Crimethinc: Aštuoni būdai kaip tapti aktyvistu
teorija

aktyvizmas       1. Atkreipk dėmesį, kur ir kaip leidi savo pinigus. Ar tavo pinigai atitenka kompanijoms, kurioms tu visai nerūpi? Ar jos niokoja aplinką, žudo gyvūnus, į tavo dirbančius draugus žiūri kaip į mėšlo krūvą? Ar jos deda visas pastangas, kad įpirštų tau prekę, kuri vėliau sukels tau vėžį? Ar jų reklama manipuliuoja tavimi, verčia jaustis nesaugiai, ar gaminį pristato kaip geresnį nei jis iš tikro yra? Neprivalai tiems močkrušiams mokėti savo pinigus! Ta pačia proga pasiklausk savęs, ar daug perki daiktų, kurių tau iš tikro nereikia? Pavyzdžiui, saldintų gėrimų ar greito maisto? Ar kai tik užsimanai papramogauti ir atsipalaiduoti, visada išleidi daug pinigų?

 

       Yra tūkstančiai būdų, kaip kūrybingai ir smagiai praleisti laiką su draugais, be to, toks laisvalaikis nieko nekainuoja (intensyvios diskusijos, nežinomų miesto rajonų tyrinėjimai, muzikos kūryba vietoj to, kad gertum baruose ar lankytumeisi kinoteatruose bei restoranuose). Yra tūkstančiai būdų, kaip gyventi ir maitintis pigiau („Maistas ne bombos”, baldus pasigaminti pačiam, o ne pirkti, gyventi dideliame name su krūva bičiulių). Kiek paeksperimentavęs tikriausiai pamatysi, kad džiaugiesi gyvenimu labiau nei tada, kai už viską mokėjai.

 

2. Kai mažiau išleidi, gali mažiau dirbti! Pagalvok, kiek daug laiko turėsi kitai veiklai. Ir ne tik veiklai, kuri taupo tavo pinigus, pvz., pagalbai „Maistas ne bombos” atyvistams (kuo mažiau dirbsi, tuo daugiau turėsi laiko suvokti, kad tau to ir nereikia), bet ir veiklai, kuriai anksčiau nerasdavai laiko. Gali keliauti, mankštintis, ilgiau pabūti su draugais ir mylimaisiais. Kai tik šviečia saulė, gali išeiti į lauką ir tuo paprasčiausiai mėgautis!

 

3. Dabar turėsi laiko veiklai, kuri padės perimti savo gyvenimo kontrolę. Visų pirma, pradėk skaityti. Ne taip svarbu ką, nes skaitymas vis tiek privers tave mąstyti ir atrasti naujas idėjas. Skaityk romanus apie žmonių kovą su visuomene, pvz., J. D. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės”, G. Orwello „1984” ar J. Hellerio „22-ąją išlygą”. Skaityk puikią svajoklių J. Winterson ar H. Millerio prozą. Skaityk istorines knygas apie 1930 metų Ispanijos revoliuciją, kai ištisi miestai buvo valdomi ten gyvenančių žmonių, o ne vyriausybių. Susipažink su JAV profsąjungų judėjimu ar 1960 metų judėjimu už žodžio laisvę Berklyje. Skaityk filosofiją, domėkis aplinkosaugos tematika, studijuok veganiškos kulinarijos knygas, pogrindžio zinus ir komiksus, žodžiu, viską, kas pakliūna į rankas. Patarimas: jei tavo mieste yra universitetas, įsigyk bibliotekos abonementą. Dažnai ten rasi ir video medžiagos!

 

4. Skaitymas nėra vienintelis būdas praplėsti savo akiratį ir išgryninti idėjas. Kalbėkis su žmonėmis tau rūpimais klausimais, ginčykis, kai nesutinki – taip geriau pažinsi savo nuostatas. Parašyk žmonėms, leidžiantiems tavo mėgstamą ziną, ginčykis ir diskutuok su jais, paprašyk jų pagalbos ieškant atsakymų į tau rūpimus klausimus. Aplankyk kitas vietas, susipažink su kitomis kultūromis ir bendruomenėmis tam, kad susipažintum su daugiau požiūrių į pasaulį ir suprastum, koks yra pasaulis kitų akimis.

