politika
Jurijus Dobriakovas: Flirtavimas su fašizmu
politika
       Pasiduoti fašizmo ir rasizmo apžavams nesunku, kaip rodo 20-ojo amžiaus istorija. Net nekalbu apie prieškarį, kai kone kiekviena Europos šalis turėjo savo fašistinio sukirpimo sąjungą, partiją ar falangą. Profašistinių ir rasistinių sentimentų istorija tęsėsi daug vėliau, su fašizmu flirtavo ir tokie „netikėti“ personažai, kaip Ericas Claptonas ir Davidas Bowie. Ta istorija tęsiasi ir šiandien.

       Apskritai, fašizmas yra viena iš kelių pamatinių idėjų, kurios skirtingais pavidalais ir pavadinimais periodiškai atgimsta visos žmonijos istorijos eigoje, amžinai sugrįžta, kai tik situacija visuomenėje yra palanki. Praėjusiame amžiuje atsirado tik pats terminas; fašistinė mąstysena atsirado daug anksčiau, galbūt net anksčiau, nei senovės Romos legionai.
 
Maoistai laimėjo rinkimus Nepale
politika
      Balandžio 10-ąją vykusius rinkimus į Nepalo Konstitucinį susirinkimą aiškia persvara laimėjo maoistų partija, kuri turės dvigubai daugiau vietų nei jų pagrindiniai varžovai - dešinioji Kongreso partija. Kairieji laimėjo 217-ias vietas iš 601, tuo tarpu šioje Himalajų valstybėje tradiciškai dominavusi Kongreso partija gavo tik 107 vietas. Pirmasis į valdžią atėjusių maoistų darbas bus panaikinti 240 metų valdžiusią monarchiją.
 
Valdžia žengė pirmąjį žingsnį, kad rasistiniai nusikaltimo motyvai taptų sunkinančia aplinkybe
politika
      Šiandien, balandžio 23 d., Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio pataisai, kuri numato, kad rasistines ar panašaus pobūdžio nusikaltimo paskatas būtų galima oficialiai pripažinti sunkinančia aplinkybe. Siūlomomis pataisomis norima sugriežtinti atsakomybę už „neapykantos nusikalstamas veikas“ – kai asmuo užpuolamas dėl priklausymo kokiai nors grupei: dėl rasės, kilmės, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, lyties, tikėjimo, įsitikinimų ar kitų pažiūrų.
 
Aidas Minimaitis. Rasizmas Lietuvoje: kodėl valdžia tik dabar tuo susirūpino?
politika
     Nors Antrasis pasaulinis karas seniai baigėsi ir tolerancija kitokiems nebėra naujiena, kai kurie žmonės iki šiol nekenčia tam tikrų žmonijos grupių – kitokių rase, tautybe, kalba, tikėjimu, seksualine orientacija ir kt. Kaip bebūtų liūdna, tenka pripažinti, kad Lietuvos neaplenkė viena baisiausių antitolerancijos bangų – neonacizmas.

     Neonacių (arba neofašistų, skustagalvių, skinheadų) judėjimas atsirado Jungtinėje Karalystėje apie 1960-uosius. Neonaciai ypač nekenčia žydų, indėnų ir juodaodžių, juos niekina savo dainose (neonacių grupių, grojančių primityvų roką arba metalą, yra itin daug; savo stilių jos vadina hate music arba „neapykantos muzika“), tinklapiuose ir – kas baisiausia – naudodami prieš kitokius fizinį smurtą.
 
Atnaujinama lietuvių okupacinė kariuomenė Afganistane
politika
       Balandžio 22 d. Alytuje vyks Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Afganistane septintosios pamainos (PAG-7) karių, išvyksiančių į tarptautinę misiją, išlydėtuvės. Ceremonijos pradžia – 10 val. šv. Kazimiero bažnyčioje Alytuje. Oficiali rikiuotė Alytaus miesto Rotušės aikštėje – 11.30 val. Ceremonijoje dalyvaus karšto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus, laikinai einantis Lauko pajėgų vado pareigas brigados generolas Jonas Vytautas Žukas, kariuomenės padalinių vadai, Alytaus apskrities, rajono ir miesto atstovai, karių artimieji.
 
