Šeimos politikos koncepcija - totalitarinė, diskriminacinė ir represyvi klerikalizmo liekana
politika

     Gegužės švenčių išvakarėse Seimo komitetai baigė derinti ir redaguoti Šeimos politikos koncepciją, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama Seimo šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės Rimos Baškienės. Koncepcijos rengėjos (Rima Baškienė, Irena Degutienė, Etela Karpickienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė) ir jos šalininkai (Katalikų bažnyčia, dešinieji politikai) neatsižvelgė į liberalios visuomenės dalies nuomonę ir padarė tik neesmines nuolaidas koncepcijos oponentams. Pati Šeimos politikos koncepcijos esmė išliko: šeima grindžiama tik santuoka, kuri pati savaime yra gėris. Natūrali šios koncepcijos tąsa – Paramos šeimai įstatymo projektas, kuris numato įvairias lengvatas tik susituokusiems žmonėms. Taigi Šeimos politikos koncepcija taps VALSTYBĖS IR BAŽNYČIOS įrankiu, verčiančiu Lietuvos žmones tuoktis iš finansinių paskatų: NORI PINIGŲ - TUOKIS.


     „Dabar mes aiškiai pasisakome už santuoką“, - teigia Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Algimantas Ramonas. „Lietuva – pirmoji valstybė pasaulyje, kuri stengiasi gelbėti šeimą“, - džiaugiasi  Vilniaus arkikatedros klebonas Ričardas Doveika. „Kas nuo Dievo duota, taip ir turi būti”, - sako konservatorė Irena Degutienė.

     Jei Šeimos politikos koncepcija bus patvirtinta, oficialiai susituokusioms poroms žadama begalė lengvatų. Asmenims, santuokoje auginantiems du ir daugiau vaikų, siūloma nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Siūloma mažinti mokesčius ir santuokinėms šeimoms, kurios vaiko iki 7 metų priežiūrai samdo auklę. Papildomos mokestinės lengvatos turėtų būti suteikiamos santuokinei šeimai, auginančiai ne mažiau kaip du vaikus ir įsigyjančiai pirmąjį būstą. Moterims, auginančioms ne mažiau kaip du vaikus toje pačioje šeimoje iki 18 metų ir per šį laikotarpį neturinčioms su darbo santykiais susijusių pajamų, siūloma suteikti socialinį draudimą. Išsituokusi, našlė arba antrą kartą ištekėjusi moteris tokių privilegijų negautų.

     Koncepcijos rengėjos ir šalininkai neatsižvelgė ir į vyriausybės išvadą, teigiančią, kad vaikai neturėtų būti diskriminuojami dėl tėvų pasirinkto santykių būdo. „Trečdalis vaikų šiandien gimsta ne santuokoje. Jei išstumsime tokias šeimas iš paramos subjektų sąrašo, ką darysime su tais vaikais, kai jie suaugs? Šiandien atgimęs neokonservatyvizmas labiau primena priešrinkiminę kampaniją nei rūpestį šeima“, - teigia Vytauto didžiojo universiteto socialinių tyrimų centro vadovė dr. Jolanta Reingardė. Naujosios kartos moterų iniciatyvų (NKMI) projektų vadovė Rasa Erentaitė tokią valstybinę šeimos politiką vadina tiesiog veidmainiška ir yra įsitikinusi, kad toks per prievartą brukamas šeimos modelis nesuveiks. „Deklaruojama, kad siekiama šeimos gerovės ir gimstamumo, nes tai viena svarbiausių populiacijos nykimo priežasčių. Tačiau ar iš tiesų to galima pasiekti draudimais, ribojant laisvę pasirinkti, nurodinėjant, kaip gyventi? - klausia Socialinių tyrimų centro Demografijos centro vadovė habil. dr. Vlada Stankūnienė.

