Stefan Molyneux: „Laisvė nėra lakstymas paskui vergvaldį politiką, mintantį rinkėjų krauju“
teorija

Stefan     Iš pradžių ketinau sukurti išsamią prezentaciją su grafikais ir diagramomis, parodančiomis, kad jums balsavus už respublikonų partiją, vyriausybės išlaidos padidėja, o balsavus už demokratus, karinių konfliktų nesumažėja. Norėjau kalbėti apie visus kitus panašius dalykus, kuriuos galima sužinoti pačiam, jei tik yra noro, tačiau galiausiai apsisprendžiau to nedaryti. Noriu su jumis kalbėti atvirai – siela į sielą, kad ištraukčiau jus iš beprotiško kliedesio ir smurtavimo prieš pačius save, kuris vadinamas „balsavimu”.

    

     Tiesa ta, kad balsavimas nieko vertas. Dar baisiau – jis įtraukia į ydingą ir destruktyvią sistemą. Jis įteisina blogį. Žmonės balsavo už mažesnes vyriausybės išlaidas ištisus dešimtmečius. Reaganas vis dar vadinamas fiskaliniu konservatoriumi nepaisant to, kad jo kadencijos metu vyriausybės išlaidos padidėjo dviem trečdaliais. Federalinės vyriausybės išlaidos nepaliovė didėti ir valdžioje atsidūrus demokratams. Billas Clintonas tęsė bombardavimus Serbijoje ir Irake…

     Jūs nebalsuojate, nes nesate idiotas ir nemanote, jog balsavimas suteiks daugiau laisvės arba kokiu nors būdu apribos vyriausybės grobuoniškumą. Ketinu kalbėtis su jumis kaip su protingu, įžvalgiu ir sumaniu žmogumi. Bet neketinu jums kalbėti apie faktus, nes faktai jus įžeistų. Faktų pateikimas būtų tolygus pareiškimui, jog jūs savarankiškai nesugebate suvokti realybės ir pasaulio, kuriame gyvenate.

     Nekalbėsiu ir apie tai, jog istorija aiškiai byloja apie bergždžias pastangas, kurios buvo dedamos siekiant sutramdyti „valstybe” vadinamą smurto instituciją. Jūs žinote, jog valstybė yra iš esmės žalingas darinys. Tai žalinga institucija, kuri atneša tik žalą ir nieko daugiau. Ir jūs žinote, jog balsavimas tėra apgailėtinas maldavimas: „Prašau, valdove, atiduok man bent dalelę to, ką iš manęs pavogei…”

     Neketinu Jūsų įžeidinėti apsimesdamas, jog balsavimas nėra emocinė panika, baimė ar malonės maldavimas. Realybė yra tokia, jog valdžia gali iš jūsų atimti viską, ką tik panorės, nes ji turi ginklus, kalėjimus ir kariuomenę. Ji stengsis jus papirkti, kad dalyvautumėt rinkimuose ir taip suteiktumėt jai teisėtą moralinę galią vogti. Ji stengsis jus įtraukti į sistemą, kuri jums leidžia rinktis vieną ar kitą kandidatą. Matote, jūs tegalite pasirinkti savo vergvaldį, bet negalite pasirinkti nebūti vergais. Dėl to visas šis reikalas ir yra toks absurdiškas.

     Valdžia jus vedžioja už nosies. Per kiekvienus rinkimus girdime: „Mes sumažinsime mokesčius, suteiksime daugiau galimybių išeiti anksčiau į pensiją, skirsime šiek tiek daugiau pinigų medicininėms išlaidoms” ir t.t. Visa tai juokinga, tai papirkinėjimas, tai gėdinga. Jūs negalite papirkti jų, nes visa sistemos esmė – papirkti jus likučiais nuo viso to, kas buvo iš jūsų pavogta. Taigi aš jūsų neįžeidinėsiu pateikdamas faktus, kuriuos jūs ir taip puikiai žinote.

     Mes kalbėsime apie emocijas, savigarbą ir išdidumą. Žinote, kas yra balsavimas? Gal jūs kada matėte tokį nutikimą, o gal tai buvo kada nors nutikę jums patiems – įsivaizduokite: vos jums atėjus į mokyklą (tai jūsų pirmoji diena mokykloje, trumpai tariant – jūs naujokas), vyresni vaikai iš jūsų atima saldainį ar kitą jums priklausiusį daiktą ir ima mėtyti jį pirmyn atgal, o jūs priverstas lakstyti nuo vieno prie kito ir stengtis jį pačiupti. Štai kas yra balsavimas. Iš jūsų atima, o tuomet esate priverčiamas lakstyti pirmyn atgal ir maldauti bent jau dalelės to, kas jums priklauso.