Lietuvos bibliotekos tapo „SKURDO ZONA”
politika

    Adomo Mickevičiaus bibliotekos, esančios Trakų gatvėje, fasadą nuo balandžio 21 d. puošia plakatas „SKURDO ZONA”. Šiuo įspėjamu užrašu pasitinkami skaitytojai bei lankytojai, atvykę į tradicinę „Bibliotekų savaitę”, kuri minima visose šalies bibliotekose. Tokiu būdu Lietuvos bibliotekininkai protestuoja prieš apgailėtiną socialinę padėtį - aukščiausios kategorijos bibliotekoje (finansuojamoje tiesiogiai Kultūros ministerijos) vidutinis darbuotojo atlyginimas neviršija 1000 Lt „popieriuje”.

 
„Maxima” ir „Norfa” - prieš profesines sąjungas
politika


      Du didieji prekybos tinklai, kuriuose dar nesusikūrė profesinės sąjungos, siekia užbėgti jų kūrimuisi už akių. „Maxima LT“ žada su savo darbuotojais bendrauti be tarpininkų įsikišimo, o „Norfos“ vadovai įspėja, kad susikūrus profsąjungoms gali būti priversti kelti kainas, praneša LTV naujienų tarnyba. Tuo metu „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinkluose profesinės sąjungos jau veikia.

 
Kovo 11-osios neonacių maršo pasekmės: ką daryti, kad žodžiai nevirstų veiksmais?
politika
     Po 2008 m. kovo 11 d. eitynių daug kas tikėjosi, kad iš neonacių gerklių sklidę bjaurūs grąsinimai bus tik žodžiai, kurie niekada nevirs kūnu. Tuo mus norėjo įtikinti tiek patys eitynių dalyviai (Marius Kundrotas „Absurdas ar provokacija. 2008 m. kovo epopėja”), tiek radikalūs profašistiniai judėjimai (VLNDS spaudos tarnybos pranešimas „Vilniaus gatvėmis žygiavo patriotiškas jaunimas”), tiek nacionalistinė ultrapatriotų žiniasklaida (Edvardas Šiugžda „Apie lietuvišką pasaką „Dangus griūva!”), tiek anoniminiai interneto komentatoriai bei neaiškūs neonacių „rėmėjai” (Donatas Puslys, Mangerdas Kastys „Kaip 200 „skinų” pavojų nacionaliniam saugumui kėlė”). Itin atlaidžiai ir geranoriškai fašistuojančių skustagalvių adresu buvo nusiteikę net įtakingiausi Lietuvos politikai  (Romualdas Ozolas „Antirasistinė isterija - blogiausia patarėja”) ir aukščiausi teisėsaugos pareigūnai („Aukštas VRM pareigūnas demonstruoja bejėgiškumą skustagalvių eitynių klausimu”).
 
„Akropolis“ nėra viešoji erdvė
politika

       Pastaruoju metu kone kasdien girdime karštas diskusijas dėl viešųjų erdvių ir jų naikinimo. Kai kuriais atvejais tos diskusijos jau perkeliamos ir į teismą. Kas iš tikrųjų yra viešoji erdvė, ir kodėl ji vieniems reikalinga, o kitiems – ne?

       Didesnio visuomenės (ar bent jau jos dalies) susirūpinimo viešųjų erdvių ir viešojo intereso problema impulsu tapo sostinės „Lietuvos“ kino teatro pardavimas stambioms verslo struktūroms. Tačiau panašu, kad viešojo ir privataus interesų konflikto atvejų Lietuvoje tik dažnėja. Yra ir tam tikros painiavos dėl pačios „viešosios erdvės“ sąvokos – atrodo, kad skirtingos pusės ją naudoja skirtingiems dalykams įvardinti. Ką viešąja erdve vadina kai kurie visuomeninio intereso gynėjai, ir kaip jie įsivaizduoja tos erdvės vaidmenį visuomenėje, paklausėme socialinio aktyvisto, įvairių viešų akcijų rengėjo ir portalo „Anarchija.lt“ redaktoriaus Kasparo Pociaus.

