Karlo Marxo „Kapitalas“ paveikslėliais
teorija

                   

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

      Tą patį kitomis kalbomis rasite www.ekonomult.ru

 

      a.lt info

      2009 02 09

 

Komentarai  

 
+3 # sužavėtasKK Y-m-d H:i
Puikiai perteikta 3 storiausių tomų esmė. Tikras atradimas "žaliems".
 
 
0 # *Vilma-Fiokla Y-m-d H:i
Geras filmukas. Reiktu mokyklose rodyt.
Dar ta tema Karlo Markso 1867metu citata:
«Владельцы капитала будут стимулировать рабочий класс покупать все больше и больше дорогих товаров, зданий и техники. Толкая их тем самым на то, чтобы они брали все более дорогие кредиты, до тех пор, пока кредиты не станут невыплачиваемым и. Невыплачиваемые кредиты ведут к банкротству банков, которые будут национализирова ны государством, что в итоге и приведет к возникновению коммунизма».
 
 
0 # marksasŽ. Y-m-d H:i
Nelabai supratau, kokiu būdų darbuotojai lieka skolingi darbdaviui.
 
 
+1 # to Ž.en arche Y-m-d H:i
Matai, „Kapitalo“ I tomą K. Marxas išleido 1867 m., kai darbininkų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo tikrai pasibaisėtinos. Kapitalistas, priimdamas į darbą žmogų, dažnai suteikdavo jam ir būstą, ir kitokių paslaugų, aišku, ne už dyką. O algas mokėdavo varganas. Tad mėnesio gale vargšas žmogelis, susiskaičiavęs pinigėlius, nustebdavo, kad jo algos ne tik neužtenka pragyventi, bet jis dar lieka ir skolingas darbdaviui.

Dabar, aišku, situacija kiek kitokia - per tiek metų darbuotojai išsikovojo tam tikras socialines garantijas, tad iš algos galima ir į kiną nueiti. :-)
 
 
0 # ATS: to Ž.Rasa Y-m-d H:i
Puikus komentaras. Dėkuj :)
 
 
0 # to en archeŽ. Y-m-d H:i
Dėkui už paaiškinimą. Kažkada buvau pradėjęs skaityt pirmąjį „Kapitalo“ tomą, bet nuolatiniai strigimai ir iki galo nesuprastos vietos galų gale nužudė entuziazmą. :-) Bet, anksčiau ar vėliau, vis tiek įveiksiu tą tekstą. Tuo labiau, kad, kiek žinau, sudėtingi yra tik pirmieji keli skyriai.
 
 
+2 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
Labai keista buvo ta vieta su prekių kokybės mažėjimu. Nuo kada tokie dalykai pradėjo darytis? To tiesiog negali būti, kuriamos vis geresnės ir pigesnės prekės: saugesni ir patogesni automobiliai su naujausiomis technologijomis ir pan., kurie atpigs vos tik pasirodys dar geresni įrenginiai.

Priešas pirmiausiai yra valstybė ir visa jos koncepcija, o ne laisvoji rinka.

http://agorism.info/AgoristClassTheory.pdf

Sakykime, kad visa nuosavybė priklauso visiems žmonėms, gyvenantiems šiame pasaulyje, lygiomis dalimis, bet nepriklauso jokiems atskiriems žmonėms.

Tokiu atveju turime komunizmą. Jei visa nuosavybė priklausytų visiems žmonėms, gyvenantiems šiame pasaulyje, lygiomis dalimis ir nepriklausytų atskiriems individams, žmonės būtų priversti išmirti, kadangi be visų žmonių sutikimo nei vienas žmogus negalėtų atlikti jokių veiksmų su nuosavybe, o visiems žmonėms sekti vieni kitus ir palaiminti visus vieni kitų poelgius yra tiesiog neįmanoma. Taigi - komunizmas yra realybėje neįgyvendinama utopija ir bet koks bandymas ją įgyvendinti realiame pasaulyje baigiasi - tironija, kai spręsti už kitus žmones imasi kažkokia konkreti žmonių grupė (demokratiškai išrinkti valdytojai, partija, arba diktatoriai - nėra jokio skirtumo).