     Šia proga anarchija.lt siūlo prisiminti Marijos Aušrinės Pavilionienės straipsnį „Šeimos klanas lietuviškai”, kuris buvo paskelbtas prieš gerą pusmetį portale balsas.lt:

     Šeimos klanas lietuviškai

     I. Šeimos klano šaknys

     Lietuvoje ir jaunas, ir pagyvenęs iš užsienietiškų filmų ir romanų žino, kas yra italų mafijos šeima. Tai – vientisas darinys, kuris saugo šeimos nedalomą kapitalą, verslo įtakos zonas, gyvena šeimos klano garbės kodeksu. Išdavus tokią šeimą ir jos interesus, išdavikui gresia kraujo kerštas, smurtas, mirtis. Akivaizdu, kad konservatyviai mąstančius Seimo politikus paveikė italų mafijos šeimos klano principai. Grupė Seimo narių, turėdama stiprų klerikalų užnugarį, parengė Valstybinę šeimos politikos koncepciją, kuria nutarė Lietuvoje prievarta išsaugoti tradicinę krikščioniškąją šeimą, nors siūloma koncepcija pažeidžia žmogaus teises ir laisves. Seime užregistruotoje koncepcijoje šeima kategoriškai tapatinama su santuoka. Pilna šeima, susidedanti iš tėvo, motinos ir vaikų, o ne kūrybingas, talentingas individas, ne asmenybės vertybės, skelbiamos „esminiu valstybes gėriu, kylančiu iš žmogaus prigimties“.

     Kur glūdi anachroniškos, kitos šeimos struktūros bei šeimos sudarymo formos nepripažįstančios Koncepcijos, šaknys? Italijoje, tačiau ne kruvinojoje mafijoje, o Vatikano skelbiamoje šeimos sampratoje, kuria siekiama stabdyti Europoje retėjančias tikinčiųjų gretas ir silpnėjančią bažnyčios įtaką šiuolaikinei visuomenei. Hierarchinė Romos katalikų bažnyčia šeimos dogmatiška morale mėgina išsaugoti hierarchinę šeimą. Ypač palankią terpę savo veiklai Katalikų bažnyčia randa Europos valstybėse, kuriose keičiasi visuomeninė sankloda ir kurios vis dar gyvena ekonominėje, intelektinėje, dvasinėje, moralinėje suirutėje. Katalikų bažnyčia, nors ir atskirta nuo valstybės, netiesiogiai mėgina daryti įtaką įstatymų leidybai, valstybes valdymui, švietimui, kultūrai, įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklai. Seime taip pat yra iškilių klerikalizmo reiškėjų.

     Religija tam tikros dalies europiečių gyvenime vaidina reikšmingą dvasinį, etinį bei ideologinį vaidmenį, formuoja tikinčiųjų pasaulėžiūrą, šeimos sampratą. Tačiau katalikiškoji šeimos samprata neatspindi šiuolaikinės demokratinės valstybės pokyčių, pagarbos žmogaus teisėms bei pasirinkimo laisvėms ir tuo ji priartėja prie labai proziško šeimos ir visuomenės kontrolės būdų – mėginimo prievarta išsaugoti šeimą kaip darbo jėgos prieauglio bei nedirbančiųjų išlaikymo šaltinį.

     Šių metų liepos 2 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė Rekomendaciją 1804 (2007), pavadintą „Valstybė, religija, sekuliarizacija ir žmogaus teisės“, kurioje pabrėžiama, kad „valstybes ir bažnyčios atskyrimas yra viena iš bendrųjų Europos vertybių, kuri iškyla virš tautinių skirtumų“. Ši mintis išplečia nuostatą ankstesnės Rekomendacijos 1720 (2005) „Apie švietimą ir religija“, kurioje teigiama, kad „asmens religija ar asmens pasirinkimas netikėti jokia religija yra kiekvieno individualus dalykas“. Todėl Lietuvoje, kaip europietiškoje valstybėje, įstatymo leidybos institucija neturėtų savo piliečiams brukti ribotos, individą diskriminuojančios šeimos koncepcijos, kurios pagrindu tikimasi sukurti lietuviškojo šeimos klano įstatymus.

