompleksas byloti savo tiesas kaip vieninteles teisingas? Laikas suvokti - žmonės niekada nesielgia taip kaip tu tikiesi -jie elgiasi kur kas blogiau
 
 
+3 # ^Upe Y-m-d H:i
'o antra vertus nieko ir nereikia daryti, tegu jis elgiasi kaip jis nori.'

O ką daryti, jei žmogus elgiasi taip kaip jis nenori?
 
 
+1 # Upeišiaip žmogas Y-m-d H:i
Kiekvienas žmogus visada elgiasi tik taip, kaip jis nori, ir kaip jam geriau atrodo tuo momentu, kai jis pasirenka tolimesnio elgesio modelį.Teigti, jog "žmogus elgiasi taip kaip jis nenori" galima tik tada, kai teigiantysis geriau už patį besielgiantį žino ko tas kitas nori, o tai, ko gero savo ruožtu įmanoma tik tuo atveju , kai kitas žino ko žmogus turi norėti... Šitas modelis nieko neprimena?

P.S. Iš karto perspėju, kad situacija kai žmogus turi "vergauti dirbdamas" tam, kad pragyventų ir panašūs, nebus užskaitomi kaip argumentas, nes tie vergaujantys taip pat turi pasirinkimą, tik tie kiti variantai jiems dar mažiau priimtini, nei "vergavimas".
 
 
+2 # Ats: Upeinesi teisus Y-m-d H:i
yra visokių priklausomybių, kvaišalams, seksui, žmonėms. Pagaliau yra visokių prievartos ir manipuliavimo sistemų. Pvz., pinigai viena iš jų. Visa tai dažną priverčuia elgtis taip kaip nori kažkas kitas. Individo norams paliekama menkai galimybių pasireikšti.
 
 
0 # gal ir neteisus, betšiaip žmogas Y-m-d H:i
Bet kuris žmogus, bet kuriuo gyvenimo atveju turi mažiausiai 2 galimybes, (mažiausiai!!!) , ir renkasi tą iš visų turimų, kuri jam atrodo tuo metu priimtiniausia. Taip kad bet kuriuo atveju žmogus visada elgiasi taip kaip jis pats to nori, o papildomos sąlygos (priklausomybės , prievarta, manipuliavimas ir t.t.)yra tik papildomi dėmenys apsisprendimo sumoje...
 
 
+2 # Ats: gal ir neteisus, betnesi teisus Y-m-d H:i
na jei sakai kad prievartos auka elgiasi kaip nori - esi demagogas. Apie teisumą nebeišeina nė kalbėti. žinoma turi galimybė patylėti - bet renkies kitą - "pamalti šūdo". Apgailėtina
 
 
+2 # nesu, nesušiaip žmogas Y-m-d H:i
Gal užteks galų gale dėl visų nesąmonių, kurios atsitinka su žmonėmis (o ypač dėl tokių, kokios aprašytos aukščiau esančiame straipsnyje ir panašių)kaltint i aplinkybes, prievartą, manipuliavimą ir t.t. Gal sugebėsim pagaliau bent jau sau pripažinti, kad patys kalti, kad idiotiškai elgiamės?
P.S. O demagogija, kaip tik, mano nuomone, yra versti kaltę sistemai.
 
 
+1 # Ats: nesu, nesunesi teisus Y-m-d H:i
na taip žmogų nuo vaikystės dresiruoja, o koks teisuolis sako sistema nekalta - žmogus pats pasirinko tą dresavimo sistemą. . TTokius gudruolis skaitydamas gali normanu pavirst ir siųst visus dalbajobus buržujus...
 
 
+2 # to nesi teisusšiaip žmogas Y-m-d H:i
Dresuoja, bet kadangi sistema yra ta pati, tai ir dresuoja, galima teigti, viena kryptimi, tik iš kažkur atsiranda naciai, anarchistai, komunistai... Tai gal visgi ne toks jau rezultatyvus tas dresavimas, ir visgi labilumas ar atsparumas dresavimui yra individualus ir priklauso nuo paties žmogelio smegeninės darbo?
Perspėju, kad eliminuoti nereikalingas diskusijas - nelaikau savęs išimtimi, taip pat nedrįsčiau teigti, kad tiems, kurie sugeba atsispirti dresavimui gyventi paprasčiau, gal kiek įdomiau...
 
