Sumuštas eisenos „Demokratijos laidotuvės“ dalyvis Domininkas Burba teigia, kad tai – neonacių kerštas už jo pilietinę poziciją. Policijoje jį esą patikino, kad „ideologinę neapykantą įrodyti labai sudėtinga“, tad šiuo metu pradėtas tyrimas dėl užpuolimo ir vagystės. Teisininkas ir žmogaus teisių gynėjas K. Čilinskas sako, kad, įrodžius papildomus motyvus, šį užpuolimą būtų galima vertinti kaip politinį persekiojimą.
Papasakokite, kaip viskas įvyko.
Nelabai malonu prisiminti. Tiesiog ėjau gatve, nebuvo labai vėlu, apie 19.30 val. Matyt, mane sekė, nors to nepastebėjau. Muitinės gatvėje ties vaikų darželiu pribėgo jaunuolis su draugu, abu juodomis pūstomis striukėmis, džinsais, batų nepastebėjau, bet aiškiai skustos galvos. Jie leido suprasti, kad mane atpažino, pasakė tik vieną frazę – „tai ką, seni?!“ – ir prasidėjo smūgiu kruša. Pro šalį važiavo policijos ekipažas, jį pamatę užpuolikai atėmė iš manęs kompiuterį ir pabėgo. Manau, kad tas kompiuteris jiems šiaip buvo grobis. Gal ir gerai, kad jį turėjau, nes kitaip galėjo būti ir blogiau.
Policija iškart nuvežė mane į komisariatą, atvažiavo kiti patruliai, paieškojo, bet jau buvo per vėlu. Parašiau pareiškimą, o kitą dieną nuėjau į teismo medicinos institutą. Nustatė tam tikrų sužeidimų, tiesa, jie nėra rimti. Man pasisekė.
„Pasisekė“ gana reliatyvus pasakymas...
Be abejo, tokie dalykai kelia labai rimtų įtarimų. Niekas negali būti įsitikinęs, kad tai nepasikartos. Aišku, galima pasakyti, kad čia buvo ne skinai. Galima pasakyti, kad čia buvo blogi skinai, o geri skinai žygiavo ir nieko nedarė ir yra tikri patriotai.
Visi skustagalviai yra panašūs. Tas Tautinio jaunimo centras turėtų atsiprašyti, pasakyti, kad, jei tai padarė mūsų nariai, mes, nenorėdami su tokiais žmonėms turėti nieko bendra, juos išmesime iš savo bendruomenės. Galbūt, bet nieko tokio nebuvo. Nors matyti iš komentarų, kad kai kurie jų visiškai teigiamai vertino šitokius įvykius.
Teigiama, kad buvote sumuštas, nes skustagalviai jus atpažino kaip vieną iš eitynių „Demokratijos laidotuvės“ dalyvių?
Ir ne tik. Protestavau ir vėliau, kai vyko jų paradas. Stovėjome Gedimino prospekto pradžioje. Turėjome plakatus, pavyzdžiui, „Lietuva – ne trečiasis reichas“. Mūsų nebuvo daugiau nei gali būti. Šalia stovėjo policija – jie mums jokių pretenzijų neturėjo. Mes turime teisę reikšti savo pažiūras. Jeigu Jūs nesutinkate, prašau, diskutuokime, galime kalbėtis.
Tai, ką šneka „Respublika“, Tomkus ir panašūs žmonės, kad mes norėjome išprovokuoti riaušes, yra absurdas ir nesąmonė. Olava Strikulienė viename straipsnyje net aiškiai teigė, kad visa tai buvo organizuota už užsienio pinigus. Ir grabai buvo nešami už užsienio pinigus ir esą mes norėjome kažką išprovokuoti.
Nejau įsivaizduojate, kad mes, kurių mažiau nei devyni, norėjome, kad ta žygiuojanti armija mus pridaužytų? Nesuprantu, kaip pavyksta tokią logiką skleisti. Ir tai daro antras pagal dydį Lietuvos dienraštis, rašantis ir labai neblogų straipsnių. Labai liūdna, kad žurnalistai marginalizuojami, sueina su užribine politine jėga. Tai pavojinga. Tikėkimės, kad šitas atvejis su manimi yra paskutinis.
Ar tiesa, kad po Kovo 11 d. eitynių organizatorių interneto portale atsirado rubrika „Kas tokie dalyvavo neapykantos išpuolyje 2009 03 11“, kurioje buvo kviečiama atpažinti prieš „patriotus“ nukreiptų akcijų dalyvius?
Taip, tiesa. Tačiau po dienos ar kelių ši rubrika su identifikuotais galimų atakų taikiniais buvo pašalinta. Savo veido ten nebuvau pastebėjęs.
Sakykite, kaip į Jūsų užpuolimą sureagavo policija?
Pradėtas tyrimas dėl plėšimo. Man buvo atvirai pasakyta, kad įrodyti tai, jog buvau užpultas dėl ideologinių priežasčių, – labai sudėtinga. Jeigu tuos žmonės pagaus – o tai maža tikimybė, – ir jie prisipažins, tada gal. Bet tai labai sudėtinga, ypač kai nėra įtariamųjų.
Jūsų minėta žiniasklaidos grupė bandė įpiršti mintį, kad protestuojantys prieš Kovo 11 d. skustagalvių eitynes yra ne patriotai. Tiesiai šviesiai: ar Jūs patriotas?
