Bitininkas: Libertaristinė etika
teorija

agorizmas a3      Kokiomis vertybėmis turime vadovautis, kad sukurtume laisvą visuomenę? Daugelis anarchizmą supranta kaip pasaulėžiūrą, kuri visiškai atmeta visas įmanomas taisykles, atsisako laikytis papročiais grįstų visuomenės normų. Toks įsivaizdavimas neturėtų būti laikomas teisingu. Netgi nustojus tikėti valstybės moralumu, nusigręžus nuo jos institucijų, mes galime gyventi pagal taisykles, kurios atitiktų žmogaus prigimtį ir duotų kuo didesnę asmeninę laisvę, kuria naudojantis būtų galima vystyti savo asmenybę, užsiimti tuo, ko iš tikrųjų norime.

 

Toks požiūris gali nuskambėti hedonistiškai, esą žmogus tada pradės gyventi lyg koks palaidūnas ir galiausiai sunaikins pats save... Iš tikrųjų, jei individas bus laisvas, tik jis pats bus atsakingas už save ir tik jis rinksis, kaip jam gyventi. Libertarizmas suteikia laisvę, o ne visiškai aiškų gyvenimo kelią, kuriuo turėtų eiti kiekvienas. Tai nereiškia, kad nutrūks visi socialiniai žmonių ryšiai, nes jų kilmė slypi žymiai giliau nei valstybės primestos bendradarbiavimo normos. Valstybė, kaip pagrindinė monopolistinė agresorė, susikurė tam, kad taptų tuo tarpininku tarp mūsų visų, būtent ji nutraukė tarpžmogiškus santykius, kurie buvo dorovinis visuomenės pamatas.

 

Pradėti būtų galima nuo atsakymo į klausimą: kokias prigimtines teises turi visi žmonės? Kai kurie filosofai ir politologai išskiria legaliąją ir natūraliąją žmonių teisę. Pirmoji suprantama kaip civilinė, valstybinė santykių forma, tuo tarpu antroji laikoma universaliu socialiniu kontraktu, kuris nepriklauso nuo oficialios teisinės santvarkos.

 

1. Kiekvienas žmogus turi teisę į save (self-ownership). Valstybiniame kapitalizme ir valstybiniame socializme egzistuoja aukštesnioji klasė, kuri pažeidžia šią prigimtinę žmogaus teisę, nes ji teigia, kad turi įgaliojimą (iš Dievo arba konstitucijos) naudoti prievartą prieš kitus žmones. Matome, kad institucija, kuri esą turėjo saugoti ir padėti mums, ėmė mus valdyti ir pareiškė, jog mes esame jos nuosavybė. Taip ji ne tik išniekino žmogaus orumą, bet ir atėmė mūsų teisę į save. Pvz., jūs „negalite“ kenkti sau rūkydami žolę. Kodėl taip teigia valdančioji valstybininkų klasė? Nes esate jos nuosavybė, jei jūsų produktyvumas dėl rūkymo smuks – jie patirs nuostolių. Ligonių kasos turės labiau išlaidauti... Koks save gerbiantis vergvaldys leis iki šiol prodyktyviam savo gyvuliui tapti nenaudingu?

 

2. Antiagresijos principas (non-aggression principle). Deontologinis etinis principas randamas libertarų judėjime ir skirtingose judaizmo, krikščionybės ir islamo tradicijose, bei tokiose Rytų filosofijose, kaip konfucianizmas. Dažnai girdime, kad kažkas baudžiamas už nusikaltimus, kurie neturi jokių aukų. Pvz., kažkas užsiima prostitucija, lošimais, sodomija ir pan. Realiai tokiuose veiksmuose nebūtinai naudojama agresija ir prievarta, bet jie vis tiek yra baudžiami. Tokia sistema sufabrikuoja nusikaltimą ir pateikia jį kaip „visuomenės apsaugos” būtinybę.

