politika
Paul D’Amato: Selektyvus karo nusikaltėlių persekiojimas
politika
       Vakarų žiniasklaida su didelėmis fanfaromis sutiko žinią, kad Serbijos valdžia areštavo Bosnijos serbų nacionalistų lyderį Radovaną Karadžičių, kaltinamą karo nusikaltimais praeito dešimtmečio buvusios Jugoslavijos teritorijoje vykusiuose karuose.

       Karadžičių ir Bosnijos serbų karo vadas Ratko Mladičių, dar esantį laisvėje, Hagoje įsikūręs Tarptautinis Tribunolas, tyrinėjantis nusikaltimus buvusioje Jugoslavijos teritorijoje (ICTY) kaltina karo nusikaltimais Sarajevo apgulties metu, kurios metu žuvo maždaug 11000 žmonių, ir 8000 musulmonų vyrų ir berniukų skerdynėmis Srebrenicos mieste.

 
Seimas siekia įvesti interneto komentatorių kontrolę
politika

        Diskriminaciją kurstantiems ir neapykantą skatinantiems interneto portalų komentatoriams ruošiamas naujas apynasris. Grupė Seimo narių siūlo pavesti Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nuolat kontroliuoti komentarus internete bei patikslinti „nuomonės“ ir „neapykantą kurstančios informacijos“ sąvokas – esą tada būtų lengviau nubausti viešojoje erdvėje siautėjančius chuliganus.

        Pasak Žmogaus teisių komiteto narės Laimos Mogenienės, pastaruoju metu itin aktualia problema tampa internetiniuose portaluose spausdinami komentarai, kuriuose atvirai yra propaguojamos idėjos, sukeliančios nesantaiką, skatinančios tyčiotis, niekinti, kurstančios diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

 
Andrius Bielskis: Profsąjungų judėjimas visada buvo ir yra kairysis
politika

        Vakar Naujosios kairės 95 lyderis filosofas dr. Andrius Bielskis apsilankė laikraščio „Lietuvos profsąjungos“ redakcijoje ir davė interviu. Pokalbyje apie profesines sąjungas A. Bielskis sakė, kad po II pasaulinio karo kairiųjų judėjimų (įskaitant ir marksistinius) bei profsąjungų iškovotą  socialinį dialogą šiandien laipsniškai naikina neoliberalioji politika, t.y. Kapitalas. Pasak jo, žingsnis po žingsnio mes grąžinami prie XIX a. veikimo principų ir mąstymo. Vienintelis būdas su tuo kovoti – stiprus kolektyvinis darbuotojų atstovavimas, kuris galėtų mobilizuoti jėgas, reikalingas susigrąžinti galbūt jau Kapitalo sunaikintą socialinį dialogą.

 
Italijos policininkai nubausti už smurtą prieš demonstrantus G8 susitikimo metu 2001 metais Genujoje (video)
politika

        Po 7 metų Italijos teismas nusprendė, jog 15 pareigūnų yra kalti dėl smurtinio susidorojimo su protestuotojais per demonstracijas, vykusias G8 viršūnių susitikimo metu Genujoje 2001 metais. Apkaltintiems pareigūnams, tarp kurių yra policininkų, kalėjimo darbuotojų bei 2 gydytojai, teismas paskyrė įkalinimo bausmes, kurios siekia nuo 5 mėnesių iki 5 metų. Dar 30 valdžios pareigūnų kaltinimai smurtu buvo panaikinti. Manoma, jo visi, pripažinti kaltais, teismo sprendimą apskųs. Mažai tikėtina, kad nors vienas iš nuteistųjų bausmę atliks kalėjime, nes jų prasižengimai pagal Italijos senaties termino įstatymą nustojo galioti dar prieš prasidedant teisminiam procesui. Tačiau Italijos vyriausybė bus priversta sumokėti milijonus svarų tiems, kurie tapo policijos brutalumo aukomis per jų sulaikymo laiką Genujoje 2001 metais.

