politika
Derrick Jensen. Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
politika

derrick jensen       Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame“. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.

 
Iš šventinių dienų sąrašo siūlo išbraukti Kūčias ir įtraukti Balandžio 1-ąją
politika

melagiu ir kvailiu diena       Iš šventinių dienų sąrašo siūloma išbraukti Kūčias ir įtraukti balandžio 1 dieną – Melagių ir Kvailių dieną. Tokį pasiūlymą Darbo kodekso pataisai Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Žilvinas Šilgalis.

 
DEMOS kritinės minties institutas, Naujoji kairė 95 ir Europos parlamento narys Leonidas Donskis smerkia viešą Holokausto neigimą
politika

  00antinazi      2010 m. lapkričio 14 d. savo gera reputacija besididžiuojantis ir į kokybišką spaudą pretenduojantis savaitraštis „Veidas“ paniekino Europos istorinę atmintį ir akademinį žodį publikuodamas straipsnį pavadinimu „Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje“.

 
Algis Davidavičius. Pusrusio užrašai (3). Holokaustas? Visiems pasitaiko...
politika

algis davidavicius       Pastaruoju metu man retai pavyksta negalvoti apie Lietuvos – savą – visuomenę be „chroniško ligonio“ ir įvairių jo „ligų“ įvaizdžio. Visuomenė, kuri būtų „sveika“, kurioje absoliuti dauguma ją sudarančių žmonių jaustų draugišką paskatinimą konstruktyviai, aktyviai save realizuoti, atrasti prasmingą vietą joje savo gyvenimui, – kur tokia visuomenė apskritai būtų? Kaip ji atrodytų? Gal tai pernykštis marksistų sapnas? Kas ta „sveikata“?

 
Muzikinis grupės „Vama“ pamfletas: Sarkozy prieš romus
politika

vama sarkozy       Lapkričio 4 d. Rumunijos folkroko grupė „Vama“ išleido klipą „Sarkozy versus Gypsy“ („Sarkozy prieš romus“), nukreiptą prieš Prancūzijos prezidento N. Sarkozy sprendimą deportuoti romus iš šalies. Muzikantai tiesiai klausia: „Ei, Sarkozy, kodėl tau nepatinka romai?“.

 
Henry O'Mad. Atsinaujinanti energija – alternatyvus vartojimas ar alternatyvų vartojimas?
politika

Go green       Užduosiu klausimą visiems tiems genų inžinieriams: ką gausime sukryžminę new-age žaliuosius hipius su korporacijų godumu?... Žinoma, kad biodizeliną! Akivaizdu, kad daugybė augalų gamina aliejų, o tinginiai sugalvojo jį panaudoti siekdami nevaikščioti pėsčiomis ir neminti dviračio pedalų. Terminas „atsinaujinanti energija“ vartojamas norint apibrėžti energijos šaltinius, kai galutinai neįrodyta, kad jie nėra atsinaujinantys.

 
Kremliaus patriotai nusirašė nuo J. Goebbelso
politika

NASHI       Kremlių remianti patriotinė jaunimo organizacija „Naši“ pateko į eilinį skandalą. Interneto puslapyje, skirtame šios organizacijos projektui „Plienas“, buvo paviešinti projekto dalyvių „Garbės įsakai“, kurie beveik sutampa su J. Goebbelso „Nacionalsocializmo priesakais“.

 
Lietuvių kilmės respublikonas J. Shimkus: „Nuo ekologinių katastrofų mus apsaugos... Dievas“ (video)
politika

John Shimkus       JAV rinkėjams sukėlė nerimą Respublikonų partijos kandidatas į Atstovų Rūmų Prekybos ir energetikos komiteto pirmininko postą, lietuvių kilmės politikas Johnas Shimkus. Gyventojai stebisi J. Shimkaus požiūriu į aplinkosaugos problemas. Politikas tikina, kad klimato atšilimas ar kitos aplinkosaugos problemos žemei jokių grėsmių nekelia.

 
Lietuviškoji mišrainė
politika

lietuviska misraine       Minčių kratinys, ir nieko daugiau. Nes, tiesą pasakius, šiandienos (skaityk – pastarųjų 20 metų) Lietuvoj nieko daugiau ir nebesugebama išspausti. Be jokios abejonės, apsiskaitę ir intelektualais save vadinantys žmonės riekia vieną nuostabų straipsnį po kito. Vieni į vieną pusę traukia, kiti stumia kiton pusėn, treti virkauja, dar kiti purslais taškosi. Na, pasitaškyti norėtųsi daugeliui, net ir man. Štai ir bandau taškytis... mišraine.