     Rekomendacijoje „Valstybė, religija, sekuliarizacija ir žmogaus teisės“ minimas religijos vaidmuo visuomenės istorijoje ir kultūroje, pabrėžiama, kad Bažnyčia turėtų aktyviau megzti kultūrų dialogą, palaikyti taiką pasaulyje ir kurti tolerantiškumo atmosferą visuomenėje. Ar Lietuvos katalikų bažnyčia atlieka būtent tokį vaidmenį? Lietuvos katalikų bažnyčia pasižymi mąstymo dogmatizmu ir nepakantumu laisvamaniams bei tiems, kurie nesilaiko hierarchinės bažnyčios normų.

     Minėtoje rekomendacijoje siūloma, kad, susikirtus žmogaus teisėms, laisvėms ir religinėms doktrinoms, demokratinė visuomenė turi teikti pirmenybę visuomenės interesams, t.y. žmogaus teisėms ir laisvėms. O siūloma lietuviškoji šeimos politikos koncepcija teigia tradicinio mąstymo dogmas ir žmonių santykių stereotipus, kurie grindžia žmonių diskriminaciją šeimoje bei skatina formuoti anachronistinį pasaulėvaizdį šiuolaikinėje visuomenėje.

     Rekomendacijoje „Valstybė, religija, sekuliarizacija ir žmogaus teisės“ pabrėžiama, kad valstybės valdymas ir religija neturi būti painiojami, kad religija ir demokratija yra nesuderinami dalykai, nes demokratinė sistema pripažįsta žmogaus laisvą pasirinkimą, o religinių dogmų išpažintojai jį neigia. Seimui pateiktoje šeimos politikos koncepcijoje individui nepaliekama jokia pasirinkimo laisvė – jei nori kurti šeima, privalai eiti prie altoriaus, gimdyti vaikus, nes kitaip tavo šeima bus nevisavertė.

     Koncepciją kūrę darbo grupės nariai, matyt, neskaitė ar sąmoningai nenurodė jiems nepriimtinų tarptautinių dokumentų, kuriuose pripažįstamos ir teisiškai saugomos egzistuojančios šeimos struktūros – nepilnos šeimos, partnerystės pagrindu sukurtos šeimos, nes parengtąja Koncepcija siekiama išsaugoti patriarchalinę, tradicinę krikščioniškąja šeimą, nors ir pagražinus ją šeimos narių lygybės tikimybe.

     II. Kai norisi verkti ir juoktis

     Siūloma šeimos politikos koncepcija pasižymi lozunginėmis frazėmis bei abstrakčiais kaltinimais valstybei, nors valstybei vadovauja ir vadovavo konkrečių partijų konkrečios asmenybės, kaip, pavyzdžiui, ponia Irena Degutienė, viena iš Koncepcijos autorių, galėjusi kaip ministre pastebimai pagerinti šeimos gyvenimą. Tam tikros lozunginės Koncepcijos frazės prikelia sovietmečio šūkius ar religinius tekstus. Štai Koncepcijoje teigiama, kad „santuoka grindžiama šeima yra istoriškai ir moksliškai patvirtintas patikimiausias institutas, sudarantis geriausias sąlygas visu jos nariu visapusiškam ir visaverčiam prigimtinių galių bei socialinių įgūdžių ugdymui/si. Todėl šeima yra visuomenes pažangos pagrindas, tautos gerovės ir išlikimo garantas“. Po tokių ir panašių „mokslinių“ išvedžiojimų kyla daug klausimų: ar Koncepcijos kūrėjai neskaitė Lietuvos valstybės istorijos, ar pamiršo Lietuvos šviesuolius bei žmones, kuriu idėjos ir tautinė savimonė, ryžtas ir pasiaukojimas savo tautai, o ne buvimas santuokoje, gelbėjo valstybę ir kūrė jos pažangą? Ar individas, neturintis šeimos, yra vienpusiškas ir nevisavertis, neatsakingas ir nepajėgus spręsti problemų, „darančių neigiamą įtaką šeimos institutui“? Ar gyvenantis ne santuokoje nesugeba savęs išreikšti, daryti karjeros, siekti materialios gerovės? Taigi, parašytoji Koncepcija akivaizdžiai diskriminuoja laisvą individą ir tikrai nestimuliuoja šiuolaikinio pažangaus mastymo.