 
0 # Ats: to nesi teisusnesi teisus Y-m-d H:i
ponas rašėte"gal užteks galų gale dėl visų nesąmonių, kurios atsitinka su žmonėmis (o ypač dėl tokių, kokios aprašytos aukščiau esančiame straipsnyje ir panašių)kaltint i aplinkybes, prievartą, manipuliavimą ir t.t. Gal sugebėsim pagaliau bent jau sau pripažinti, kad patys kalti, kad idiotiškai elgiamės?"
T.. bandote sistemos kaltę suverst atskiriems žmonėms, taip kai kam pavyksta iš to išsivaduoti. Bet tai nė kiek nesumažina sistemos kaltės ir kaltės tų kurie tą sistemą teisina
 
 
0 # nešiaip žmogas Y-m-d H:i
Nebandau niekam versti jokios kaltės aš paprasčiausiai konstatuoju faktus, taip , kaiop aš juos matau ir tiek. Sistemą sukūrė tie patys žmonės, tie, kurie jūsų nuomone yra absoliučiai nekalti. Žinoma, negalima teigti, kad jie tiesiogiai kūrė tokią sistemą, tačiau pasiduodami dresavimui gerokai palengvino esamos sistemos (geros ar blogos - nesvarbu) įsidominavimui. Nebent Jūs manote, kad esamą sistemą sukūrė dievas arba ateiviai, tada taip, žmonės tokiu atveju - aukos.
 
 
0 # pabaigašiaip žmogas Y-m-d H:i
Atleiskit, bet nemanau, kad tęsti šią diskusiją verta, nes, kaip matau, mes kalbame šiek tiek skirtingomis kalbomis, todėl aš geriau nelaužysiu be reikalo keypad'o.
Dėkui už supratingumą.
 
 
-3 # Ats: Gintautas Mažeikis. Vartojimo industrijų pavergtos KalėdosUpe Y-m-d H:i
Atsibodo su mudakais fašistais 'kovoti'. Neonacius sugalvojo iškrypę liberalai, kad visokie 'anarchistai' turėtų ką veikti. O šitas straipsnis liuksusinis. Daugiau tokių tekstų!
 
 
-1 # Ats: Ats: Gintautas Mažeikis. Vartojimo industrijų pavergtos KalėdosSatanyzmas Y-m-d H:i
Upe, prašau parašyk man e-mail į
 
 
0 # Gintautas Mažeikis. Vartojimo industrijų pavergtos KalėdosVartok ir nusprog Y-m-d H:i
daug tiesos čia, perkam visokį šlamtą kurio mums visai nereikia ir dar užmirštam, kad mums dažniausiai reikia ne pačio daikto, o jo paskirties.
 
 
0 # sistemawest Y-m-d H:i
Perki shudus - maxima gauna pelna- moka mokescius - is tu mokesciu mokamos pasalpos.Ar visada shopingas blogai?
 
 
-1 # Ats: Gintautas Mažeikis. Vartojimo industrijų pavergtos KalėdosMezgu beretes Y-m-d H:i
O kas jūms sūtejkė tejsia sakiti, kad vartojymo kultura ira blogai? Leukitės žlugditi jaunymo skaistą ir muralę savo anarchystine ražliava ir atsigręškite į tikrąsiąs vertibes - laisvą rinką ir kregždžionibę.
 
 
+1 # Mąstyk galva!Žmogus Y-m-d H:i
Nuoširdi užuojauta, žmogau. Galiu tiesiog patarti tau atidžiai paskaityti šį straipsnį. Ten galbūt įžvelgsi tikrąsias vertybes (toli gražu - ne laisvąją rinką) bei pamatysi, kas yra taisyklinga lietuvių kalba. Tau tai tikrai praverstų.
 
 
0 # to žmogusšiaip žmogas Y-m-d H:i
Jo... su jumoro jausmu, pas tamstelę nekas... O va pas berečių mezgėją su šituo viskas O.K.