{mp3remote}http://www.fm99.lt/files/mp3/2009%2001/Palaikymo%20akcija%20Alytuje%20(0128%20jaunimas%20laisvas%203min%2010s)~1.mp3#/Man_patinka_______Miesto_aktualijos_Palaikymo_20akcija_20Alytuje_20_0128_20jaunimas_20laisvas_203min_2010s_1.mp3{/mp3remote}

      Šiandien, apsivilkę baltomis marškomis ir miesto centre išskleidę juodas vėliavas, sulaukėme įvairių klausimų: paprasti žmonės mūsų klausė, prieš ką protestuojame, valdininkija mūsų klausinėjo, ar nesušalome, ką laidojame (juodos vėliavos), vėliau atvažiavę policininkai mūsų paklausė, kokiai grupuotei priklausome, kuris iš mūsų čia besąs vadas. Teko paaiškinti, kad mes ne protestuojame, o palaikome, kad nieko nelaidojame, o solidarizuojamės ir kad nesame nei grupuotė, nei viešąjai rimčiai keliame pavojų. Tada ką gi ten veikė šeši jauni, sveiki tiek fiziškai, tiek psichiškai žmonės, kurie nei kvailai šūkaliojo, nei kėlė pavojų viešajai rimčiai, sau ar aplinkiniams? Kas vis dėlto paskatino užsidėti iš pažiūros kiek juokingas baltas marškas bei į rankas paimti juodas vėliavas?

Lygiai prieš savaitę, lygiai tuo pačiu laiku, lygiai toje pačioje vietoje įvyko šis tas, kas prasilenkia su sveiku protu ir teise į asmens laisvę. Jaučiame, kad garbusis skaitytojas jau pavargo nuo užuominų, tad kalbėsime tiesmukai.

Sausio 21 dieną, 13 valandą miesto rotušėje buvo galima pamatyti senyvo amžiaus žmogų, belaikantį rankose juodos spalvos vėliavą ir ramiai dainuojantį ironiškas daineles, kurios, tikėtina, skirtos valdžiai. Taigi taiki, graži nesitaikstymosi akcija. Sutikime, gražus ir, svarbiausia, protingas būdas išreikšti savo pasipiktinimą. Juk geriau nei daužyti langus. O juk ir istorija mena, jog dainomis galima pasiekti žymiai daugiau nei brutalia jėga, tarkime, kokiu nors tanku. Tačiau dainos, ypač jeigu jos yra ironiškos ir ypač jei tu esi tas, kuriam jos skirtos, sutikime, erzina. Na, natūralu. O jei matai, kad žmogus yra senyvo amžiaus, jei turi pagrindo galvoti, kad jis iš kaimo ar provincijos, na, žodžiu, jei matai, jog jis pažeidžiamas, tai visai norėtum, jog jis nedainuotų tų ironiškų dainelių ir netrukdytų tau tvarkyti SAVO reikalų.

Štai taip prie žmogaus tuojaus prisistatė pareigūnai, pasiūlė žmogui važiuoti piketuoti į Vilnių arba, dar geriau, važiuoti namo. Žmogus maloniai atmetė policininkų pasiūlymus. „Dar kartą paklausiau pareigūnų, kodėl žmogus negali išsakyti savo nuomonės, ar jis jiems atrodo neblaivus? Šie man atsakė, kad vyras blaivus”, - pasakoja liudininkas, vienas iš šiandienos akcijos dalyvių. Greitai policininkai jam paaiškino, jog žmogus jiems esąs panašus į Alytuje gerai žinomą benamį pravarde Kolia, kuris „nelabai suvokiąs, ką daro“. Patogu, tiesa? Man atrodo, kad jis atrodo, todėl vežam.

Greitai atvažiavo medikai, pabandė pakalbinti žmogų ir šiam neatsakius, konstatavo, jog „subjektas neina į kontaktą“ ir tarė: „Vežam“. Dabar paprašysime gerbiamą skaitytoją įvertinti šią situaciją. Mes nieko nežinome apie tą žmogų. Tačiau šiuo atveju nėra taip svarbu nei jo vardas, nei materialinė padėtis, nei išsilavinimas, nei, mano subjektyvia nuomone, psichinė būklė, kurios sutrikimą galbūt kas nors galėtų įtarti. Kodėl? Visuomet reikia remtis ne subjektyvia nuomone taip, kaip padarė mūsų pareigūnai (skaitytojui priminsime, jog jiems mūsų herojus PRIMINĖ vieną sutrikusios psichikos asmenį), o vadovautis teise. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį reglamentuojantį viešosios tvarkos pažeidimą, sakoma, kad:

„1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“

Ar stovėjimas, ironiškų dainelių dainavimas ir juodos vėliavos, kurios neturi jokios draudžiamos simbolikos ar prasmės, ar visa tai pagal minėtąjį įstatymą yra nusikaltimas ir ar tai suteikia pagrindą policijai elgtis taip, kaip ji pasielgė? Kur čia vandalizmas, grasinimai, visuomenės ar aplinkos rimties sutrukdymas?

Rodos, būta čia ko spygaut, eit su kažkokiom vėliavom ir „durnavot“.

Jei nuomonės reiškimą mes laikysime „durnavojimu“, tuomet turime nuvilti visus tuos, kuriems tai nepatinka ir kuriems toks ‚durnavojimas“ sukelia, kaip čia pasakius, emocinį niežulį, nes tokia galimybę mums užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tiems kas primiršo pora svarbių citatų (iš 2-ojo skirsnio „ŽMOGUS IR VALSTYBĖ“):

20 straipsnis. Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

21 straipsnis Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žeminti jo orumą.“ Manau, kad sulaikymas be priežasties ir nelyg kokio bepročio išvežimas, turėjo įžeisti žmogaus orumą.

25 straipsnis Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“

Labai konkrečiai išsakyta. Belieka tik pridurti, jog sunku įsivaizduoti, jog mano paties dainavimas gali kelti grėsmę mano sveikatos būklei, ypač jei dainuojama ne garsiai. Taip pat neįsivaizduojama, kaip ironiškos dainelės ir vėliavos mosavimas gali kelti socialinę neapykantą ar kurstyti prievartą. Galop, jei kritika yra skirta viešiesiems asmenims, kuriais yra valdžios institucijų atstovai, tai jiems tai turėtų būti tegu nemaloni, bet visgi norma. (Kodėl? Žr. 33 staripsnį)

26 straipsnis Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.

28 straipsnis. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Mieli policininkai, dirbdami Jūs laikotės ne savo įstatymų, o mūsų visų įstatymų. O šie, savo ruožtu, dar turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Taip kad pasakymas „mums atrodo“ yra visiškai nepriimtinas.

33 straipsnis Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.

36 straipsnis Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Tad į klausimą „prieš ką protestuojate?“ galbūt būtų galima atsakyti dvejopai. Viena vertus, šiandien ore plevėsavo juodos protesto vėliavos. Protesto prieš teisės paminimą ir ignoravimą, prieš savos teisės išradinėjimą ir taikymą. Antra vertus, šiandien kėlėme solidarumo vėliavas, solidarumo su žmogumi, solidarumo su jo laisve, kuri yra prigimtinė, neatimama ir nepaminama. Ir mes nesame grupuotė (skamba lyg nusikaltėliai), tiesiog esam žmonės, kurie nėra abejingi.