     Kitas „mokslinis“ Koncepcijos perlas yra šeimos kaip subjekto apibrėžimas: „Šeima valstybes laikoma subjektu, jei ji yra kaip visuma“. O jei šeima nėra visuma? Tuomet valstybė jos nelaikys subjektu ir ja diskriminuos, jos nerems, nesuteiks lengvatų, nes Koncepcijos autoriams „nepilna“ šeima, matyt, yra paniekos vertas objektas.

     Koncepcijoje fanatiškai ir veidmainiškai brukama šeimos prokreacinė (gyvybės davimo) funkcija, tačiau tuo pačiu metu tie patys konservatoriškai mąstantys Seimo nariai, taip susirūpinę mažėjančiais gimstamumo rodikliais Lietuvoje, blokuoja Dirbtinio apvaisinimo ir Reprodukcinės sveikatos įstatymus, kurie užtikrintų žmonėms, negalintiems turėti vaiku, valstybės skiriamą gydymą bei rūpestį lytine ir reprodukcine sveikata, tai yra padėtų gerinti demografinę situaciją Lietuvoje. Koncepcijoje aklai kartojamos katalikų klierikų idėjos – abejojama šeimos planavimu, kontraceptikų vartojimo efektyvumu, saugaus aborto tikimybe, tuo, ką pripažįsta mokslas ir patvirtina šiuolaikine medicininė praktika.

     Kaip religiniai pamokslai Koncepcijoje skamba siūlymai akcentuoti tik „pozityvią šeimos gyvenimo patirtį“. Siekiama „įgalioti“ nacionalinį transliuotoją „propaguoti teigiamas šeimos vertybes“. Įdomu, iš kur mūsų piliečiai sužinos apie negatyvią šeimos gyvenimo patirtį? Akivaizdu, kad iš gyvenimo realybės, kurios parengtoji Koncepcija neaprėpia, nes jos tiesiog nenorima matyti, bei iš privačių televizijos kanalų, žiniasklaidos puslapių, kuriuose šeimos smurtas pateikiamas kaip pramoga ir instinktų dirgiklis.

     III. Koncepcijos stebuklai

     Kai kurie Koncepcijos tikslai ir uždaviniai kelia nuostabą „moksliniu pagrindimu“. Štai, šeimos nariu užimtumo srityje tarsi stebuklas pateikiama mintis, kad Lietuvos žmonėms reikia „sudaryti galimybę įsidarbinti ir gauti pakankamas pajamas“. Šį „kilnų“ siekį, deklaruojamą kaip atradimą, Koncepcijos autoriai pateikia kaip valstybės ekonominio išlikimo būtinybę, vis dar tikėdamiesi sustabdyti iš Lietuvos emigruojančius piliečius.

     Kitas gana veidmainiškai keliamas Koncepcijos tikslas yra susijęs su dirbančių tėvų vaiko priežiūra. Koncepcijoje raginama „plėtoti vaiko priežiūros atostogų sistemą, kuri garantuotų galimybę lanksčiai jomis naudotis abiem tėvams, kartu išliekant darbo rinkoje“. Tačiau Koncepcijos autoriai „lankstumo“ nepripažįsta, kai kalbama apie tėvus, gyvenančius partnerystėje. Pataisa, kuria būtų suteikta galimybė tėvui, gyvenančiam ne santuokoje, prižiūrėti savo vaiką ir gauti finansinę paramą, Seime sustabdė krištolines moralės tautos išrinktieji, įsitikinę savo teise ir teisumu rūšiuoti Lietuvos žmones kaip koncentracijos stovyklos kalinius: susituokusius – į dešinę, jų reikia pasigailėti; nesusituokusius – į kairę, juos būtina sudeginti moralinio pasmerkimo ugnyje. Įdomu, kaip Seimo rudens sesijoje elgsis Koncepcijos kūrėjai, kai į posėdžių salę atkeliaus Vyriausybes projektas, kuriame, atsižvelgiant i šiuolaikinę tarptautinę juridinę praktiką, pripažįstama partnerystė ir pasisakoma už „modernėjančią“ šeimą?