Už tironiją ir valstybę pasisakyti negaliu, todėl negaliu remti ir valstybinio socializmo. Komunizmas yra absurdiška koncepcija, nes negali būti įgyvendinta nei teoriškai, nei praktiškai. Logiškiausia ir racionaliausia tokiu atveju yra remti anarchistinį rinkos socializmą, arba Rothbardo rinkos anarchizmą. Tik wage slavery ir valstybės panaikinimas yra įmanomi ir praktiškai ir teoriškai. Aš tikrai pasisakau už antrą dalyką ir remiu savanoriškų kooperatyvų steigimą (negaliu pasisakyti prieš tokius darinius).

Tikri nuosavybės teisių paradoksai
http://bitininkas.blogspot.com/2009/02/tikri-nuosavybes-teisiu-paradoksai.html

http://en.wikipedia.org/wiki/Wage_slavery

"Dabar, aišku, situacija kiek kitokia - per tiek metų darbuotojai išsikovojo tam tikras socialines garantijas, tad iš algos galima ir į kiną nueiti. :-)"

Tarkime, mano motina uždirba daugiau, negu minimumą (neatskaičius mokesčių būtų rinkos kaina) ir gali nueiti į kiną. To nelemia socialinės garantijos, o vien tik gryna rinka. Minimalią algą Lietuvoje gauna (2005 m. duomenimis) - 10,3 proc. darbuotojų. Dauguma darbuotojų gali nueiti į kiną ne dėl valstybinių socialinių garantijų, o vien dėl darbo rinkos. Situacija yra žymiai geresnė.
 
 
0 # Bitininkuien arche Y-m-d H:i
Sakydamas, kad darbuotojai išsikovojo tam tikras socialines garantijas, visai neturėjau galvoje VALSTYBINIŲ socialinių garantijų. Socialinės garantijos aprašomos darbo sutartyse, kurias pasirašo darbdavys ir samdomas darbuotojas. Šios sutartys yra šiek tiek palankesnės samdiniui, gyvenančiam Vakarų Europoje, o Lietuvoje dirbantį žmogų jos padaro beveik visišku beteisiu.

Tavo dabartinės žmonių socialinės padėties idealizavimai kertasi su tavosiomis "rinkos anarchizmo" idėjomis. Anarchokapitali stai neturėtų idealizuoti situacijos, o priimti ją kaip objektyvią rinkos duotybę. Rinkos anarchizmas, kaip ir klasikinis liberalizmas (kaip ir neoliberalizmas ), paremtas rinkos "nematomos rankos" principu: socialines garantijas neva automatiškai suteiks pati rinka. Deja, sociumo istorija teigia ką kita: visos socialinės garantijos buvo plėšte išplėštos iš darbdavių - per profsąjungų kūrimą, streikus, sukilimus, sabotažus ir fabrikų okupacijas. Žodžiu, per samdinių kraują, o ne kažkokios "rinkos" dėka.
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
"Deja, sociumo istorija teigia ką kita: visos socialinės garantijos buvo plėšte išplėštos iš darbdavių - per profsąjungų kūrimą, streikus, sukilimus, sabotažus ir fabrikų okupacijas. Žodžiu, per samdinių kraują, o ne kažkokios "rinkos" dėka."

Jeigu darbininkai nesutinka dirbti už tai ką jiems siūlo, tai akivaizdu, kad elementariausia išeitis ir yra reikalavimas mokėti daugiau (savo darbo kainos pakėlimas ir atsisakymas dirbti priešingu atveju). Profsąjungos, mano nuomone, yra būtinas rinkos mechanizmo elementas, kuris padeda darbininkams išsireikalauti ko jie nori. Nematau čia jokio skirtumo nuo kitų rinkos procesų, kai atsisakoma teikti paslaugas už mažą atlygį. Tai ir yra rinkos proceso pasekmė, nėra jokios mistikos su "nematomomis rankomis". Žmonės gali derėtis naudodami boikotą, atsisakymą dirbti, grasinimą išeiti dirbti į kitą įmonę ir tt. Priklausomai nuo situacijos. Stiprios nevalstybinės profsąjungos yra mano svajonė. Tada rinka dar geriau tarnautų darbininkams. Rinka nėra vien tik verslininkų žaidimai, tai gali būti ir gan rimti profsąjungų žaidimai su verslininkais.

