Karalius: Senute!
Denisas: Aš vyras.
Karalius: Iš tikrųjų vyras, atsiprašau.
Karalius: Koks riteris gyvena štai toje pilyje?
Denisas: Man 37 metai.
Karalius: Ką?
Denisas: Man 37, nesu senas.
Karalius: Na, juk negaliu tavęs vadinti tiesiog vyru.
Denisas: Galėjai kreiptis „Denisai”.
Karalius: Nežinojau, kad tavo vardas Denisas.
Denisas: Bet nė nesivarginai sužinoti, ar ne?
Karalius: Tikrai atsiprašau už „senutę”, bet iš tolo atrodei...
Denisas: Man tik nepatinka, kad su manimi iš karto elgiesi kaip su sau žemesniu.
Karalius: Na, aš vis dėlto karalius.
Denisas: Ach, karalius? Ir kaip juo tapai? Išnaudodamas darbininkus! Įsitvėręs pasenusių imperialistinių dogmų, kurios tik skatina ekonominius ir socialinius skirtumus mūsų visuomenėje. Jeigu kada nors ir pasieksime progreso, jis...
Moteris: Denisai, čia aptikau tokio puikaus purvo!
Moteris: O, laba diena.
Karalius: Laba diena, geroji ponia, aš Artūras, britų karalius.
Karalius: Kieno ši pilis?
Moteris: Kieno, jūs sakėt, karalius?
Karalius: Britų.
Moteris: Kas tie britai?
Karalius: Na, mes visi, mes visi esame britai, o aš jūsų karalius.
Moteris: O aš net nežinojau, kad turime karalių. Maniau, esame autonominis kolektyvas.
Denisas: Neapgaudinėk savęs! Mes gyvename diktatūroje, save pačią kuriančioje vienvaldėje autokratijoje, kurioje darbininkų klasė…
Moteris: Na ir vėl visur kiši savo klases...
Denisas: Bet juk čia visa esmė! Jei tik žmonės...
Karalius: Atsiprašau, mielieji, aš skubu. Kas gyvena šioje pilyje?
Moteris: Niekas ten negyvena.
Karalius: Tai kas gi jūsų žemvaldys?
Moteris: Mes neturim žemvaldžio.
Karalius: KĄ?
Denisas: Jau sakiau! Mes anarchosindikalistinė komuna. Kas savaitę keičiamės vietomis atlikdami tam tikras vadovo pareigas…
Karalius: Aha.
Denisas: Bet visi vadovo sprendimai turi būti patvirtinti specialiame kassavaitiniame susirinkime...
Karalius: Taip, suprantu...
Denisas: ...paprasta balsų dauguma. Iškilus paprastoms vidaus problemoms...
Karalius: Nutilk!
Denisas: ...reikia dviejų trečdalių balsų, o iškilus didesnėms...
Karalius: Nutilk! Įsakau tau nutilti!
Moteris: Ach, jis įsako. Ir kuo gi manosi esąs...
Karalius: Aš jūsų karalius!
Moteris: Na, aš tai nebalsavau už tave.
Karalius: Niekas nerenka karalių...
Moteris: Kaip gi tada tapai karaliumi?
[užgroja dangiška muzika]
Karalius: Ežero mergelės ranka, paskendusi tyriausiame mirgančiame šilke, laikė virš mano galvos iš vandenų dugno išnirusį kalaviją, taip savo dieviška apvaizda įrodydama, kad aš, Artūras, esu tas, kuriam priklauso stebuklingasis kardas. ŠTAI DĖL TO ir esu jūsų karalius.
Denisas: Klausyk, kažkokia keista, po tvenkinius besivalkiojanti ir kardus bedalijanti mergiščia negali suteikti jokios valdžios. Aukščiausia vykdomoji valdžia kyla iš liaudies mandato, o ne iš farsą primenančios vandens ceremonijos...
Karalius: Nutilk!
Denisas: Negali įgyti aukščiausios vykdomosios valdžios vien dėl to, kad kažkokia vandeninga kekšytė atkišo tau kardą.
Karalius: Užsičiaupk!
Denisas: Jeigu vaikščiočiau ir visiems kartočiau, kad esu imperatorius, nes kažkokia sudrėkusi mergšė pasiūlė man kalaviją – jie mane iškart uždarytų.
[Karalius griebia Denisą už pakarpos]
Karalius: Nutilk!!! Nutilsi ar ne?!
Denisas: Aha! Štai matome, kaip sistemoje įsigali smurtas!
Karalius: Nutilk!
Denisas: Ateikit ir pažiūrėkit, kaip smurtas užvaldo sistemą! Padėkit, padėkit, jis ėmėsi represijų!
Karalius: PRAKEIKTAS PRASČIOKAS!
Denisas: Oho, koks komplimentas. Ar girdėjote? Girdėjote? Taip ir sakiau! Matėte, kaip jis ėmėsi represijų? Juk matei, ar ne?
Vertė Simonas Xjcdi
2012 m. lapkritis
{youtube}rAaWvVFERVA{/youtube}