     Diskriminaciniu siekiu pribloškia ir Koncepcijos siūlymas aprūpinti šeimas gyvenamuoju būstu. Siūloma kompensuoti dalį būsto tiems paskolų ėmėjams, kurie susilaukia vaikų. Ką daryti šeimai, kurioje vienas iš tėvų yra nevaisingas ar gydosi nuo nevaisingumo? Ar nepritekliui bus pasmerkiamos nevaisingos šeimos ir tų jaunų šeimų nariai, kurie pirma stengiasi siekti profesines karjeros ir tik po to tikisi sulaukti vaikų? Ar bus diskriminuojamos ir šeimos, kurios iš viso nenori turėti palikuonių?

     Dar vienas „mokslinis“ uždavinys yra orientuotas į žmogiškųjų išteklių planavimą. Koncepcijos kūrėjai įsivaizduoja, kad Lietuvos aukštosios mokyklos ims kurti programas šeimos specialistams rengti, kurios išsaugos Lietuvos krikščioniškosios šeimos klanus. Šios programos, manau, galėtų atrodyti taip: visko po truputį ir nieko iš esmės. Žiupsneliai sveikatos apsaugos, teisės, psichologijos, pedagogikos, socialinės rūpybos, vaikų priežiūros, namų ūkio tvarkymo žinių, truputis informacijos iš kulinarijos ir seksologijos srities. O ką Lietuvoje veiks „grynieji“ specialistai, jei jų vietas užims šeimos profesionalai?

     Koncepcijos viršūnė – siūlymas didinti biurokratijos sluoksnį, įkurti Šeimos ir vaiko ministeriją, nes egzistuojančios ministerijos, matyt, savo funkcijų neatlieka. O kas užtikrins, kad jas atliks naujai įkurtoji? Aišku viena, kad valdančiosios daugumos krištolinės moralės šviesuoliai rastų joje sau tinkančias kėdes.

     Taigi, parašytoji Šeimos politikos koncepcija yra utopiška, diskriminacinė ir represyvi, visai kaip italų mafija. Koncepcijos kūrėjai, matyt, pamiršo, kad Lietuva jau negyvena totalitarinio režimo prievartos sąlygomis ir kad Lietuvos valstybė neprivalo paklusti Romos kataliku bažnyčios diktatui. Šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja ir turi teisę egzistuoti šeimų įvairovė – susituokusiųjų ir nesusituokusiųjų, su vaikais ir be vaikų, pilnos ir nepilnos šeimos. Svarbu, kad šeimoje žmonės būtų laimingi ir racionaliai saugotų savo buvimą kartu. O to negali užtikrinti jokia koncepcija ar įstatymas, nes šeimą saugo išlavinto žmogaus protas ir jausmai.

     P.S. Valstybinės Šeimos politikos koncepcijos projektą rasite čia.

     Parengė dp
     2008.05.05

 

Komentarai  

 
0 # 11 Y-m-d H:i
Kazkaip nelabai matau kio cia piktintis, na gerai dalis vaikuciu yra diskriminuojami , bet ismokas ir lengvatas gaus kaip buvo rasyta du trecdaliai, o tai geriau nei nieko... Na o is kart po to butu galima plesti ir prijungti visus kitus... Aisku gal ir ne taip gerai, kaip viskas is karto, bet nuo kazko pradeti tai reikia... Kuo daugiau bus trukdoma tuo ilgiau niekas jo kiu lengvatu negaus...
 
 
0 # :)Bitininkas Y-m-d H:i
Jie neturi jokio noro "kažką pradėti", čia nusitaikymas privilegijuoti santuokoje gimusius ir augančius vaikus. 1/3 liks už borto. Manau, kad šeima yra pačių žmonių reikalas ir niekas problemų už juos pačius išspręsti jokiomis pašalpomis ir privilegijomis negali.
 