 
Castor&Pollux: „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ politrukai vengia tikrovės
politika

       „Vilnius Europos kultūros sostinė” (VEKS) ideologija nusakoma vienu paprastu sakiniu: „Miesto istorinis paveldas bei tradicinis kultūrinis gyvenimas svarbūs, tačiau tik tiek, kiek jie suformuoja pagrindą Europos kultūros sostinės programai organizuoti“. Kitais žodžiais tariant, VEKS'o organizatoriai rėžia, kad Vilnius su visa savo kultūra, istorija jiems nė kiek nesvarbus, iš Briuselio vadovaujamiems „kulturtrėgeriams“ svarbi tik vilniečių auditorija, kad būtų kam rodyti kvailinantį, visus eurostandartus atitinkantį reklaminį šou. O koks šou be reklamos be blizgaus kičinio popierėlio, pridengiančio nykią tikrovę ir parodančio butaforinį, dirbtinai paspalvintą fasadą? Dabar ideologijos neva nebėra, ją pakeitė reklama ir viešieji ryšiai. Tačiau šiose srityse VEKS'o  ideologai kartais nepasistengia, ir pro spalvingą jų planuojamų renginių rūbą pasimato... kerziniai sovietinių politrukų batai, tiesa, su etikete „MADE IN EU“.

 
Tuštybės imperija
politika

       G8 pasaulio lyderių metinis susitikimas Japonijos Hokaido saloje (ir masiniai protestai kitoje barikadų pusėje) puiki proga dar sykį pažvelgti į Didįjį aštuonetą (JAV, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Kanadą, Japoniją ir Rusiją).
       Didysis aštuonetas nuo pat praeito dešimtmečio pradžios figūravo aktyvistų priešų sąrašo viršuje. Tuomet pasaulyje viešpatavo didieji lyderiai: naudodamiesi PPO, TVF ir Pasaulio banku, jie planetos gyventojus tampė tarsi marionetes, o tarptautinės galios ir kapitalo resursus seikėjo turtingiesiems.

 
Dėl sprogimų Minske įtariami Baltarusijos nacionalistai iš „Baltojo legiono“
politika
       Š.m. liepos 3 dieną Minsko centrą sudrebino sprogimas. Savadarbis sprogmuo buvo susprogdintas per koncertą, kuris vyko po atviru dangumi Baltarusijos nepriklausomybės šventės proga. Šventėje dalyvavo ir šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka. Sprogimo metu buvo sužeisti daugiau nei 50 žmonių. Liepos 9 dieną Baltarusijos KGP pranešė, jog sulaikė 4 opozicijos aktyvistus, įtariamus sprogimų organizavimu. Paaiškėjo, kad sulaikytieji - Miroslavas Lazovskis, Igoris Korsakas, Viktoras Leščinskis ir Sergejus Čislovas - priklausė radikaliai Baltarusijos nacionalistų pogrindžio grupei „Baltasis legionas“. 35-erių metų amžiaus M. Lazovskis ir I. Korsakas buvo „Baltojo legiono“ nariai, o S. Čislovas - šios pogrindinės organizacijos lyderis. „Baltasis legionas“ buvo įkurtas 1995 m. kaip „Baltarusijos karių sąjungos” („Беларускае згуртаванне вайскоуцаў“) jaunimo organizacija. 1997 m. baltarusijos teisėsaugos organai šią organizaciją likvidavo, nuo to laiko „Baltojo legiono“ aktyvistai veikia pogrindyje, jų skaičius ir veiklos priemonės - nežinomos.
 
Afganistano okupacijoje dalyvauti atsisakiusių karių veiksmus tirs karo policija
politika

       Represinės kariuomenės struktūros negailestingai persekioja JAV teroristiniame kare dalyvauti atsisakiusius karius. Tarnybą Afganistane anksčiau laiko panorusių nutraukti Lietuvos karių veiksmus įvertins ir karo policija.

       Tai žurnalistams po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio trečiadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus.