 

3. Teisė į nuosavybę (property rights). Asmens darbo kūriniai yra jo nuosavybė, ir jis gali ja laisvai keistis. Kai tokie veiksmai yra daromi laisvanoriškai, o prekyba nėra apmokestinta ir reguliuojama valstybės, tai vadinama laisvąja rinka (agora). Pierre’as Josephas Proudhonas (1809–1865), vadinamas anarchizmo tėvu, sukurė mutualizmo – socialistinės rinkos ekonomikos teorijos pagrindus, kurie teigia, jog darbininkai ir laisvieji verslininkai (nesamdantys darbuotojų) turi teisę į savo darbo įrankius. Kooperatyvai, darbininkų kontroliuojamos industrinės įmonės, laisvųjų profesijų atstovai, visi jie sudaro laisvąją rinką. Deja, šiais laikais kairiosios vertybės tapatinamos su grynu etatizmu, planine ekonomika bei vadinamuoju „socialiniu dialogu“, kuris galiausiai tik įtvirtina valstybės įtaką ir didina ūkio monopolizaciją, jos korporacinį pavidalą.

 

Laisva visuomenė – tai savanoriška bendruomenė, kurioje viskas paremta susitarimu ir prigimtinėmis teisėmis, kurių laikymasis apsaugo individus, iš kurių susideda visa žmonija. Galimybė pasirinkti, judėti, keistis informacija ir nuosavybe – tai tos pagrindinės sąlygos, be kurių nebūtų įmanomas bendruomenės funkcionavimas. Atsisakydami valstybės, mes neturime pakliūti į chaosą, bet galime įžengti į naujus laikus, kai rinkos proceso pasekmėje sukursime kažką naujo. Senoji sistema turi turėti aiškią alternatyvą. Griovimas be kūrybos yra pasmerktas jau pačioje pradžioje.

 
2009 01 01 
 

 

 

Komentarai  

 
0 # be temos, šiuomsykfascio Y-m-d H:i
Valdemar Palevič.

Beje, kuo jūs visi užsiimat gyvenime ?
 
 
0 # Dinderi musaFock Y-m-d H:i
Panasu, kad musa i delna nes gauna pinigus is lenku rinkimu akcijos.
 
 
0 # bitininko tikrove-*- Y-m-d H:i
Libertarizmas turi labai trumpa egzistavima, nes laikantis bitininko teorijos, vienas zmogus negales ilgai isgyventi. Ypac siaures salyse.Kol sukaupta baze(instrument ai, medziagos ir tt), kol jie nepaseno- viskas tvarkoje, bet veliau tektu ieskoti budu, kaip paciam sulauzyti savo sistema ir ieskoti mainu, o mainams pasiula su laiku mazetu, kokybe prastetu. Libertarizmas, ypac ilgalaikes krizes laikotarpiu visiskai neproduktyvus, aiskus susinaikinimas, nes vienas be technologiju tampi niekuo..
 
 
0 # to Fock-*- Y-m-d H:i
Zmogau, gyveni kazkokios mitines tikroves iliuzijose. Vis paskaitau, ka rasineji- niekad nepataikai ir tas nepataikymas skirtingas, kartais tos klaidingas, kad imi galvoti, kas su tuo zmogum vyksta? Prie ko teorijos ir kazkokia lenku rinkimu akcija? Kodel ne Kanados Kvebeko oru prognoze ar dar koks bredas.Zmones diskutuoja futuristiskai, iesko keliu, o tau vis sava subine ir tik dabar rupi.Neidomi ta tavo subine ir nera ko jos kaisioti.
 
 
0 # BbdFock Y-m-d H:i
Futuristai? O gal tiesiog zmones savo haliucinacijas pasakoja? Apie regetas utopijas.
 
 
0 # apie zalaandrius Y-m-d H:i
zala nebutinai yra fizine, ir dar daugiau - fizine zala taip sakykim yra viena is mazesniuju zalu, kokias galima patirti.Pvz yra auklejimas lobistiniais principais, tipo: "visi tave apgaus, bet kapeika - niekada".Argi tai nera prievarta ir zala? Bet kokia apgaule yra prievarta ir tuo paciu zala.
Nuosavybe tuo tarpu yra labai jau salygiskas dalykas.Meninin kas ne todel kuria, kad "samoningai siekia sukurti".Menini nkas negali nekurti.Zmogus apskritai negali nedirbti. Ir dar daugiau - kiek jis sukuria tarsi nuo jo valios ir nebepriklauso.
Taip kad priskirti teises i kurini ji sukurusiam zmogui nera taip jau vienareiskmiska i teisinga.Is tiesu as esu kategoriskai pries nuosavybe ir teise i savo darbus.Manau, kad tai yra blogis.
 