Deja, profsąjungos, kaip ir verslininkų lobistai vis arčiau prie valstybės lovio ir prašo pagalbos. Geras pavyzdys yra JAV automobilių kompanijos, kurios gaus pinigų iš valdžios vien tik dėl JAV prestižo šioje srityje ir darbininkų darbo išsaugojimo... Nieko gero kol kas nevyksta.
 
 
0 # kaip yramates Y-m-d H:i
"Jeigu darbininkai nesutinka dirbti už tai ką jiems siūlo, tai akivaizdu, kad elementariausia išeitis ir yra reikalavimas mokėti daugiau (savo darbo kainos pakėlimas ir atsisakymas dirbti priešingu atveju)."

realybeje darbininkui yra pasirinkimas tarp minimalaus darbo uzmokescio (kokie idiotai ji nustato?)arba nieko. kad nueitu i kina jis privalo savaite maitintis is baltarusijos atveztais lasiniais
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
"Rinkos anarchizmas, kaip ir klasikinis liberalizmas (kaip ir neoliberalizmas ), paremtas rinkos "nematomos rankos" principu: socialines garantijas neva automatiškai suteiks pati rinka."

Ne automatiškai, bet derybų ir sunkaus darbo keliu. Niekada nesupratau rinkos, kaip kokio mistinio savaiminio proceso, kurio net neįmanoma tyrinėti. Akivaizdu, kad profsąjungos gali reikalauti kokio tik nori užmokesčio už savo darbą, o darbdavys gali sutikti, arba ne. Kadangi neveikianti įmonė sukelia nuostolius, tai darbdavys turės mokėti tiek daug, kiek tik įmanoma. Didžiausia problema, kad darbininkų kooperacija yra gan žemo lygio (bent jau Lietuvoje). Man gaila, kad neišnaudojamos visos galimybės, o valstybė dar ir trukdo darbininkams rengti streikus savo apribojimais.

Beje, mano motinos dirbą įmonėje, kurioje yra profsąjunga. Galbūt tai ir yra toji priežastis, nors abejoju, nes jokių streikų nebuvo paskutinius keletą metų. Neaišku ar išvis buvo. Taigi, ir be streikų įmanoma gauti gerą atlyginimą, su jais - kartais netgi dar didesnį. Problemą dar matau tame, kad verslininkas natūraliai kompensuos savo nuostolius didindamas kainas (ypač jei tokioje padėtyje bus visi). Dėl to irgi turėtų galėti derėtis profsąjungos ir verslininkai. Veikiant tokiai sistemai pasiektume maksimalių rezultatų.
 
 
-1 # tas patairijoje Y-m-d H:i
minimalus uzmokestis ir is lietuvos atsigabenti lasiniai.
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
"realybeje darbininkui yra pasirinkimas tarp minimalaus darbo uzmokescio (kokie idiotai ji nustato?)arba nieko."

Dauguma negauna minimalaus atlyginimo ir neišsireikalauj a atlyginimo streikais. Jeigu suaktyvėtų profsąjungos ir turėtų laisvę - būtų dar geriau, negu yra.
 
 
0 # absurdo menasbitininkui Y-m-d H:i
"Problemą dar matau tame, kad verslininkas natūraliai kompensuos savo nuostolius didindamas kainas (ypač jei tokioje padėtyje bus visi). Dėl to irgi turėtų galėti derėtis profsąjungos ir verslininkai".
jeigu verslininkas kompensuodamas didesnius darbininku atlyginimus didins kainas, tai tuo viskas ir pasakytas: jis gaus daugiau uz sviesto pagaminima ir mokes brangiau ji pirkdamas. ka?
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
"jeigu verslininkas kompensuodamas didesnius darbininku atlyginimus didins kainas, tai tuo viskas ir pasakytas: jis gaus daugiau uz sviesto pagaminima ir mokes brangiau ji pirkdamas. ka?"

Tai aš ir sakau, kad profsąjungos turi turėti teisę derėtis dėl absoliučiai visko: darbo užmokesčio, prekės kainų, darbo sąlygų, personalo ir tt. Tada verslininkai gaus mažiau, o darbininkai daugiau. Dabartinė situacija leidžia verslininkams turėti pagrindinę galią, nors viską sukuria tie, kurie turi geriausią prekę - savo darbą. Kai šitie kooperuosis stipriau, tai ir pasieks daugiau.
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
Čia gan neblogi straipsniukai šia tema:

Unions: Part of the Market
http://www.libertyforall.net/?p=753

Market Anarchy zine series
http://www.bradspangler.com/blog/archives/848

Rinka darbininkams gali duoti daugiau, negu valstybė.
 