 
Kasparas Pocius: Naujosios pasaulio tvarkos skydas
politika

       Šį antradienį pagaliau įvyko sandėris tarp JAV ir Čekijos vyriausybių. Jau prieš pusantrų metų buvo paskelbta apie Pentagono ketinimus dislokuoti Čekijos teritorijoje JAV priešraketinės gynybos (PRG) elementus – radiolokacinę stotį, kuri paprastumo dėlei vadinama tiesiog „radaru”. Nuo pat tos dienos prasidėjo ir čekų protestai prieš Amerikos užmačias Rytų Europoje. Buvo pasitelktos pačios įvairiausios pilietinio pasipriešinimo formos – nuo teatralizuotų akcijų iki bado streikų. Per visą šį laikotarpį viešoji čekų nuomonė Amerikos radaro atžvilgiu buvo itin neigiama – įvairių apklausų duomenimis, JAV priešraketinės sistemos dislokavimui Čekijos teritorijoje nepritarė nuo 58 iki 76 proc. Čekijos gyventojų. Teigiama, kad peticiją prieš skydą jau pasirašė daugiau nei 100 tūkst. čekų, o opozicinės partijos reikalauja surengti referendumą.. Nepaisant tokios čekų nuomonės, 2008 m. liepos 8 d. dešiniąją Čekijos vyriausybę atstovaujantis užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas ir JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pasirašė susitarimą dėl Amerikos PRG sistemos dislokavimo Čekijoje. Liko tik susitarti dėl JAV karių buvimo Čekijoje sąlygų.

 
Čekijos valdžia pavertė savo šalies gyventojus Amerikos taikiniu
politika

       Antradienį po pietų į Prahos sostinę atvykusi JAV valstybės sekretorė C.Rice ir Čekijos užsienio reikalų ministras pasirašė susitarimą dėl priešraketinės gynybos sistemos radaro pastatymo Čekijoje.
Iki 2014 metų Brdy poligone turėtų iškilti 30 m aukščio rutulys – radaras. Būsimo radaro vieta jau dabar aptverta ir saugoma. Anot Rusijos naujienų agentūros RIA Novosti 70 proc. čekų nepritaria JAV karinės bazės įkūrimui.
       JAV ir Čekija dar turi susitarti dėl JAV karių buvimo sąlygų. JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice antradienį Prahoje su kolegomis iš Čekijos pasirašė susitarimą dėl dalies prieštaringai vertinamo priešraketinio gynybos skydo įkurdinimo šioje šalyje, skelbia BBC. Kaip žinia, Čekijoje bus įkurdinta radarų bazė.

 
Neonaciai atakavo gėjų eitynes Budapešte (video)
politika
      Šeštadienį, liepos 5 d., šimtai Vengrijos ultradešiniųjų mėtė į policiją Molotovo kokteilius ir akmenis, kai ši bandė juos atskirti nuo „Gay Pride” eitynių Budapešto centre. Vengrijos riaušių policija, siekdamas sustabdyti įsisiautėjusius dešiniuosius ekstremistus, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Policijos duomenimis sulaikyti 45 riaušininkai. Greitosios pagalbos darbuotojai patvirtino, kad susidūrimų metu sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų - du policininkai.
 
Ultrapatriotų padėka neonacių maršo dalyvei, užpuolusiai juodaodę dainininkę (foto)
politika
       Dėl žydų persekiojimo pripažinto kaltu Algimanto Mykolo Dailidės teisme, vykusiame š.m. liepos 4 d., susirinkę radikalūs nacionalistai pateikė dar vieną akibrokštą. A. M. Dailidės bendražygis, nacionalistas R. Aksomaitis prie teismo rūmų mosavo nacistinės simbolikos vėliava. Vėliau, teismo koridoriuose jis demonstravo padėką, skirtą atlikėjos Berneen užpuolimu apkaltintai Violetai Iljinych. Radikalių pažiūrų nacionalistas su monsinjoru Alfonsu Svarinsku guodėsi, kad, anot jų, tikrieji Lietuvos gynėjai yra teisiami, o komunistai vaikšto laisvėje. Kaip tik tuo metu M. Murzos partijos ženkliuką segėjęs R. Aksomaitis išsitraukė padėką taip pat teismų slenksčius mynusiai V. Iljinych. Nors mergina teisme įtikinėjo, kad ji juodaodę mušė ne dėl rasistinių pažiūrų, o tai buvęs tik paprasčiausias kivirčas, tačiau radikalūs nacionalistai nusprendė jai padėkoti. Į teismą palaikyti A.M.Dailidės buvo atvykę ir daugiau radikalų, tarp jų - ir išpuoliais garsėjantis Visvaldas Mažonas.
 