 
Žengtas žingsnis atgal moterų teisių srityje
politika

alt     Balandžio 16d. Seimo Žmogaus teisių komitetas PRITARĖ abortų uždraudimo įstatymo projektui (abortai būtų leidžiami tik išprievartavimo, incesto ar pavojaus moters gyvybei atvejais). Tai rodo, kad pasipriešinimo šitam įstatymui Seime beveik nėra, todėl didžiulė tikimybė, kad jis bus priimtas, ir dar šitoj kadencijoj.
   

 
Mūsų ateitis: filharmonija „Maximoje“
politika

       Visuomenininkams, „Lietuvos“ kino teatro gynėjams už visuomeninę veiklą ir aktyvią nuomonės raišką plėtros bendrovės pateikė neįtikėtinų ieškinių – 600 000 turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos visuomenininkai esą padarė, manipuliuodami įstatymais ir taip priversdami (!) teismą laikinai sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą, o neturtinės – esą pareikšdami bendrovei nepalankią nuomonę radijo diskusijų laidoje. Apie šį pavojingą pilietiškumui reiškinį, kaip verslo žaidėjai tampa teisėjais, apie tokių problemų sprendimą demokratiniame pasaulyje ir apie estetikos ir paveldo santykį kalbamės su architektūrologe, tarptautine kultūros paveldo eksperte, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare, viena iš „Lietuvos“ kino teatro gynėjų Jūrate Markevičiene.

 
Andrius Bielskis. Pamintos žmogaus teisės
politika
     Intelektualų ir akademikų paskirtis yra ne tik objektyviai reflektuoti pasaulį, bet ir kurti terminologiją bei sąvokas, kurios leistų geriau suprasti socialiniame pasaulyje vykstančius procesus. Kiekviename kalbėjime ar artikuliuotoje ištaroje tuo pačiu slypi pasaulį transformuojanti galia. Ir tai ypač pasakytina apie tuos akademikus ir intelektualus, kurie save laiko socialiai angažuotais. Tiksliai artikuliuojami žodžiai yra reikšmingi, ypač jei jie sugeba pataikyti į pačią laikmečio dvasios šerdį. Kad tai įvyktų, ištarti žodžiai arba besiformuojantis diskursas turi būti aiškūs ir logiški. Toli gražu ne kiekvienas sugeba įvaldyti šį sudėtingą meną, meną ne tik tiksliai reikšti mintis, bet nujausti tai, kas tikrai šiandien aktualu.
 
Ilona Vijn-Boska. Apostazė islame
politika

     „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Si teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas."

                            18-as Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnis

 
Aurimas Dunauskas. Cheminio karo pasekmės Vietname - kaltųjų nėra
politika

       Vietnamo karas Jungtinėms Amerikos Valstijoms tapo įvykiu, labiau paveikusiu kolektyvinę sąmonę nei Antrasis pasaulinis karas. Psichologinės šio pasibaigusio pralaimėjimu konflikto pasekmės tapo svarbia socialine tema tiek JAV literatūroje, tiek Holivudo filmų industrijoje. Tokiu būdu net ir labai nuo tuometinių įvykių nutolęs asmuo vieną dieną neišvengiamai susiduria su Vietnamo karo realijomis. Tuo tarpu buvę priešai - vietnamiečiai bei juos palaikę taikūs gyventojai tokio dėmesio nesusilaukia. Ką jau kalbėti apie žalos atlyginimą, net jei aukos skaičiuojamos milijonais...

