Sekmadienį Beleme savo devintąjį susitikimą – „Asamblėjų asamblėją“ baigė Pasaulinis Socialinis Forumas, paruošęs nemažai rezoliucijų ir siūlymų 2009 metų pasaulio aktyvistų dienotvarkei. 21 teminėse asamblėjose buvo peržengtas PSF tabu: spaudžiant tūkstančiams pilietinės visuomenės grupių, siekiančių pasinaudoti pasaulinės ekonominės krizės teikiama progresyvių permainų galimybe, Forumas buvo priverstas išreikšti savo politines nuostatas. Pasaulio dėmesį bus siekiama atkreipti demonstracijomis, vyksiančiomis nuo kovo 28 iki balandžio 4 dienos: bus reikalaujama drastiškų permainų pasaulio politiniame balanse ir skubių priemonių, siekiant sustabdyti klimato kaitą.
Ši iniciatyva pirmiausiai bus nukreipta į G-20 industrinių šalių susitikimą, kuris balandžio 2 įvyks Londone. G-20 narės Argentina ir Brazilija, kurioms vadovauja progresyvios vyriausybės, tikimasi, pareikš PSF reikalavimus. Svarbiausi iš jų – paleisti arba iš pamatų reformuoti Tarptautinį Valiutos Fondą, Pasaulio Banką ir Pasaulio Prekybos Organizaciją.
Kita svarbi data šioje programoje – kovo 30-oji, palestiniečių grįžimo į savo žemę diena. Bus siekiama boikotuoti Izraelio prekes, taikyti tarptautines sankcijas, blokuoti investicijas ir taip priversti jį sustabdyti karines atakas Gazoje bei pradėti karines derybas.
Beleme įsikūrusio Amazonės Federalinio Universiteto studentų miestelyje PSF Socialinių judėjimų atstovas perskaitė susirinkimo priimtus programinius reikalavimus:
– vargšams leisti nemokamai naudotis energijos ištekliais ir nemokamai valgyti;
– teisė į žemę, padorų darbą, išsilavinimą, gydymą priklauso visiems;
Spalio 12-ąją – dieną, kai ispanų užkariautojai pasiekė Ameriką – pasaulio čiabuvius ir kitas kolonizuotas bendruomenes suvienys „Motinos Žemės“ diena.
PSF iš tikrųjų tampa globaline politine jėga. Su šia dilema jis susidurdavo nuo savo susikūrimo 2001-ųjų sausį pietų Brazilijos mieste Porto Alegrėje – tada tai buvo Pasaulio Ekonomikos Forumui Šveicarijos mieste Davose priešingas taškas.
Užsienio korespondentai pabrėžė ryškų kontrastą tarp gyvos atmosferos Beleme ir akmeninių korporacijų bosų ir Vakarų lyderių veidų Davose. Vienas iš PSF organizatorių Kandido Grzybowski teigė, jog krizė įrodė, kad socialinių judėjimų įspėjimai Vakarų vyriausybėms buvo teisingi. Pasak jo, ši krizė yra istorinė proga demokratizuoti valstybes, ekonomikas ir visą tarptautinę sceną. Jei šia proga bus nepasinaudota, gali atgimti už dabartinę jau byrančią fundamentalistinę paradigmą dar žiauresnis kapitalizmas
Belemo susitikime dalyvavę Bolivijos, Brazilijos, Ekvadoro, Paragvajaus ir Venesuelos prezidentai, kurie šiaip skirtingai supranta socialinį teisingumą, lygybę ir žmonių dalyvavimą, šįkart kartu pareiškė: ši krizė turi pakeisti globalinę pusiausvyrą. Ekvadoro prezidentas, ekonomistas Rafaelis Correa pareiškė, kad išeitis iš krizės – tai socializmas: žmonės kontroliuoja politines, socialines ir ekonomines struktūras, o valstybė tampa decentralizuota ir atvira demokratiniam dalyvavimui.
Beleme iš viso susirinko 115 000 žmonių, atstovavusių socialinius judėjimus, NVO ar dalyvavusių individualiai. Be to, Jaunimo grupėje buvo 15 000 jaunuolių 3 000 vaikų ir paauglių. Taigi iš viso suskaičiuota 133 000 dalyvių iš 142 šalių.
PSF žiniasklaidos dažnai išjuokiamas kaip kvailas bedantis kairiųjų karnavalas, kur mėgaujamasi laukinėmis svajonėmis, seksu ir marihuana. Atvykusių žmonių gausa, bendra nuotaika ir priimami sprendimai leidžia spręsti atvirkščiai: Pasaulio Socialinis Forumas dar kartą įrodo, jog kitoks pasaulis yra įmanomas.
Pagal Zmag.org paruošė KP
