Rusijoje gyvenantis anarchokomunistas Michailas Magidas savo bloge shraibman.livejournal.com paviešino straipsnį „Lietuva, 2009.01.16: budulių maištas“, kurį parengė pagal laiškus, gautus iš vieno iš anarchija.lt redakcinės kolegijos narių. Straipsnyje pateikiama sausio 16 d. įvykių chronologija, trumpai nusakoma įvairių kairiųjų Lietuvos judėjimų padėtis, apibūdinama bendra politinė situacija mūsų šalyje. Straipsnio autorius M. Magidas pridėjo ir komentarą, kuriame pateikia savo nuomonę apie anarchija.lt aktyvistų veiklą. Lietuvos anarchistai raginami atsiriboti nuo autoritarinių ir neoliberalių judėjimų, nes bendradarbiavimas su jais diskredituoja anarchistinę teoriją ir praktiką.
Pateikiame šio komentaro vertimą:
Publikuojame Lietuvos anarchistų atsiųstą medžiagą apie sausio 16 d. proletarų maištą ir bendrą Lietuvos padėtį. Lietuva neseniai buvo SSRS imperijos dalis, todėl tai, kas joje vyksta, krizės sąlygomis gali pasikartoti ir pas mus, nors Lietuvos įvykiai, žinoma, pasižymi savo kultūrine, socialine ir ekonomine specifika.
Mes nepalaikome daugelio Lietuvos anarchistų idėjų. Pavyzdžiui, neleistina bendradarbiauti su autoritarinėmis raudonosiomis grupėmis ir kažkokiais keistais liberaliais judėjimais. Šis kelias klaidingas taktiniu ir strateginiu požiūriu, visa tai atrodo kaip visiškas anarchizmo diskreditavimas. Anarchistinio (antiautoritarinio) judėjimo tikslas – propaguoti savo idėjas žodžiu ir veiksmu.
Anarchizmas – tai tiesioginio veiksmo teorija ir praktika, t.y. autonominiai beteisės gyventojų dalies (žmonių, netekusių politinės ir ekonominės valdžios, proletariato) susibūrimai, kurie savarankiškai priima sprendimus bei juos įgyvendina nekreipdami dėmesio į primestus iš viršaus valstybės įstatymus ir verslininkų oligarchų valią. Viskas organizuojama vadovaujantis tiesioginės demokratijos principais – streikas, kelio užtvaros ir pan. Taip ir tiktai taip sukaupiama savitarpio pagalbos ir savivaldos patirtis, taip ir tiktai taip įveikiama valstybės baimė.
Tiesą sakant, komunizmas be klasių ir be valstybės, už kurį mes pasisakome, ir yra totalus tiesioginio veiksmo įsikūnijimas, jo įgyvendinimas visose veiklos srityse. Tokiame pasaulyje nebeliks nei klasių, nei valdininkų, nei politinių partijų.
Kokia prasmė vienyti jėgas su grupėmis, kurios teorijoje ir praktikoje siekia visai kitų tikslų? Su jomis negali būti jokio kompromiso, jos tiesiog trukdo. Autoritariniams judėjimams tiesioginis veiksmas – tai mechanizmas, kurį jos stengiasi absorbuoti ir priversti dirbti partiniams interesams, kitaip tariant, faktiškai jį sugadinti. Kita vertus, tai, žinoma, pačių Lietuvos anarchistų reikalas – nuspręsti, kaip elgtis.
Proletarų maištas Lietuvoje buvo reakcija į pasaulinę ekonominę krizę. Tai dar vienas maištas greta tų, kurie vyko Graikijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Islandijoje, Prancūzijoje. Naujausi tokio pobūdžio įvykiai įvyko Chersone, Ukrainoje – ten vakar darbininkai užėmė gamyklą. Visa tai vyksta visai arti mūsų.