 
0 # preke! geriausia?to bitininkas Y-m-d H:i
as sutinku, kad darbas yra preke, taciau gamybiniai svertai sutvarkyti taip, kad darbo irankiai, vieta, zaliavos be kuriu darbininkas negali issiversti - yra didesni. jais manipuliuojama. profsajungos yra reprezentacinis organas, jos netektu "savo darbo", jeigu issireikalautu idealias salygas.
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
"profsajungos yra reprezentacinis organas, jos netektu "savo darbo", jeigu issireikalautu idealias salygas."

Tokiu atveju jos būtų reikalingos tam, kad darbdaviai nesugalvotų vėl grįžti prie didelio pridėtinės vertės susigrobimo (nors ir mano nuomone visiškai teisėto). Darbininkai gali manipuliuoti verslininkais iki tokio lygio, kad jie tiesiog pripras prie to ir ramiai mokės tai kas buvo išsireikalauta mainais į darbą. Pvz. kai panaikintumę valstybę, tai pagal homestead principą - darbininkai dirbantys valstybinėse įmonėse, taptų jų savininkais, nes sumaišė savo darbą su niekieno (valstybės nebėra) turtu (labor theory of property). Jeigu jos turėtų protingas profsąjungas, tai galėtų pradėti konkuruoti su kitom įmonėm ir galbūt netgi jas nukonkuruoti.

Aš su malonumu prisidėčiau prie kapitalizmo naikinimo jo paties metodais ir dar nepažeidžiant natūralių žmogaus teisių. Man tiesiog įdomus eksperimentas su kooperatyvais.

http://en.wikipedia.org/wiki/Worker_cooperative

Tame negali būti jokio statizmo, ar komunistinių fantazijų. Tiesiog kolektyvinė ir privati nuosavybė, bei anarchija - agora, kurioje visi žmonių santykiai ir mainai savanoriški, o nuo agresijos inicijavimo saugo kooperacinės ir privačios saugos tarnybos.
 
 
0 # pataisos prie markso kapitalokapiliaras Y-m-d H:i
No poskol'ku Iisus umer na kreste, ideja ob#edinenija mira ne osuwestvilas' i missija Iisusa byla doverena Gospodu Vtorogo Prishestvija. Krome togo, do vremeni Vtorogo Prishestvija konfucianstvo, buddizm, grecheskaja filosofija i drugie teorii prodolzhali suwestvovat' obosoblenno. Providenie budet vypolneno pri Vtorom Prishestvii Messii, kak jeto bylo zadumano vo vremena Iisusa. Inymi slovami, Gospod' Vtorogo Prishestvija razreshit nereshennye voprosy tradicionnyh religij i teorij pri pomowi Absoljutnoj Istiny, kotoruju on neset, ob#edinjaja religii i teorii i osuwestvljaja edinyj mir. Zdes' sleduet otmetit', chto v otlichie ot perioda, predshestvovavs hego prishestviju Iisusa, net neobhodimosti v sozdanii sovershenno novyh religij i filosofij za shest' vekov do Vtorogo Prishestvija. Neobhodimost' sostoit lish' v vosstanovlenii suwestvujuwih religij i filosofij.
 
 
-1 # :)evaldas Y-m-d H:i
Džiugu buvo paveizėt į nemirtingą Karolio darbą, bet tiesa sakant skaityt man labiau patiko nei žiūrėt. Bet vis tiek gerai, o tai knygelę ir gaut problematiška.. .
 
 
-1 # protestuojuprotestuotojas Y-m-d H:i
markso tikslas buvo ne kaip padaryti teisingus atlyginimus, bet kaip panaikinti darba. musu laikais apie tai bando sneketi antonio negri.
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
Aš Marksą vertinu tik kaip gan neblogą ekonomistą, kuris tyrinėjo žmonių veiksmus ir kapitalizmą. Jo įžvalgos gali būti pritaikomos agorizme. Mes nors ir remiamės Austrų ekonominės mokyklos pagrindais, bet turime klasių teoriją. Taigi, esame kažkuo panašūs ir semiamės patirties ir iš šio revoliucinio judėjimo. Didžiausias mūsų skirtumas yra požiūris į valstybę ir nuosavybę. Aš pvz. prieštarauju, kad įsivyrautų diktatūra virš darbininkų, kuri esą vos ne savaime taps anarchizmu (tuo netikiu ir nematau pagrindo tuo tikėti). Marksas siūlo laikiną diktatūrą, bet iš jos išeiti bus sunku, tą parodė Sovietų sąjunga. Aš nenoriu diktatūros ir centrinio planavimo viskam.
 