 
Sharon Borthwick. Kas nutiko Kanzasui? „Arbatos partijos“ pergalė Amerikoje
politika

00tea-party-protestor       JAV neseniai vykusiuose kongreso rinkimuose sėkmės susilaukė dešinysis populistinis Arbatos partijos judėjimas, stulbinamai panašus į violetinį judėjimą Garliavoje. Siūlome straipsnį apie tai ir apie suvedžiotus Amerikos dirbančiuosius.

 
Dmitrijus Žvanija. Politikai, siūlykit kuo daugiau nepopuliarių sprendimų!
politika

auto       Politikai senai liovėsi stebinę. Liovėsi netgi tie, kurie stebino seniau. Iš oficialių politikų laukti ko nors originalaus jau beprasmiška. Visi labai banalūs. Nors marginalai ir radikalai galėtų ką nors sugalvoti, kad neatrodytų it blanki oficialiųjų kopija, atlikta kopijavimo aparatu. Visi politikai nori patikti piliečiam. O kokiems velniams jie turėtų kam nors patikti?

 
Liana Binkauskienė. Romas Lazutka – apie socialinius dabartinės krizės padarinius
politika

Normal 0 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;}        Kokie socialiniai dabartinės krizės padariniai?

      

       Sunku pasakyti ką nors originalaus – didžiulis nedarbas ir skurdas. Jų tiesioginiai padariniai – dar gausesnė emigracija, o ilgalaikiai – socialinė atskirtis, padidėjęs sergamumas, demoralizacija, nusikalstamumo augimas. Per 18 proc. darbo jėgos, arba per 15 proc. darbingo amžiaus žmonių, nebeturi darbo. Santykinis skurdas nepakito – Lietuvoje nuolat santykinai skursta apie 20 proc. Ši dalis net ūkio augimo metu nemažėjo, o per krizę beveik nepadidėjo. Taip yra todėl, kad santykinio skurdo rodiklis, kaip ir sako jo pavadinimas, rodo, kokios dalies gyventojų pajamos yra gerokai mažesnės už vidutinio gyventojo (sudaro mažiau nei 60 proc. jo pajamų). T. y. jis rodo pajamų diferenciaciją visuomenėje. Ji Lietuvoje nelabai jautri ekonominio ciklo fazėms. Tačiau tas rodiklis svarbus ir ES naudojamas išreiškiant skurdo paplitimą, nes aktualu įvertinti žmogaus gerovę ar skurdą, palyginti su kitų tos šalies gyventojų gyvenimo lygiu.

 

       Žinoma, kad Lietuvai svarbus ir absoliutus skurdas, kuris suprantamas kaip nepajėgumas patenkinti būtiniausių poreikių. Nėra sutarta, kokių pajamų tam tikslui reikėtų, tačiau politikai yra nustatę 350 litų ribą vienam asmeniui per mėnesį. Pagal šį rodiklį apytiksliais įvertinimais tokių žmonių skaičius krizės metu išaugo nuo 150 tūkst. 2008 m. iki pusės milijono 2010 m.

 

       Kaip krizės išbandymus atlaiko Lietuvos socialinė politika?

 

       Pagrindinė problema – menka pagalba bedarbiams ir skurstantiesiems. Nors Lietuvoje viešai peršama nuomonė ir jau daug kas patikėjo, kad pašalpos dalijamos į kairę ir į dešinę, statistika to nepatvirtina. Nuomonė yra sudaryta iš paskleistų pavienių atvejų. O iš tikrųjų tik vienas iš šešių bedarbių gauna bedarbio pašalpą. Todėl daugumos jų šeimos nuskurdo ir pašalpų skaičius skurstantiesiems per dvejus metus išaugo nuo 40 iki 140 tūkstančių. Augimas didelis, bet, kaip minėjau, absoliutų skurdą patiria bent tris kartus daugiau gyventojų. Jie gyvena kaip išmano – iš artimųjų paramos, labdaros, atsitiktinių nelegalių uždarbių, kontrabandos ir kt.