Kirkilas Amerikoje: Lietuva – tai „gera alternatyvi aikštelė“ JAV raketoms
politika
       Amerikoje su oficialiu vizitu besilankantis Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas šiandien, liepos 2 d., Vašingtone susitiko su Pentagono vadovu Robertu Gatesu. Apie jų susitikimą, įvykusį Gynybos ministerijos pastate, žurnalistams papasakojo R. Gateso spaudos sekretorius Geoffas Morellis. Pasak jo, Pentagono vadovas pareiškė: „Jeigu dabar su Lenkija vedamos derybos dėl gaudomųjų raketų dislokavimo baigtųsi be rezultatų, tai Lietuva taptų gera alternatyvia aikštele JAV raketoms dislokuoti“. Tuo tarpu Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas leido suprasti, kad  Lietuvos vyriausybė pasirengusi apsvarstyti raketų dislokavimo galimybę. Pentagono vadovas pareiškė esąs dėkingas už tai.
 
Pokštas, provokacija ar rimtas judėjimas: vokiečių neonaciai šlovina Izraelį
politika
      Š.m. gegužės pabaigoje pasaulis šventė Izraelio valstybės susikūrimo 60-metį. Vokietijoje šis jubiliejus buvo minimas su kur kas didesniu užmoju nei kokioje nors kitoje Europos šalyje. Oficialiems Izraelio šventės renginiams pasibaigus, Vokietijos bundestagas susirinko į specialų iškilmingą posėdį, kad dar kartą pasvenkintų žydus ir pareikštų jiems savo paramą. Minint šį jubiliejų, vokiečių spaudoje pasirodė ir visus gluminantys pranešimai, kad Berlyne įsikūrė nauja neonacių grupuotė, pasivadinusi „Nacionalsocialistai už Izraelį“ ("Nationalen Sozialisten für Israel", NASOFI). Gegužės 25 d. Berlyne įvyko NASOFI aktyvistų suvažiavimas, kuriame neonaciai pakvietė bendraminčius atsisakyti pagrindinio Hitlerio sekėjų principo – antisemitizmo. Savo interneto svetainėje jie paskelbė manifestą „Stipri tauta turi išlikti, silpna – išnykti”, kuriame reiškiamas susižavėjimas žydų kova už savo tautos išlikimą ir kviečiama užmiršti neapykantą žydams. „Holokaustas buvo klaida, nacistinei Vokietijai reikėjo palaikyti savo brolius sionistus”, – skelbiama manifeste.
 
10 tezių iš „Fronto“ ideologinių nuostatų
politika
      1. Pavojingai išaugo stambaus kapitalo grupuočių įtaka politikos bei biurokratijos elitui, Lietuvoje ryškėja oligarchinio kapitalizmo tendencijos.

      2. Nemaža visuomenės dalis yra  nusivylusi visomis Lietuvą valdžiusiomis politinėmis jėgomis, taip pat ir vadinamosiomis „tradicinėmis“ ar „klasikinėmis“ šalies politinėmis partijomis – pagrindinėmis dešiniosiomis ir save kairiosiomis vadinančiomis partijomis.
 
Jeffrey St. Clair: Nike ir blogas oras
politika

       Tai vyksta Hondūre, vadinamoje laisvojoje ekonominėje zonoje arba maquiladora – nutriušusioje miško laukymėje, apsuptoje aukšta tvora, kurios viršuje – labai aštri viela. Viduje krūva fabrikų gamina pigius drabužius ir papuošalus Amerikos kompanijoms. Teritoriją saugo ginkluoti sargybiniai, dauguma jų – Hondūro ginkluotų pajėgų veteranai, žmogaus teisių gynėjų kaltinami žudymais, prekiavimu narkotikais ir politinių kalinių naikinimu.

       Čia dirba daugiausiai jaunimas, daugiau nei 80 procentų dirbančiųjų sudaro moterys. Hondūro sweatshopo (prakaito įmonės) darbuotojų amžiaus vidurkis – penkiolika metų, nors yra ir dešimtmečių vaikų. Darbo diena trunka iki keturiolikos valandų, per savaitę nežmoniškame karštyje dirbama šešias dienas. Darbininkams leidžiama perdien turėti tik dvi griežtai prižiūrimas pertraukas, kad jie nusipraustų ir atsigertų vandens. Dažnai darbo diena neapribojama fabriku. Kad būtų įvykdyti gamybos įsipareigojimai, kai kurie darbininkai nešasi siuvinius namo ir su visa šeima pluša ten pernakt.