 
-1 # visu saliu proletarai, pailsekit!nedas luditas luddas Y-m-d H:i
http://www.spunk.org/library/writers/black/sp000156.txt
 
 
-1 # nedui ludituien arche Y-m-d H:i
Padirbėk ir išversk nuostabųjį BB lietuviškai!
 
 
-1 # manifest gegen die arbeitGruppe Krisis Y-m-d H:i
lavonas klaidzioja po europa - darbo lavonas...

http://www.krisis.org/1999/manifest-gegen-die-arbeit
 
 
0 # anarchizmo pradziamokslisbitininkui ir kt. Y-m-d H:i
pries pradedant 'autoritetingai ' komentuoti/krit ikuoti socialinio anarchizmo tradicija, ja, visu pirma, reikia pazinti. jau kuri laika skaitinejau tavo komentarus ir susidare ispudis, jog ne velnio neismanai. uzteks to zelotinio 'anarcho-kapita listinio' viduriavimo - paskaityk, gal ateisi i prota.

Section F - Is "anarcho"-capit alism a type of anarchism?
visas tekstas:
http://www.infoshop.org/faq/secFcon.html
 
 
0 # :)bitininkas.blogspot.com Y-m-d H:i
"komentuoti/kri tikuoti socialinio anarchizmo tradicija, ja, visu pirma, reikia pazinti."

Čia pirmiausia reikėtų prisiminti kas buvo pirmasis socialistinis anarchistas. Tai buvo rinkos anarchistas - Pierre-Joseph Proudhon. Jis sukūrė socialistinio rinkos anarchizmo doktriną:
http://en.wikipedia.org/wiki/Mutualism_(economic_theory)

Ją modernizavo Kevin Carson:
http://mutualist.blogspot.com/

http://members.tripod.com/kevin_carson/

Jo filosofija įtakojo: Mikhailą Bakuniną, Déjacque, Édouardą Depreuxą, Karlą Marxą, Peterą Kropotkiną, Georgą Sorelą, Benjaminą Tuckerį, Levą Tolstojų, Emmą Goldman...

Susipažinimui dar siūlau paskaityti:

Tam pačiam saite - The New Libertarian Manifesto
http://francais.infoshop.org/daver/anarchism/nlm/nlm.html

Interview with Roderick Long
http://liberalis.pl/about/wywiad-rl-eng/

Libertarianism: Left or Right?
http://www.fff.org/freedom/fd0706b.asp

Ir pažiūrėti:

Rothbard's "Left and Right": 40 Years Later
http://www.youtube.com/watch?v=z31FQ1_jjlQ

Agoristas Bradas Sprangleris aktyviai draugauja su Infoshopu, "Students for a Democratic Society" ir Antiwar.com:
http://www.bradspangler.com/

Žinau aš pakankamai :-)
 
 
0 # to bitininkui ir kt.Ž. Y-m-d H:i
Labai geras tekstas - skaitau ir žvengiu iš to, kokias nesąmones šnekėjo anų laikų - ir tebešneka dabartiniai - bitininkai. :-) Ačiū už naudingą link'ą.
 
 
0 # paaiškinimasŽ. Y-m-d H:i
Mano kiek aukščiau esantis post'as (nr. 27) yra atsakas į 25 komentatoriaus repliką (čia aiškumo dėlei).
 
 
0 # asmokslas ir technologijos Y-m-d H:i
Jeigu mokslas ir technologijos zmogu istempe is urvo ir ji nuleido i menuli, tai gal ji galetu ir laisva padaryti? Pvz., kuo daugiau pagaminti su kuo mazesne energija ir zaliavom. As manau, kad be mokslo ir technologiju nebus ir ateities, nes tiesiog ateis valanda, kai nebeliks zaliavu (jos juk baigtines, blemba). Ir vargu ar ateityje koks nors anarchizmas ar dikatura, solcializmas ar kapitalizmas, be technologiju zmones atvestu i roju...
 