 

       Nesvarbu, kokia buvo ar yra valdžia, jos lyderių ir apskritai visuomenės požiūris į bedarbius ir vargšus visada buvo gana skeptiškas. Dabar tas požiūris, kai beveik kas trečioje šeimoje yra bedarbis/ė, gal kiek ir keičiasi. Štai darbo biržoje yra užregistruota 7 tūkst. atskirų darbo vietų ir... daugiau kaip 300 tūkst. bedarbių. Taigi niekaip negalima pasakyti, jog tie 300 000 nedirba todėl, kad nenori dirbti. O darbo vietos atitinkamai yra tokios, apie kurias reikia atskirai pakalbėti – turi naudoti savo telefoną ar automobilį, ieškoti paslaugos pirkėjų, ir jokių garantijų, kad gausi atlyginimą. Jeigu žmonės palieka artimuosius, tėvynę ir važiuoja dirbti į Angliją ar į Norvegiją dažniausiai temokėdami keliolika angliškų žodžių, juos vadinti tinginiais gali tik cinikas.

Deja, prie mūsų socialinės politikos vairo tokių net daugėja. Krizės metu siekiama ne tiek padėti nukentėjusiems, kiek juos išstumti į socialinės politikos užribį. Prioritetas – valstybės išlaidų mažinimas, o  nuo valstybės biudžeto silpniausius pastumti lengviausia. Taip ta mūsų socialinė politika ir atsilaiko.

Kokias krizės pamokas turi išmokti Lietuva?

Žvelgiant į visą Europą, į akis krinta toks dėsningumas. Nuo krizės labiausiai nukentėjo ir dar ilgai  kankinsis tos šalys, kuriose valstybės vaidmuo ekonomikoje mažesnis, o socialinės politikos priemonės – kuklesnės. Tai – JK, Airija, Pietų Europos šalys. Geri pavyzdžiai visai šalia mūsų – Skandinavija, Olandija, Vokietija. Ir mūsų valdžiai krizės metu reikėtų stengtis sutelkti visuomenę, kviesti solidarizuotis su labiau nuo jos nukentėjusiais ir padėti išgyventi sunkų laikotarpį čia, nes pakilus ūkiui vėl grįšime prie kalbų apie užsieniečių darbininkų „atsivežimą“.

Skandinavų šalys yra puikūs ne tik prisitaikymo prie krizės, bet ir ilgalaikės raidos pavyzdžiai. Šio regiono ekonomikos konkurencingos, inovatyvios, o socialiniai rodikliai geriausi pasaulyje. Atrodo, tik važiuok ir mokykis. Juo labiau kad kaimynai nuo pat 1990 m. mums buvo labai nusiteikę padėti. Dabar jau, ko gero, nusivylė kaip išdykusiais mokiniais.

Krizės pamokos neapsiriboja poreikiu keisti kokius nors pavienius socialinės apsaugos sistemos elementus. Krizė tik sustiprino įspūdį, kad mūsų socialinės ir ekonominės problemos glūdi neefektyvioje politinėje sistemoje. Politinės partijos ir jų sudaromos vyriausybės deramai neatstovauja savo rinkėjams, o rinkėjai nesugeba to pareikalauti. Partijos negausios, jų viduje stinga demokratijos, viršūnėse įsitvirtinę daugiau savo asmenine gerove tesirūpinančių prisitaikėlių nei ambicingų, keisti padėtį visuomenėje pasiryžusių žmonių. Kai kurie tyrinėtojai tokią padėtį vadina defektuota demokratija – laisvi rinkimai vyksta, tačiau išrinktos valdžios neįgalios tvarkyti tautos gerovės reikalų. Mane stebina, kodėl į valdžią patekę politiniai veikėjai, tikrai neprispausti rūpesčių, kaip išmaitinti šeimą, net nepagalvoja, kas apie juos bus įrašyta į istoriją. Ar prisimename, pavyzdžiui, kas buvo švietimo ir mokslo ar finansų ministrai prieš 10–15 metų? Kam po kelerių metų liks įdomios šiandieninės politinės „žvaigždės“?

O piliečiai, deja, toleruoja valdžios netinkamą elgesį ar neveiklumą. Reikėtų, kad žmonės masiškiau stotų į partijas ir jas bandytų keisti iš vidaus. Kai kada atrodo, kad pakaktų susirinkus prie valdžios įstaigos sąjūdietiškai sušukti „Gėda“. Tačiau dauguma, kol turi bent kuklius darbelius – tyli, o juos praradę palinksta krautis lagaminus...

Krizė galėjo pamokyti, kad tikrai reikia mūsų pačių aktyvesnio veikimo. Tačiau atrodo, kad tik jai išrašysime sąskaitą už sutrikdytą gerovę, nors puikiai suvokiame, kad ta sąskaita niekada nebus apmokėta.