 
0 # daugžodžiautoja msPostringaujantiems Y-m-d H:i
Totalitarinė, diskriminacinė ir represyvi klerikalizmo liekana. Jeigu jūs taikote šiuos žodžius šeimai, tai man susidaro įspūdis, kad nesuprantate šių žodžių reikšmės.Labai abejoju jūsų kompetencija mąstyti, neprarandant sveiko proto. Ką galite pasiūlyti vietoj šeimos? Gal dar jums maža suluošintų žmonių Lietuvoje?
 
 
0 # ApgailėtinaBitininkas Y-m-d H:i
Čia nėra jokio žodžio prieš šeimą, kalbama apie tai, kad valstybė nori privilegijuoti 2/3 vaikų, kurie auga susituokusiose porose, nesusituokusias šeimas su vaikais valstybė nori ignoruoti. Esmė yra tame, kad pasisakau prieš valstybės kišimasį į šeimas ir privilegijas daliai iš jų už santuokas. Šeima yra pačių žmonių reikalas ir pasirinkimas. Vien dėl santuokos nebuvimo - niekas neturi teisės atimti iš vaikų pašalpas ir pan. Apie ką tie ponai galvoja? Kodėl jie negaili tų 33% vaikų? Va kur problema. Per šitas privilegijas susituokusiems mes prieiname iki absurdo. Žmonės tampa didesnę vertybe vien dėl sutarties pasirašymo? Aš taip nemanau, ypač tai liečia vaikus.
 
 
0 # Šeimos samprataMokytoja Y-m-d H:i
Klasėje matydamas vaiką gali daug ką pasakyti apie jo šeimą. Jeigu vaikas auga pilnoje, darnioje,kad ir kukliai apsirūpinosioje šeimoje, jis yra tas del kurio mokykla neturi didesnių drausmės, socializacijos problemų. Tas vaikas nereikalauja iš valstybės mokyklai papildomų psichologų, socialinių, apsaugos darbuotojų.
Manau, politikai teisingai pasirinko strategiją, kurdami saugią, demokratinę visuomenę,stipr indami pilnos šeimos instituciją. Ši investicija gal ir ne iš karto duos naudą, bet ji tikrai bus sėkminga.
 
 
0 # Užuojauta ir gailestisBitininkui Y-m-d H:i
vargšams vaikams-tikrai pagirtinos emocijos, tuo labiau Bitininkui, vertinančiam darbštumą ir darną.Bet pažiūrėkim truputį plačiau.Avilyje irgi yra taisyklės, ir ne pačios gailestingiausi os kai kuriems avilio gyventojams. Yra tam,kad avilys išliktų.Žmonišk umas rūpinasi silpnaisiais visuomenės nariais ir tikrai taip turi būti. Bet drg. Povilonienė nori naikinti šeimą kaip instituciją, žaisdama kai kurių naivių žmonių užuojautos jausmais. Jos siekiai, atidžiau pasižiūrėjus , tikrai nieko bendro neturi su vargšais vaikeliais ar skurstančiom mamytėm.Šie jausmai jai tėra įrankis griovimui.Jei rūpintųsi vargšais, pasiūlytų būdus, kaip jiems padėti. Deja...
 
 
0 # O, dar vienas būdas valdyti žmones.RB Y-m-d H:i
Vienam duok, kitą varyk šalin ir tarp jų atsiras įtampa, gal būt net konfliktas, neapykanta. Tik ne vienybė, tarpusavio parama, bendra veikla. Savotiškas skaldymas ir valdymas. Lyg dar mažai tokio dumblo valstybėj. Dar ir vaikus reikėjo įvelti. Čia gi net ir mokytojai turėtu būt aišku, kad vaikai augantys nepilnose ar neįformintose šeimose dabar bus dar daugiau atstumti, dar skurdesni, su dar daugiau pykčio ir su dar daugiau problemų mokykloje. Ir tas visuomenės skirstymas į tinkamus valstybei (tie bus išaukštinti ir apdovanoti)ir netinkamus (tie bus pažeminti)tikra i nepridės nei saugumo, nei demokratijos.
 