 
0 # pirmas zingsnis - neklausti!postanarchija.lt Y-m-d H:i
siap jau lietuviskoje tradicijoje - prigimtine ir pazityvioji;;;;;

beda, kad prigimtine virsta pozityviaja (objektyviaja), vos tik ja artikuliuoji (cia mano teorija), nes pirmoji yra "uzrasyta" zmogaus kaip biologinio padaro smegenu zieveje (nesu biologas, vartoju metaforas) ir reiskiasi per intuicija (instinktus, kam ne keiksmazodis zodis 'instinktas').

problema (priestaravimas ) tarp vienos ir kitos yra toks "supistas dalykas", kuris vadinasi "laikas" arba trukme (skirtumas): pozityvieji istatymai rasomi "amzinybei" (iskalami ant akmens), kuri normalaus mirtingojo aplinkoje neegzistuoja. tokiu budu "objektyvi" tiesa tampa NETEISYBE, nuo jos paskelbimo akimirkos... o "subjektyvus" teisingumas, kaip jau sakeme..."zinom e kas jis yra, kol musu to niekas neklausia".
 
 
+1 # apie tevusVilma-Fiokla Y-m-d H:i
"Josephas Proudhonas (1809–1865), vadinamas anarchizmo tėvu" Nu cia bishki perspausta:-) geriausiu atveju Prudonas vienas is anarchizmo teoretiku, bet kad jau taip iskart tevas, tai ne. Nors agoristams tai gal ir tevas,nes vienintelis anarchizmo teoretikas gynes laisvaja rinka.
 
 
0 # apie zalalalaila, to andrius Y-m-d H:i
Nevisai taip. Menine kuryba pasizymi individualumu. Dalykas tas, kad individualumas mene (ir ne tik)nera tiesiogiai ir is karto priimamas. Daznai jis buna laikmecio atmetamas is viso.Dar astriau radikaliose israiskose. Atmetus nuosavybe menineje kuryboje, kuriniams nelieka apsaugos. Kas nepriimama yra atmetama,tai visuomeneje pasireiskia naikinimu.Del nepriimtinos idejos ar formos. Kalbu apie kairiaja kultura, nes desinioji jau antrinis , kairiosios kulturos adaptuotas rinkai produktas.Jau vien todel nuosavybe butina. Klausimas tik jos forma ir santykis su asmeniskumu.
 
 
0 # Del kurybos-*- Y-m-d H:i
Tikros kurybos produktai neegzistuoja, kaip cia vienas pridurkas (Fock) issireiske -daznai buna "regetos haliucinacijos" . Jos produktu tampa sias formas adaptavus rinkai.Is cia posakis "verskites menu",kas patiems menininkams daznai buna svetima. Salis turinti daug menininku turi visas prielaidas klestejimui, nes dabartiniame pasaulyje kol kas verte yra ideja. Jei salis sugeba ja pasinaudoti viskas gerai, jei ne -yra, kaip yra.
 
 
0 # apie zalaandrius Y-m-d H:i
na, nezinau kiek individuali sakykim yra the doors arba beatles kuryba.Kuryba nera butinai individualus produktas imho.Bet kuomet kalbama apie nuosavybe, tai kaip taisykle kalbama ir apie tos nuosavybes pardavima, arba kazkoki manipuliavima ja, nesvarbu.As galvoju, kad zmogaus kuryba visada yra kurybiska jo juntamojo pasaulio transformacija. T.y. zaliava kurybine jam nepriklauso tikrai.Stimulas kurti retai yra vertinamas paties kurejo - dazniausiai menininkai vertina savo "dovana" kaip prakeikima.Ypac , jeigu kaip tu sakai, tai neuztikrina jam pragyvenimo, arba dar daugiau - issaukia kazkoki smerkima ar tyciojimasi kylanti is jo laikmecio aplinkos.Tai jeigu nei resursai, anei pats procesas nera paties kurejo valios produktas, kaip galima kurini laikyti nuosavybe? Aisku, as neatmetu sakykim akademiniu mokslu - kompozicijos, solfedzio kokio ar dar kazko, be darbo niekas nieko nesukuria.Bet tai dar nieko nereskia.Vnzo as uz "open source" visame kame.;-)
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
"Nors agoristams tai gal ir tevas,nes vienintelis anarchizmo teoretikas gynes laisvaja rinka."