 
Eurodemonstracijų metu Lietuvos profsąjungų lyderiai... turistauja
politika

     Š.m. balandžio 5 d. Slovėnijos sostinėje Liublianoje Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) surengė demonstraciją dėl skurdžių atlyginimų. Demonstracijoje dalyvavo apie 35 tūkst. žmonių, tarp jų - ir delegacija iš Lietuvos. Ką Slovėnijoje veikė už darbininkų pinigus keliaujantys eurodemonstrantai?

     Štai ką praneša
„Lietuvos profsąjungos”:


     Balandžio 5 d., apie 18 val. Lietuvos laiku,  LP telefonu „pagavo“ vieną iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos delegacijos vadovų - Energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininką Juozą Neverauską.

 

 
Kubos anarchistai arba Paskutinės Fidelio dienos. Interviu su „Kubos libertarų judėjimo” (Movimiento Libertario Cubano) aktyvistais
politika
    Šis pokalbis su Kubos anarchistais įvyko 2007 m. kovo mėn. Jame išsakytos mintys šiandien ne tik neprarado aktualumo, greičiau - priešingai. Interviu buvo išspausdintas 2007 m. gegužę „Autonominio veiksmo” laikraštyje „Situacija” (Nr. 19). Interneto tinkle jis publikuojamas pirmą kartą. Mes nesutinkame su kai kuriais pokalbyje išsakytais vertinimais, tačiau nieko keisti neketinome.
                                                                                                                                           „Autonominis veiksmas”
 
Vilis Normanas: „Greitai čia liksite tik jūs. Seni ir surūgę klounai”
politika

    Lietuvoje vis daugiau jaunų žmonių išvažiuoja į užsienį. Masiškai jauni žmonės keliauja svetur ir, atrodo, kad problemos čia nemato niekas. Paskolinčiau akinius, bet nesu tikras, ar tai padės.

    Kodėl gi vis daugiau jaunų žmonių išvyksta? Atseit nori užsidirbti ir grįžti į Lietuvą. Sociologinė klišė, bandanti pateisinti žmogiškąsias skyles politikoje ir kapitalistinėje mėsmalėje.

 
NATO samitas Bukarešte: pirmosios represijos (video)
politika
      Šiandien, balandžio 2 d., 19 val. Rumunijos sostinėje Bukarešte oficialiai prasidėjo NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus aptartas naujų narių - Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos - priėmimas į NATO ir dviejų šalių - Ukrainos bei Gruzijos - prisijungimo prie NATO galimybė. Susitikime dalyvauja ir Lietuvos prezidentas V. Adamkus.

      NATO šalių lyderiai susitikimą pradėjo vakariene, per kurią aptarė aljanso plėtros klausimą. Tuo metu juos sauganti tūkstantinė policijos armija gatvėse gaudė pacifistus ir anarchistus, kuriems pavyko prasiskverbti pro budriai saugomas Rumunijos sienas ir atvykti į sostinę.
 
Dviejų imperijų vienybė. Surask 7 skirtumus
politika
   1. Valstybės propaganda

  
  

   J. M. Flagg, 1916-1917 m.                                                      Dmitrij Moor, 1920 m.

 
Arūnas Marcinkevičius. Lietuviai Afganistano mazge
politika

     Nors įvykiai, apie kuriuos kalbėsime, vyksta ne Lietuvoje, tačiau sąsajų ir bendrų problemų — daugiau nei pakankamai.

     Kažkada Napoleonas yra pasakęs — svarbiausia įsivelti į mūšį, o tada jau bus matyti. Bepigu buvo šitaip kalbėti šiam žymiausiam XIX amžiaus strategui, kai baigtis karo lauke būdavo aiški po kelių valandų. Šiais laikais karas — labai brangus ir gana netrumpas „malonumas“. Tai savo kailiu ypač pajuto amerikiečiai. Ir ne kartą po Antrojo pasaulinio karo laikų įsitikino: pradėti karą vieniems — lengva, o pabaigti — neįmanoma.

 
Daugiau įrašų...
<< Pradžia < Ankstesnis 51 52 53 54 55 56 57 58 59 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 57 iš 59