 

5. Dabar, kai žinai ko nori, gali pabandyti tai susirasti. Ieškok kitų žmonių ir grupių, turinčių panašius tikslus, ir išsiaiškink, kaip galėtum jiems padėti ar dalyvauti jų veikloje. Galbūt gali prigaminti skrajučių kopijų ir padalinti jas renginių metu. Gal tu gali suorganizuoti paramos koncertą ir paremti mėgstamą organizaciją (radikalių knygų knygyną, aplinkosaugos grupę ar pan.). Galbūt vyksta vieši protestai ir demonstracijos, ir tu norėtum jose dalyvauti. Pabandyk sugalvoti ką nors įdomesnio nei grupės žmonių laikomi plakatai, nes tai jau visiems nusibodo, todėl reikia sugalvoti kažką efektyvesnio ir įdomesnio.

 

6. Tu gali įgyvendinti savo sumanymą. Jei apylinkėje nėra „Maistas ne bombos” padalinio, gali surinkti žmonių grupę ir pabandyti gauti atliekamo maisto. Jei mokykloje, universitete ar darbovietėje kam nors knisa smegenis, gali pabandyti organizuoti palaikančią eiseną, paspausti autoritetus ir tuo pačiu parodyti kitiems, kad tie autoritetai turi tiek galios, kiek mes jos jiems suteikiame. Jei tavo miesto pagrindinei gatvei trūksta gyvybės ir šurmulio, pabandyk kokį savaitgalį jos viduryje surengti netikėtą festivalį. Supurtyk gyventojų kasdienybę, išmušk iš apatijos ir nuobodulio, kad jie pradėtų mastyti. Susisiek su kitais žmonėmis, norinčiais paveikti aplink esantį pasaulį.

 

7. Nesiliauk kelti sau klausimus ir tikrinti išvadas. Pasistenk peržengti per socialinį programavimą, kuris tave veikė visą gyvenimą. Pagalvok, kaip tavo veiksmus riboja lyčių vaidmenys, kaip tavo paties santykiuose su kitais žmonėmis pasireiškia ta pati hierarchinė tvarka, prieš kurią tu nori kovoti visuomenėje. Nepakeisime nieko, kol nesukursime naujų gyvenimo ir bendradarbiavimo būdų, naujų vertybių, kurios pakeistų mūsų požiūrį į kitus. Parodyk savo draugams, kad jie tau rūpi. Pagalvok apie niekada anksčiau nebandytą veiklą – šokius, dainavimą, darymą to, kas buvo laikoma gėdinga.

 

8. Dabar pažvelk į ateitį. Ar galėsi daryti tą patį sendamas? Kaip reiktų sukonstruoti savo gyvenimą, kad visada galėtum daryti tą, ką nori? Pakalbėk su vyresniais žmonėmis, kurie neiškeitė savo gyvenimo į kasdienį „valgyk-dirbk-miegok-žiūrėk teliką“. Jei jie truputį pagelbės, o pats labai pasistengsi, galėsi išlaikyti tokį savo gyvenimo būdą kiek tik nori. Idealizmas, nuotykiai ir pasipriešinimas neturi priklausyti vien jauniems. Istorijoje pilna vyrų ir moterų, nesutikusių susitaikyti, nurimti, tų, kurie patys nuėjo visą kelią nuo lopšio iki kapo duobės. Jie yra menininkai, lyderiai ir visų gerbiami žmonės. Mes galime būti tokie, jei tik būsime pakankamai drąsus ir idealistiški.

 

Jei kiekvienas iš mūsų kontroliuotume savo gyvenimus ir aplink esantį pasaulį, Jei kiekvienas iš mūsų darytume viską, siekdami paversti gyvenimą įdomiu ir teisingu visiems, tada viskas būtų kitaip. Daugybė žmonių žino, kad negyvename geriausiame iš įmanomų pasaulyje, bet įtikinėja save, kad beviltiška bandyti ką nors pakeisti, nes bijo prisiimti atsakomybę ir nenori rizikuoti. Bet didžiausia rizika ir yra tas svajonės trūkumas. Kas bus, jei mums nieko nedarant, nieko ir neįvyks, ir mes prarasime šansą paversti šį pasaulį į rojų, koks jis ir turėtų būti? Nesikuklink ir nebijok: nėra nieko nuostabesnio ir vertingensio už aktyvų dalyvavimą tave supančiame pasaulyje!

 
Vertė RB
2009 03 24