     Noriu atkreipti dėmesį į jūsų kaip žmogaus savigarbą. Maldauti iš politikų likučių turtų, kuriuos jie iš jūsų atėmė – apgailėtina ir kvaila. Lakstyti pirmyn atgal maldaujant to, kas jums teisėtai priklauso – gėdinga, tai savęs žeminimas. Ką galite padaryti, kai jie atima saldainį ir mėto taip, kad jūs nepasiektumėte? Akivaizdu, kad nebegalite susigrąžinti saldainio: negalite susigrąžinti valstybei sumokėtų mokesčių, negalite susigrąžinti savo gyvenimo kontrolės. Kas jums belieka daryti?

     Jūs galite nedalyvauti. Galite pasakyti – tas saldainis nėra vertas mano savigarbos. Šis apgailėtinas spektaklis, kuriame turiu maldauti to, kas iš manęs buvo atimta, yra per daug gėdingas ir apgailėtinas, kad jame vaidinčiau – aš pasitraukiu. Pasilikite tą prakeiktą saldainį. Pasilikite mano pinigus. Aš nemaldausiu, kad juos grąžintumėt. Nemaldausiu ir nesiklaupsiu ant kelių. Nebetikėsiu apgaule, jog čia svarbiausias esu aš, jog tai kažkaip susiję su dorumu ir gėrio skleidimu pasaulyje. Aš jums nebesuteiksiu jokio įgaliojimo. Nebedalyvausiu šioje žiaurioje sistemoje.

     O kalbant apie prezidentus. Nagi, žmonės… Juk nesakau jums nieko, ko patys nežinotumėt. Nereikia būti neurochirurgu, kad suprastum, jog prezidento pasikeitimas nepakeičia nieko. Tikėti sistema yra tas pats, kas tikėti, jog pavyks išmainyti seną „Lada” markės automobilį į naujutėlaitį „BMW”, kai iš tiesų tegauni tą pačią seną „Ladą”, tik su „BMW” ženkliuku ant kapoto. Nieko sau patobulinimas… Tai niekis ir kvaila iliuzija.

     Koks jūsų pasirinkimas? Sukriošęs senas fašistas arba kraupus, į jūsų pinigus besikėsinantis socialistas? Negi ketinate dalyvauti visame šitame esant tokiam pasirinkimui? Dėl Dievo meilės, turėkite savigarbos. Pasitraukite. Joks gėris negali būti pasiektas suteikiant kitam ginklais ir smurtu grindžiamą galią.

     Galėčiau suprasti, kad parduodate savo sielas, einate į kompromisus dėl vertybių, įsitraukiate į šį vimdantį procesą, vadinamą „valdžios rinkimais”, bet tik su viena sąlyga. Galėčiau tai pateisinti, jei parsiduotumėt už adekvačią kainą.

     Jei ketinate parduoti savo sielas, reikalaukite šio to daugiau, o ne to, kas nieko nekeičia. Juk jūs parduodate savo sielas veltui. Niekas nesikeis pasibaigus rinkimams – tą puikiai žinote. Pabuskit ir pripažinkit tai, ką jau ir taip žinote. Jums nesumokėjo milijonų, kad dalyvautumėt šioje imperinėje sistemoje su šimtais karinių bazių, šioje brutalioje sistemoje, kuri skerdžia irakiečius. Vyriausybė nepaliks Irako tol, kol nežlugs pati. Dėl Dievo meilės, juk jie vis dar Japonijoje... Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo daugiau kaip šešiasdešimt metų, o ten tebestovi karinės bazės. Tai, jog jie palieka Iraką, yra tik balsuoti skatinanti fantazija.

    


     Jūs jiems esate tik galvijai. Jie melžia iš jūsų pinigus, kaip pieną iš karvių, kad papirkinėtų savo sąjungininkus ir karts nuo karto jus pačius – kai tam yra nuotaika. Jūsų kaip rinkėjo statusas yra palikimas sistemos, susiklosčiusios per tris šimtus metų. Tai panašu į tris šimtus metų trunkančią santuoką su sutuoktiniu, kuris jus muša kada tik panorėjęs. Na, iš pradžių jis buvo silpnesnis, todėl jūsų nemušė. Bet jis sustiprėjo. Dabar jis dešimtkart stipresnis, todėl muša jus kasdien.

     Ką gi darote praėjus trims šimtams metų nuo šios santuokos? Tik kartojate, jog šį kartą viskas bus kitaip, jis pasikeis, bus geresnis, gerai su manimi elgsis, duos man ko panorėsiu, atneš gėlių, bus daug romantikos, aplinkui laigys poniai… Tai nesąmonė ir melas. Vyriausybė naudoja ginkluotą jėgą ir milijonus uždaro į kalėjimus. Tai smurto kupini santykiai, kurie trunka jau tris šimtus metų. Atsipeikėkite ir pamatykite realybę. Tai retorika apipintas brutalumas. Tai kumštis gražių pažadų pirštinėje.