 
0 # mokslas - technologijosaiwo Y-m-d H:i
Jeigu mokslas ir technologijos zmogu istempe is urvo ir ji nuleido i menuli, tai gal ji galetu ir laisva padaryti? Pvz., kuo daugiau pagaminti su kuo mazesne energija ir zaliavom. As manau, kad be mokslo ir technologiju nebus ir ateities, nes tiesiog ateis valanda, kai nebeliks zaliavu (jos juk baigtines, blemba). Ir vargu ar ateityje koks nors anarchizmas ar dikatura, solcializmas ar kapitalizmas, be technologiju zmones atvestu i roju...
 
 
0 # dėl mokslo ir technologijųtrumparelė Y-m-d H:i
Čia yra du momentai.
Mokslas ir technologijos galėtų žmogų padaryti laisvu, bet to nedaro. Progreso kryptys kitos - pelningų technologijų vystymas. Juk gyvename pasaulyje, kuriame turtai didesnė verytbė nei laisvė.
O ir pagaliau, jei taip pažiūrėjus, mokslas ir technologijos jau pasiekė pakankamai. Reikia tik 5% žmonių, dirbančių žemės ūkyje, kad aprūpintų šalį maistu. Ir jau tikrai nereikia 95% statyboms ir kitai gamybai... paradoksas, bet technologijų dėka 'išlaisvinta' nuo pramoninio ar žemės ūkio darbo žmonijos dalis yra įdarbinama perpardavinėjim o/biurokratiniu ose darbuose. Kaip ir laisvas žmogus valdžiai nereikalingas.. . na taip, laisvą juk sunkiau suvaldyti, nei vergą.

P.S. esė, kviečianti proletariatą pailsėti - jėga.
 
 
0 # pinigaiMarko Y-m-d H:i
Yra tokia gera ir gana sena knyga apie ekonomika (rinkos) vadinas Economics In One Lesson, ten gana gerai vaizdziai nupasakojami ekonomikos savireguliacijo s ir kiti desniai. O del markso, yra du momentai: viena - tai kaip jo idejos galioja siandien, ir kita - tai kaip sitas filmukas atspindi tas jo idejas.
Del pirmo manau kad markso kapitalas truputi nuseno (ir del infliacijos nuvertejo). Taip jos buvo aktalios pramones revoliucijos pradzioje kaip darbiniku isnaudojimas buvo net valstybiniame lygyje, bet dabar pagrindinis vertes dispalansas atsiranda del ziniu skirtumo, didziausias kapitalas XXIa. yra technologija.
O del perteikimo tikslumo vertinimo tikslumo as susilaikau, reiktu berskaityti tekstu originalus kad nuspresti.
 
 
0 # mokslai - ekonomika - pinigaiDainius Lukenskas Y-m-d H:i
Visatai susieta. Mokslas sukuria robotą, kuris pakeičia dešimtis žmonių ir padaro daugiau darbo, tiksliau, kokybiškiau. Kas iš to gaunasi - vartotojai žmonės praranda pinigus ir neturi už ką pirkti. Ekonomika žlunga. Valstybė nesirūpina žmonėmis, rūpinasi tais kas turi pinigų. Kaip galima tai apeiti?
Žmonės turi susivienyti ir sukurti nuosavą kapitalą, teisingai jį skirstyti ir tolygiai uždirbti.
Kviečiu prisijungti prie tokio projekto.
 
 
0 # Ats: Karlo Marxo „Kapitalas“ paveikslėliaisTiesa Y-m-d H:i
Markso isskaiciuotas "komunizmas" yra efektinga ekonomine sistema, naudinga visiems, visai visuomenei. Tuo tarpu rusai su tai ka jie vadino komunizmu padare ta pati ka Madona su Kabalos mokslu. Jau yra mokslininku ir kitu samoningu zmoniu sukurti metodai pagal kuriuos galetume visi ilgai ir laimingai gyventi sioje planetoje ir niekam nieko netruktu. Mums tereikia isgirsti, noreti isgirsti, ir suprasti jog viskas priklauso nuo kiekvieno is musu. Nori pakeisti pasauli - keisk save! Tai - gelezine taisykle, gamtos desnis ir efektingiausias metodas.