 
Daniele Ganser: Nepaskelbtas NATO terorizmas (interviu)
politika
      Daniele'is Ganseras, Bale universiteto (Šveicarija) šiuolaikinės istorijos profesorius, Naftos ir dujų piko tyrimų asociacijos (The Association for the Study of Peak Oil and Gas, ASPO) Šveicarijos skyriaus prezidentas, išleido knygą „Slaptos NATO armijos: terorizmas Vakarų Europoje“. Kaip rodo jo tyrimai, Jungtinės Valstijos 50 metų laikotarpyje organizavo teroro aktus Vakarų Europoje, kuriuos po to melagingai priskirdavo kairiesiems ir kraštutiniams kairiesiems, kad diskredituotų juos rinkėjų akyse. Ši strategija naudojama ir šiandien, kad sukeltų islamo baimę ir pateisintų karus dėl naftos. D. Ganserą kalbina šveicarų žurnalistė Silvia Cattori.
 
Naujo šaltojo karo pradžia pagal Busho scenarijų. Kodėl mes tylime?
politika

     Vienintelis tikras pacifistas yra karingas pacifistas, kuris kiekvienu metu ir kiekviename gyvenimo fronto sektoriuje kovoja su karo priežastimis. Pacifizmo vieno nepakanka, jei toleruojamas smurtas ir jėga. Kas nekovoja kiekviena proga su socialiniu, politiniu ir ekonominiu neteisingumu, tas nėra joks pacifistas. Milton Mayer „The Churchman“, Niujorkas, 1958 m.

     Neseniai pasirodžiusioje knygoje „Naujas šaltasis karas“ britų žurnalistas Edwardas Lucasas bandė mums įrodyti, kad tarptautinių santykių atšalimo grėsmė kyla iš Kremliaus. Jei tuo patikėjote, jei patikėjote demagogija, kurią jau ne vienus metus skleidžia Lietuvos dešinieji, jums sunku bus suvokti, kad šaltasis karas iš tikrųjų prasideda, bet jį pradeda kita imperija – JAV.

 
Šarūnas Girdėnas: Jungtinė Karalystė – labiausiai stebima vieta visoje Žemėje
politika

      Kalbant apie žmonių stebėjimą viešose vietose video aparatūra, paminėti G. Orwelo „1984-uosius" yra gero tono ženklas. Negi iš jo knygų pažįstama tikrovė tampa realybe?    

      CCTV panoptikumas

      CCTV (Close Cirquit Television) yra TV kamerų tinklas, leidžiantis realiu laiku stebėti įvykius. Nuo įprasto televizijos tinklo šis tinklas skiriasi tuo, kad vaizdas transliuojamas tik į vieną patalpą, kurioje tam tikri stebėtojai nuolat stebi ekranus. Pirmoji CCTV kamera, rašoma internete, buvo įrengta 1942 metais "Siemens" įmonėje raketų bandymams stebėti.

 
Vakar streikavo beveik milijonas čekų (foto)
politika

       Vakar, birželio 24 d., Čekijoje įvykęs streikas buvo pats didžiausias nuo 1990 metų. Visuotinis įspėjamasis streikas truko vieną valandą, jame dalyvavo apie 900 tūkst. žmonių. Buvo nutrauktas darbas įmonėse, sustojo visuomeninis transportas ir traukiniai. Svarbiausias streikininkų reikalavimas sustabdyti antisocialines ekonomines reformas, kurias š.m. sausio mėnesį pradėjo dešiniųjų vyriausybė. Kaip teigia profsąjungų lyderiai, reformos yra „antisocialinio charakterio, naudingos tik patiems turtingiausiems visuomenės nariams ir varžo finansinius interesus dirbančiųjų, kurių realiosios pajamos vis mažėja“.

 
Daugiau įrašų...
<< Pradžia < Ankstesnis 51 52 53 54 55 56 57 58 59 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 53 iš 59