 
0 # Nieks nesiūlo naikinti šeimos.RB Y-m-d H:i
Siūlo į visus žmones žiūrėti kaip į lygiaverčius. Siūlo ne valstybei, o patiems žmonėms spręsti kokios šeimos jie nori ir ar apskritai jos nori. Siūlo į vaikus žiūrėti ne pagal tai, kokioje aplinkoje jie atsirado ir augo, o kaip į lygius ir visaverčius visuomenės narius.Ir, beje, Povilonienė turi ir pasiūlymu, kaip padėti vargšams, tik nelabai kas klausia ir klauso.
 
 
0 # Rimtai apgailėtinaBitininkas Y-m-d H:i
"Avilyje irgi yra taisyklės, ir ne pačios gailestingiausi os kai kuriems avilio gyventojams."

Kuo nusikalto vaikai gyvenantis su vienu tėvu, ar su nesusituokusiai s tėvais? Kuo jie ir jų tėvai savaime blogesni ir nusipelnę mažiau pagarbos? Tai tik dar kartą parodo, kad valstybei neįdomu vaisingumas ir vaikų gerovė apskritai, o svarbi tik vienintelė jiems tinkama sutartis - santuoka. Valstybė neturi kištis į šeimų gyvenimą, tai jų pačių reikalas. Toks privilegijuotas susituokusių šeimų šelpimas tik didins socialinę atkirtį ir padarys vienus lygesniais už kitus. Pasirinkimas turėti ar neturėti vaikų turi būti laisvas ir čia kištis negalima. Tas pats su santuoka, kuri dar negarantuoja vaikų, juk 33% vaikų gyvena nesantuokiniuos e porose.
 
 
0 # Pasitaiko šiandien ir džiugių naujienųJanina Y-m-d H:i
Smagu ir džiugu, kad visgi Seimas vadovaujasi išmintimi ir supratimu, kad nesuteikus skubios pagalbos šiandieninei šeimai, visa visuomenė greitais žingsniais nuriedės į pražūtį, nepaisant garsiai išreiškiamų kai kurių veikėjų tolerantiškų pažiūrų viskam, kas tik bevyktų, net juodą paverčiant baltu, o balta - juodu.
Sveikinimai blaiviai ir išmintingai galvojantiems seimo nariams!
 
 
0 # :)Bitininkas Y-m-d H:i
Primenu, kad seimas šiuo įstatymu privilegijuotai rems tik 2/3 vaikų, tame ir matome problemą. Nežinau žmonių, kurie yra tolerantiški viskam kas bevyktų, apie kokius idiotus kalbate? Pavilionienė pvz. netoleruoja abortų draudimo, moterų nelygiateisišku mo su vyrais. Matyt jūsų smegenys šiuo atžvilgiu dirbti nepradės, kad ir kiek rašyčiau.
 
 
0 # Nykuma...Janinai Y-m-d H:i
Berazumiai tikri, juoda vercia balta. Sededavo anksciau mergos benkartas akis nudelbes, nedrisdavo kitiems i akis paziureti. Juk tokia geda tevo netureti. O dabartiniai benkartai? Jie juk turi akiplesiskumo ir viename suole su normaliais vaikais sedeti, ir net lygiaverciais bando jausti. Dekui Dievui, Seimas istaisys si apsileidima... Gedysis benkartai iseit i gatve sviesia diena..
 
 
0 # AčiūBitininkas Y-m-d H:i
Tik to ir norėjau, prisipažinote, kad nesantuokiniai vaikai jums yra žemesnė žmonių rūšis. Tada tikrai seimo sprendimai jums palankūs.
 
 
0 # kalbam apie SEIMA!mama Y-m-d H:i
negailekim pinigu ar kazkokiu ten privilegiju.juk si koncepcija kalba apie seimos-visumos- buvima.jos svarba ir butinuma.niekas nepeikia "benkartu"(bjau rus zodis),o tik nori priminti apie bendra kulturos,isprus imo, lavinimo butinuma, kad tik darnioje seimoje galimas tolerantiskas svietimas.na,o jei jau gyveni vienas-tai ka jau padarysi.bet nezlugdykit Lietuvos samones tokiais pasisakymais, Povilioniene!