Ekonomikos pradžiamokslis (1): Lygiavertis darbo laikas yra pasaulinis piniginis vienetas
teorija

laikas ir pinigai      Laikas ir pinigai. Kiek kartų tu girdėjai šiuos žodžius minint kartu? Taip yra todėl, kad jie neatsiejami. O kas būtų, jei mums pavyktų užbaigti pinigų evoliuciją paverčiant valandos darbą visame pasaulyje galiojančiu piniginiu vienetu? Skamba keistai, bet pabandykime išsiaiškinti, kas ir kaip.

 

Badenas (Vokietija), apie 1550 m. „Kiekviena bendruomenė turi savo pinigus... Yra 112 ilgio matų, 92 ploto matai, 163 grūdų tūrio matai ir 123 skysčio tūrio matai...“ (Robert Heilbroner. The Worldly Philosophers, 1972, 20 psl.).

 

Žemės planeta, 2008 m. Metrinė sistema apibrėžia standartinius matus visiems svorio ir dydžio vienetams, išskyrus pinigus. Egzistuoja apie 150 nacionalinių pinigų, vadinamų pačiais įvairiausiais vardais: drachmos, pulos, kunos, korunos, jenos, dinarai, doleriai, pesai, eurai, litai ir t.t. Ir su įvairiomis skaičių reikšmėmis: 1, 5, 10, 1000, bet niekur nesakoma, ką gi tie skaičiai reiškia. Tai lyg „metro“ naudojimas neturint metrinės liniuotės, reikalingos išmatuoti ilgį. Galų gale pradedama naudotis bandymų ir klaidų metodu. Tik niekas nežino, kiek dar tų klaidų mums teks pergyventi.

 
alt
 

1000 Togo frankų. Kaip tu manai, kiek jie verti? Atrodo, kad nemažai, bet iš tikro tik 4.9 Lt.

 
alt
 

O kiek vertas 1 Argentinos pesas? Tie patys 4,9 Lt. Tokia vertė buvo prieš kelias dienas. Valiutų keitimo santykiai daugiau ar mažiau, bet nuolatos keičiasi.

 

Kaip žmonės sprendžia apie savo turimų pinigų vertę? Jie lygina save su kaimynais – tais, kurie gyvena netoliese. Kiek jie uždirba ir kiek gali mokėti, tampa standartu, pagal kurį sprendžiame, kiek turime užsidirbti ir kiek viskas turėtų kainuoti.

 

Taigi aiškėja problema. Nėra aiškaus apibrėžimo, ką reiškia skaičiai ant pinigų.

 

Pinigų tikslas yra palengvinti tarpusavio mainus, kad žmonės gautų jų atliekamo darbo ekvivalentą, t.y. kad savo darbo valandos produktą būtų galima iškeisti į kito žmogaus darbo valandos produktą.

     
alt
 

Mes žinome, kokio ilgio yra metras, nes galime jį pamatyti. Todėl visose šalyse metras yra vienodo ilgio. Laikrodžiai reguliuoja laiką, nes mes galime jį pamatyti. Žmonėms mokama už valandas, bet pinigai apie tai nutyli. Perkėlus valandas į pinigus, atlygis būtu tikslesnis ir teisingesnis (vietiniu, nacionaliniu ir globaliu masteliu).

 

Atlyginimas yra derybų objektas. Kai kurie žmonės galėtų būti apmokami geriau, kai kurie – prasčiau, bet galimybių skalė būtu žymiai siauresnė nei šiandien, nes ji visada bus susijusi su standartu – atlygiu už valandos darbą.

 

Darbo laikas jau dabar yra valiutų keitimo kurso svorio centras. Bendras vidaus produktas (BVP), padalintas iš darbo valandų, per kurias jis buvo sukurtas, atspindi bet kurios šalies pinigų, gaunamų už darbo valandą, vertę. 2004 metų duomenimis 92 šalyse šis per darbo valandą sukurto BVP santykis su valiutos keitimo kursu buvo išreiškiamas koeficientu nuo 0,86 iki 1 (kai sutampa idealiai).

 
alt
 

Šis stiprus ryšys buvo stebimas nuo 1948 m., kai Tarptautinis Valiutos Fondas pradėjo publikuoti valiutų keitimo kursus. Tai liudija, kad lygiavertis darbo laikas faktiškai buvo ir yra, nors ir nepripažintas, pasaulinis piniginis vienetas.

 

Centrinė įstriža linija atspindi lygiavertį darbo laiką. Jei visos šalys būtų ant šios linijos, jų valiutos keistų lygiavertį darbo laiką į lygiavertį darbo laiką. Turtingos šalys yra žemiau vienodo darbo laiko linijos, neturtingos – aukščiau. Tai liudija, kad turtingų šalių valiutų keitimo kursai yra per žemi, o skurdžių šalių – per aukšti. Jų sulyginimas padėtų neturtingoms šalims teisingų mainų pagalba išbristi iš skurdo.

 

Bet gal prieš pradedant ką nors keisti, reikėtų viską gerai patikrinti ir išbandyti? Dvejonės suprantamos. Visada geriau pačiam pabandyti ir įsitikinti, ar tai veikia. Šimtai žmonių ir bendruomenių pasaulyje jau šiuo metu taip ir daro. Ir jums, virtualūs anarchistai, yra galimybė išbandyti pokyčius neatsitraukiant nuo klaviatūros. Atsisiųskite specialiai šitam reikalui sukurtą žaidimą „Kooperacija“, perskaitykite instrukcijas, susiinstaliuokite programą – ir pirmyn. Tik įspėju, tai nėra grafikos šedevras, vartotojo sąsaja – tikrai ne tobulybė.

 
alt
 

Galėsi pasirinkti vieną iš keturių žaidimo režimų:

– mainai (Šis pradinis žaidimo režimas padeda įsisavinti taisykles ir strategijas, naudojamas kooperacijoje. Gamink resursus ir keiskis jais su kitais žaidėjais. Tikslas – naudojant kuo mažiau darbininkų, sukaupti visus resursus, reikalingus miestams gyvuoti);

– daugumos valdžia (Panašiai kaip ir mainuose, tik čia visus sprendimus priima dauguma, renkamas prezidentas, o visi žaidėjai gali balsuoti. Tai yra socialistinės ekonomikos simuliacija);

– pinigų darymas (Laimi sukaupęs daugiausiai pinigų pasikeitus trims kartoms. Pasitikrink, ar būtum geras kapitalistas);

– autonomija (Čia tikslas yra ne pinigai, o gerbūvis. Atsiskaitymams naudojami laiko pinigai, čia vadinami „darbo laiko kreditais“).

     
Parengė RB
2009 01 10

 

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti