Paulius Arbačiauskas. Marxo pranašystė
teorija

karl marx        Ką pasakytumėte, jei Jums pragyvenus pusę gyvenimo kas nors pasakytų, kad viskas, ką iki šiol darėte, kam dirbote, kuo tikėjote, kaip mąstėte – klaidinga. Ar patikėtumėte, kad tas kelias, kuriuo ėjote pusę savo gyvenimo, buvo ne tas ir visą laiką Jums to nežinant vedė į nesėkmę. Prieš beveik pusantro šimto metų vienas garsiausių visų laikų politinės ekonomikos filosofų (mano manymu, ekonomikos genijus) parašė knygą „Kapitalas“. Po Sovietų Sąjungos iškreipto požiūrio į socializmą ir jo panaudojimo kurti prievartos mašiną, daugeliui žmonių Marxas asocijuojasi su apsimetėliu jo pasekėju Stalinu, nors jis tebuvo prisiplakėlis, socialistines idėjas panaudojęs saviems tikslams, siekdamas įtvirtinti savo valdžią. Kaip ten bebūtų, 1867 m. Marxas parašė milžinišką 4 tomų veikalą „Kapitalas“, kurį galima interpretuoti taip: „Kapitalizmas lėtai pūva ir jo žlugimas neišvengiamas“.

 

JAV vykdo analogų pasaulio istorijoje neturinčią ekonomikos gelbėjimo politiką – ¾ trljrd. dolerių tam, kad būtų sugrąžintas žmonių ir bankų pasitikėjimas verslu. Tokio ekonominio žemės drebėjimo pasaulis nematė nuo „Didžiosios depresijos“ laikų 1930 m. Kaip iki tol (palyginus su Lietuva) klestėjusi maža valstybė Islandija sugebėjo taip greitai bankrutuoti? Kodėl pasaulio rinkose pastaruosius keletą metų taip brangusi nafta staiga krito? Atsakymas vienas – spekuliantai. Žmonės, kuriuos užaugino kapitalizmas. Žmonijos tinginiai, gimę tam, kad priverstų pinigus dirbti už juos.

 

Būtent šie žmonės, dirbę bankuose, korporacijose, investiciniuose fonduose, biržose, valdžios institucijose vardan pinigų, normalų sveiką verslą ir vartotojus pripumpavo steroidų ir pavertė savimi pasitikinčia, bet iš tiesų nieko nedarančia pabaisa. JAV žlugimo priežastimi tapo bankai, minimumą uždirbantiems žmonėms dalindami milijonines paskolas būstams. Islandiją sužlugdė 30 jaunų ekonomikos specialistų, kurie, pasinaudoję bankų ir žmonių patiklumu, įvykdė aferą ir pabėgo į žemyninę Europą. Lietuvą šiandien žlugdo bankų nenoras suteikti paskolas ir, žinoma, beprotiška žmonių baimė išleisti nors centą.

 

Bet pabandykime paprastai apibūdinti, kas yra kapitalizmas ir kodėl Marxas jau prieš 150 metų įžvelgė tai, kas šiandien vyksta pasaulyje. Įsivaizduokite, kad Jūs esate darbininkas, ir yra prekė, be kurios išgyventi neįmanoma. Pavadinkime tą prekę X. Taip pat yra žmogus – kapitalistas – įmonės savininkas, kurioje Jūs dirbate ir gaminate tą prekę X. Kai Jūs pagaminate X, kapitalistas ją nuperka, t.y. sumoka Jums atlyginimą, tarkime, 100 Lt. Bet be X nei vienas žmogus išgyventi negali, ir Jūs esate priverstas iš parduotuvių ją taip pat įsigyti. Tačiau čia už tą pačią prekę Jūs sumokate jau 120 Lt, nes parduotuvėje uždedamas antkainis. Taigi realiai Jūs, pats pagaminęs tą prekę, perkate ją mokėdamas 20 Lt daugiau nei pats už ją gavote. Štai čia paaiškėja, iš kokių pinigų gyvena kapitalas. Kapitalistas, nesukurdamas jokios realios prekės, į savo kišenę pasiima 20 Lt (nesvarbu, ar tai būtų valstybė, bankai ar LEO LT – aut.). Tačiau atkreipkite dėmesį, kad už gautus 100 Lt Jūs įsigyti šios reikalingos prekės X neišgalite. Čia vėl į pagalbą ateina tas pats kapitalistas, paskolindamas Jums 20 Lt, tačiau skolą Jums grąžinti teks su procentais – 25 Lt.

 

Nereikia būti Marxu, kad pamatum, jog kapitalizmo esmė – žmonių privertimas dirbti, kad šie padengtų skolas, bet tuo pačiu tam, kad sugebėtų patenkinti savo poreikius, skandinami į dar didesnes skolas. Kapitalizmas yra ne kas kita kaip moderni viduramžių vergovinė santvarka, tik čia valstiečius pakeitė biurų tarnautojai, o žemvaldžius – verslo magnatai. Ekonominės permainos – tai natūralus reiškinys, kuris pagrindžia mano išsakytas mintis, kad ekonomika klesti tol, kol žmonės gyvena brisdami į skolas. Kai skolų našta viršija visas ribas, įvyksta natūralus reiškinys – krizė.

 

Taigi atsakykite man į du klausimus:

 

Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, kad 80 proc. pasaulio žmonių, taip pat ir mes, gyvename ir dirbame pagal kažkieno sugalvotą sistemą, kuri iš pagrindų yra klaidinga?

 

Ar pastebėjote fenomeną, kad kuo daugiau dirbate, tuo mažiau turite laisvų pinigų ir vis labiau tampate kam nors skolingi?

 
2009 03 15

 

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti