Šarūnė Kutinskaitė: Kaune - virtuali kova už „Romuvą“
politika

       Vienintelio savo paskirtį išlaikiusio Kauno kino teatro „Romuva“ ateitis miestiečius tarsi pažadino iš miegų. Jie spaudžia valdžią išsaugoti šią viešąją kultūrinę erdvę, gyvuojančią nuo tarpukario.

       Patyrė vienybės jėgą

       Apie „Romuvos“ ateitį šiomis dienomis kalbama ne tik valdininkų kabinetuose. Internetu plinta raginimas pasirašyti peticiją, kuri bus įteikta miesto vadovams.

       Joje reikalaujama tęsti kino teatro veiklą, suteikti „Romuvai“ papildomą finansavimą, kad ji galėtų tapti nekomercinės kultūros centru, reikalui esant, išpirkti privačiose rankose esančias kino teatro akcijas ir grąžinti šiai vietai viešosios kultūrinės erdvės statusą.

       Šiuo metu ją yra pasirašę beveik pusantro tūkstančio įvairių profesijų atstovų ne tik iš Kauno, bet ir iš Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių, Panevėžio, Šiaulių, Zarasų.

       „Pritariu visoms peticijoje išsakytoms idėjoms. Dabar visą kultūrinį gyvenimą yra užgožę prekybos centrai. Būtų puiku, jei „Romuvoje“ galėtume žiūrėti bent nekomercinį kiną“, – vylėsi tapytojas,
instaliacijų kūrėjas Antanas Obcarskas.

       Jis yra patyręs, ką reiškia kauniečių susitelkimas.

      Menininkas 1986 metais tapo chuliganų išpuolio auka. Skatindami atkreipti valdžios ir miestiečių dėmesį į smurtą Kaune, A.Obcarsko kolegos Rotušės aikštėje surengė protesto akciją – surentė simbolines kartuves.

      „Jausdamas visuomenės palaikymą jaučiausi daug tvirčiau. Manau, kad toks pat žmonių palaikymas reikalingas ir „Romuvos“ kino teatrui. Ar tikiu, kad paprasti žmonės gali kažką pakeisti? Taip. Kitaip nebūčiau pasirašęs“, – tvirtu balsu atsakė A.Obcarskas.

      Kreipsis į advokatus

      „Romuvos“ ateitį valdininkai svarstė ne viename posėdyje. Metų pradžioje susirinkusi savivaldybės darbo grupė apsvarstė keletą galimų kino teatro patalpų panaudojimo variantų. Tąkart priimtiniausiu pripažintas skelbia, kad „Romuva“ turėtų tapti menų centru.

      Vasario pradžioje vienbalsiai nuspręsta, kad miestui būtų per brangu nutraukti tebegaliojančią sutartį su bendrove „Rosh“, valdančią kino teatrą.

      Vakar prie apskritojo stalo susėdę darbo grupės nariai vėl grįžo prie šios minties ir nutarė kreiptis patarimo į teisininkus. „Norime, kad specialistai įvardytų teisines ir finansines pasekmes, jei Kauno miesto savivaldybė nutrauktų sutartį su „Rosh“. Po gautų išvadų rinksimės į paskutinį susirinkimą ir dėliosime taškus“, – aiškino darbo grupės vadovas Stanislovas Buškevičius. Darbo grupės narių nuomone, idealiausia būtų išpirkti „Rosh“ priklausančius 20 procentų kino teatro akcijų. Taip savivaldybė taptų vienintele kino teatro savininke.

      Darbo grupė taip pat nutarė prašyti kolegijos, kad pastaroji kreiptųsi į Kultūros paveldo skyrių dėl galimybės įtraukti tarpukariu statytą „Romuvos“ pastatą į saugotinų objektų sąrašą.

      Vienintelis išlikęs


      „Romuva“ yra seniausias ir vienintelis savo paskirtį išlaikęs kino teatras Kaune. Laikinosios sostinės laikus menantis kino teatras pačiame miesto centre – Laisvės alėjoje – per daugelį metų tapo vienu miesto simbolių, kauniečių pasididžiavimo objektu. „Šiam kino teatrui nutraukus veiklą, iškyla pavojus, jog miestas praras istorinį tapatumo simbolį. Pakeitus „Romuvos“ kino teatro statusą, būtų panaikinta paskutinė potenciali alternatyvaus ar nekomercinio kino oazė. Mylimas žmogau, nebūk abejingas, prisijunk prie bendraminčių pasirašydamas šį kreipimąsi“, – šiais žodžiais į visuomenę kreipiasi peticijos autoriai.
 

      Tarp išreiškusiųjų nerimą dėl „Romuvos“ ateities yra paveldosaugininkės Irma Grigaitienė, Nijolė Tolvaišienė, Įsimintiniausias 2007 metų Kauno menininkas, fotografas Gintaras Česonis, 2007 metų Nacionalinės premijos laureatai menininkai Gediminas ir Nomeda Urbonai, dainininkė Eurika Masytė, muziejininkė Radvilė Racėnaitė, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, Nacionalinės premijos laureatas architektas Saulius Juškys, architektai Gražina Janušytė – Bernotienė, Audrys Karalius, Linas Tuleikis, Šarūnas Kiaunė, tapytojos Aušra Andziulytė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, tekstilininkė Vita Gelūnienė, Nacionalinės premijos laureatas poetas Kęstutis Navakas.


      2008.02.28.
      "Kauno diena"