     O ką Jums derėtų padaryti po trijų šimtų metų smurto kupinos santuokos, kai kiekvieną dieną esate vis smarkiau ir smrkiau sumušamas? Jūs turėtumėt išsiskirti. Turėtumėt pasitraukti. Turėtumėt išlaikyti savigarbą ir išeiti. Negalima įteisinti brutalios, žalingos, hierarchinės, hegemoninės sistemos apsimetant, jog ji yra savanoriška, apsimetant, jog jūs turite joje svarų balsą, apsimetant, jog karo žiaurumai, smurtas, vergija ir įkalinimas dėl to, jog kišenėje nešiojaisi tam tikros rūšies augalą, turi kažką bendra su dorumu. Tai brutali fašistinė diktatūra. Ir jei joje dalyvaujate – sutinkate, jog ji yra savanoriška. Bandote išlaikyti iliuziją, kad prabalsavus ginklas bus nukreiptas ne į jus, o į ką nors kitą. Bet taip nebus.

     Obama, McCainas – nesvarbu už ką balsuosite, vyriausybė vis tiek liks valdžioje. Niekas jau nebekalba apie svarbias temas. Jūsų pelno mokestis skirtas sumokėti skoloms, kurios nėra jūsų. Apie tai nekalbama. Niekas kažkodėl nesako: „Mes nebeatimsim iš jūsų pinigų, kad paskui šiek tiek jų grąžintume; mes panaikinsim šias skolas, kurios su jumis neturi nieko bendra”. Vyriausybei jūs esate tik gyvuliai, kurie aria, kad būtų galima sumokėti tas skolas. Balsavimas yra vielinė tvora, kuria teka elektros srovė.

     Tačiau yra galimybė nebalsuoti. Užuot stebėję, kaip politikai nuobodžiai ginčijasi dėl to, ką kuris pasakė ir pan., jūs galite iš tiesų prasmingai praleisti savo laiką. Politika – tai muilo opera, kuri jus įkalina žeminančioje vergijoje. Būkite išdidūs. Nemaldaukite laisvės, trupinių nuo stalo ir vilties. Juk žinote, jog biuletenių žymėjimas rinkimų būdelėje nepakeis jūsų gyvenimų. To niekada nebuvo ir nebus.

     Nusispjaukite ant politikos. Nebebraidžiokite po šį mėšlą, nebežiūrėkite šios muilo operos. Nesvarbu, kas bus Baltuosiuose rūmuose – socialistas ar fašistas – su jų turimomis galiomis tai visada bus diktatūra. Jums belieka tik nedalyvauti sistemoje. Galite daug geriau išnaudoti savo laiką. Kiekviena minutė, kurią praleidžiate švaistydami laiką politikai, yra minutė, kurios neskiriate produktyviai veiklai, iš tiesų galinčiai padėti pasauliui suklestėti ir tapsi laisvam.

     Turime pakilti, turime augti, turime būti išdidesni ir labiau savimi pasitikintys, neturime būti tik vergaujantys galvijai. Turime užsiugdyti savigarbą ir išdidumą, kaupti žinias, gilintis į esmines vertybes, stiprėti. Mes įveikėme juodaodžių vergiją, įveiksime ir šią. Turime kalbėti apie tiesą, moralę, vertybes, aktyvizmą, švietimą. Tai sritys, kurias mes kontroliuojame ir galime įtakoti. Tegul kiti galvijai ir toliau mekena, jog „reikia balsuoti”, jog „viskas pasikeis”. Bet mes žinome tiesą. Mes turime savigarbos nedalyvauti šiame vergiškame rituale.

     Taigi, kai ateis laikas balsuoti – paskaitykite knygą. Galite skaityti ir mano knygas – jos visos nemokamos. Kalbėkitės su savo draugais, su savo šeima ir su nepažįstamais žmonėmis – apie dorumą, savigarbą ir savanoriškumą, apie valstybės ydingumą. Nekelkite kojos į šią purviną sistemą, grįstą imperializmu, pavergimu, įkalinimu, grobimu ir kankinimu. Nepalaikykite sistemos, kuri paremta nuolatiniais nusikaltimais, karais, genocidais ir žmogžudystėmis. Nemaldaukite. Turėkite išdidumo ir atsisakykite palaikyti šį smurtą.

     Nebekartokite šio kvailo stebuklingo ritualo, vadinamo balsavimu. Nesuteikite savo balso valdžios nusikaltimams. Nebalsuokite protestuodami, nebalsuokite vildamiesi, jog tapsite laisvi maldaudami laisvės. Geriau pasitraukite, atsiribokite, būkite išdidūs, dori, savimi pasitikintys, kalbėkite apie tai, kas iš tiesų yra laisvė. Laisvė nėra lakstymas paskui vergvaldį politiką, mintantį rinkėjų krauju. Tik meilė ir tiesa asmeniniuose gyvenimuose suteiks galios įveikti vergiją.

     pasigalvojimai.wordpress.com (kalba – taisyta)
     2012 09 17