 

Universiteto naujienos

2010.11.05.

 
Daiva Repečkaitė. Kas virina „patriotų“ kraują
politika

patriotai       Jau kasmete tradicija tapęs žmogaus teisių festivalis „Nepatogus kinas“ atvežė, tarp kitų įdomių kūrinių, ir itin taikliai pavadintą serbų dokumentinį pasakojimą „Karštas kraujas“. Jis pasakoja apie serbų nacionalistus: įtūžusį, gyvenime mažai vilties turintį jaunimą, kurio balsas, be jokios logikos surikiuoti veiksmai ir nuoširdus, rodos, nesustrateguotas blogumas neišvengiamai sukelia nepatogumo jausmą.

 
Evaldas Balčiūnas. Šešėlis (2)
politika

altĖmiau ieškoti, kaip užsidirbti tuos trūkstamus 400 Lt. Darbo biržos tinklapyje susiradau siūlomą darbo vietą. Pusė etato – kaip tik tai, ko man reikia. Įsidarbinau sargu automobilių aikštelėje. Tačiau taip netikėtai prasidėjusi mano darbininkiška sargo karjera greitai pasibaigė... Iš tikro ji nė neprasidėjo. Bet apie viską iš pradžių.

 
Rimas Armaitis: „Elito“ šokiai aplink lovį, arba Kaip mes prarandame valstybę
politika

00europarlamentare         Šį straipsnį mums atsiuntė Nepartinio Demokratinio Judėjimo atstovas. “Anarchija.lt” sutinka ne su visais autoriaus išsakytais teiginiais.

 

       Kas yra valstybė? Jei paklaustume eilinių piliečių, jie atsakytų, kad valstybė – tai mes.

 
Šiauliuose siūloma statyti paminklą Emigrantui
politika

vorobjovas       Dailininkas karikatūristas Leonidas Vorobjovas siūlo Šiauliuose pastatyti paminklą Emigrantui. Toks monumentas, jo nuomone, turėtų centrinėje Šiaulių vietoje – Prisikėlimo aikštėje.

 
Kino kūrėjai ima neapkęsti valstybės (video)
politika

lietuvos kino studija       Vilniuje, Nemenčinės plente, buldozeriais griaunami Lietuvos kino studijos (LKS) pastatai. Spalio 21-osios, ketvirtadienio, vakarą LKS didžiajame paviljone buvo surengta simbolinė paskutinė vakarienė. Nors privatizavimas, apie kurį žinojo visi, įvyko gana seniai, tačiau griūvantys realūs pastatai įskaudino kino kūrėjus.

 
Komiksas: Taikios religijos, nešančios kalaviją
politika

krikscionybe taiki       Jėzus sakė: „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.“ (Mato evangelija, 10/34,35). „Indėlis, kurį religija ir gali ir privalo įdėti, yra ypač svarbus skatinant atlaidumą ir susitaikymą prieš smurtą, rasizmą, totalitarizmą ir ekstremizmą, kurie išniekina Kūrėjo atvaizdą žmoguje“, – sakė popiežius, tarnavęs Hitlerjugende ir nacių armijoje.

 
Vasilij Koltašov. Kuo baigsis „taupymas“ Europoje?
politika

alt       Nesenas visuotinis streikas Prancūzijoje sukėlė susidomėjimo bangą – kas gi vyksta „sočioje ir turtingoje“ Europoje? Kodėl gi tie, kurie, kaip tvirtina mūsų nacionalistai, priklauso „auksiniam milijardui“, taip ryžtingai kovoja prieš savo valdžios sprendimus? Kur Europoje gali kilti kiti pasipiktinimo židiniai? Ir ar tai nereiškia, kad kyla nauja krizės banga?

 
Evaldas Balčiūnas. Šešėlis (1)
politika

seselis       „Ekspertai“ (šį žodį rašau kabutėse, nes ne visai suprantu, kaip šį pirmykščių laikų žynio titului prilygstantį vardą užsitarnavo juo besinaudojantys žmonės) sako, kad šešėlinė ekonomika mūsų šalyje apima trečdalį visos ekonomikos. Sunku tiksliai pasakyti, ką tai reiškia, nes tie šiuolaikiniai žyniai paprastai vengia detalizuoti apibendrintus skaičius.

 
Daugiau įrašų...
<< Pradžia < Ankstesnis 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 13 iš 59