Tai, kad tikrai ne vienintelis:
http://en.wikipedia.org/wiki/Murray_Rothbard

http://en.wikipedia.org/wiki/Samuel_Edward_Konkin_III

Jeigu turėjai omenyje tik tolimą praeitį, tai:
http://www.fff.org/freedom/fd0706b.asp

"Nu cia bishki perspausta:-)"

"Proudhon was the first to refer to himself as an anarchist."

http://en.wikipedia.org/wiki/Pierre-Joseph_Proudhon#Political_philosophy

Vadinamieji šiandienos "anarchistai" dažnai gina valstybę vien dėl jos socialdemokrati nio pobūdžio, todėl nieko bendro su anarchizmu patys neturi. Tiesiog norimas pasiekti kitokios formos valstybinis despotizmas. Ką jau bekalbėti apie kai kurių anarchistų antiekonomistin į aklumą. Negalima painioti reformizmo ir anarchizmo.
 
 
0 # apie menine refleksija, diushana, ready-made ir kitka2 lalaila, to andrius Y-m-d H:i
dar praeito amziaus pradzioje marcel duchamp atliko viena radikalia 'gnoseologine' refleksija: jis paskelbe, kad meno kurimas (reiketu imti i kabutes abu) yra simuliacija - menas egzistuoja GATAVAS.
zinoma, vartotojiskoji panekonomine paradigma ready-made (pisuara, pvz.) paskelbe meno sedevru, o dusana genijumi su visomis is to plaukianciomis implikacijomis ir meno akademijos studentai buvo eilini karta isdurti...
musu amziaus pradzioje Olegas Kulikas nuo nekintancio poziurio i mena suzverejo (susunejo): jis laikomas priristas prie meno galeriju (kad negyvai ko nors neapkandziotu)l oja ir griebia uz gerkles saugodamas mena nuo vartotoju,pirkl iu, copyrighto, bet daugiausia nuo paties MENO ir menininku, nes kitaip ji... parduos, suvalgys ir padarys visais iskreiptais budais...
 
 
0 # laisve laisve laisve...Edgaras Y-m-d H:i
O kur lygybe?
 
 
0 # apie ziaurumus anarchistu saiteeksceptologija.lt Y-m-d H:i
"Ką jau bekalbėti apie kai kurių anarchistų antiekonomistin į aklumą"
ziauru!
νόμος, nomos - 'istatymas' yra visa ko laisvo, nepavaldaus, karoce ANARCHIJOS antonimas (opozicija, priespriesa, kontrastas, antiteze, kontradikcija.. .galiu atnest sinonimu zodyna... inversija, priesas...
etimologiskai.
istoriskai anarchijos nebuvo, buvo tik teorines doktrinos, kuriu yra pussimtis ir visos pareina is idejos "iscentruoti", "dehierarchizuoti"...
ekonomika - istoriskai ir "nomiskai" (taksonomiskai) kaupia, centalizuoja, vaikosi gausos ir NORMOS.

nuosprendis: de-nomo-archo-l ogo-falo-kefalo -centruoti
 
 
0 # lalailaiandrius Y-m-d H:i
smagiai rasai.Tik viena galiu pridurti - kazkodel daugelis mano pazystamu menininku yra linke i tokia benderiska poza, kada labai nenori pripazinti, jog lygiai taip pat tapytu/grotu net jeigu tai butu visiskai neparduodama.
Dabar tas amatininko prekybininko, be grauzaties pasirasancio ant svetimu drobiu ivaidzis tarsi madoj.
Arba cia tik as tokius pazystu.
Ir kai as pradedu saipytis is ju, neva tai nenuosirdu, jie ziuri i mane tarsi as daryciau kazka labai negero.