Visi ten protestavę žmonės buvo skirtingi: buvo ir iš skirtingų organizacijų, buvo ir šiaip sužinojusių ir atėjusių padėti. Galiu šnekėti tik už save. Aš esu lietuvis, laikau save Lietuvos patriotu ir didžiuojuosi, kad esu lietuvis.
Aš mąstau, kad patriotizmas yra grynai asmeninis reikalas, išaugęs iš vidaus ir jo niekas negali nuleisti. Tas etnocentrizmo demonstravimas yra, mano nuomone, labai senamadiškas ir į nieką nebevedantis. Tai yra istorijos šiukšlyno dalykas. Jeigu tai yra daroma kažkokia intelektualia forma – prašau, bet tikrai toje eisenoje intelektualios formos nemačiau.
Dėl gėjų vėliavos. Kaip sakiau ten buvo įvairių organizacijų atstovai. Aš nesu gėjus, daug jų nepažįstu, bet žinau, kad jie Lietuvoje yra persekiojami. Tai įrodo sociologinės apklausos, atliktos tiek tarp jų pačių, tiek gyventojų. Niekas nešneka, pavyzdžiui, apie jų santuokas. Nors nemanau, kad tokias įteisinus Ispanijoje, Olandijoje ar Čekijoje nukentėjo tų šalių demokratija. Jokioje konstitucijoje nenurodyta, kad negalima iškelti gėjų vėliavos. Nematau tame jokios bėdos. Nemanau, kad jų surengtas paradas būtų pasikėsinimas į lietuvių kultūrą, tradicijas. Praėjo daug laiko, kai Lietuva tapo nepriklausoma ir įstojo į Europos Sąjungą. Tai būtų tolerancijos pasireiškimas.
Kaip vertinate Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimą neišduoti leidimo eisenai, kurią ketino rengti Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lygių galimybių plėtros centru?
Nežinau, jeigu jie nenusižengė taisyklėms, tai sudėtinga buvo neduoti. Galbūt reikėjo atsiminti praeitų metų pavyzdį (nesankcionuotas neonacių eitynes nuo Katedros aikštės iki Tauro kalno – lrt.lt) ir pasvarstyti, ar žmonės, kurie ten ėjo ir tylėjo, pasikeitė? Aš labai abejoju, ar jie taip nemąstė, kaip skandavo praeitais metais.
„YouTube“ yra koncerto „Tėvynei“ ištraukos, kuriose aiškiai girdėti skanduotės „Lietuva lietuviams“ ir matyti nacistinis saliutavimas. Vadinasi, jie visiškai nepasikeitė. Tik prie policijos nenorėjo turėti problemų.
Nesu valdininkas, negaliu žinoti. Tačiau, jei su policijos apsauga būtų leistos abi eitynės, nemanau, kad tai būtų blogai. Manau, kad Kovo 11-oji yra visų šventė, o ne vien tų, kurie mąsto, kad Lietuva yra tik lietuviams. Manau, kad nei policija, nei galbūt saugumas, nei prokuratūra, nei politikai nedaro visko, kad užkirstų tam kelią.
Matome, kad anais metais jų buvo žymiai mažiau, šiais – daug daugiau, o kitais, bijau, kad jų bus dar daugiau. Daugelyje Europos valstybių visuomenė pati neleidžia jiems žygiuoti, jie dažnai saugomi policijos. Pas mus yra kiek kitokios tendencijos.
Tikiu, kad atsiras visuomenėje tokių jėgų, kurios sakys, kad mums toks Kovo 11 d. šventimas yra nepriimtinas. Tokios idėjos turi labai didelį agresijos krūvį, gali būti, kad vėliau išpuolių dėl rasinių ir ideologinių priežasčių gali daugėti.
Teigiama, kad šių metų skustagalvių eisena buvo neblogas viešųjų ryšių sprendimas: jos dalyviai ėjo tylėdami, prieš paradą visi buvo perspėti nesegėti nacistinės atributikos ir panašiai. Visuomenę bandyta įtikinti, kad čia dalyvavo tik patriotiškai nusiteikęs jaunimas. Ar sutinkate?
Jeigu žmogus paliko pakabintą svastiką ant sienos ir parade nešaukia „Lietuva lietuviams“, ar tai reiškia, kad jis žygiuodamas po trispalve taip nemąsto? Bijau, kad mąsto. Nesu teisininkas, negaliu pasakyti, ar šį žygį reikėjo drausti, tačiau iš jo tikrai sklido agresija.
Ar pasikeitė Jūsų mąstymas po tokio išpuolio?
Smūgis į veidą tik sustiprina įsitikinimus. Žinoma, sunku kalbėti „ant karštųjų“, manau, ateityje viskas daug labiau susigulės. Pažiūrėkime, koks tų radikalių etnocentrikų plakatas, kokios frazės aidi jų koncertuose. Manau, visiškai įmanoma, kad tokių dalykų gali daugėti – to tikrai nesinorėtų. Norėtųsi, kad žmonės padarytų išvadas.
Suprantu, kad policija nelabai ką gali padaryti, tačiau visuomenė turėtų keistis. Nesvarbu, geresnė ar prastesnė ekonomika, žmonės turėtų pasakyti, kad radikalumo, agresyvumo reikia vengti.
Mane nustebino, kad toje eisenoje buvo tiek merginų ir tiek vaikų, gal aštuntokų, vos vos nuo žemės atšokusių. O mamytės didžiuojasi, kad jų sūnūs yra skinai? Aš nežinau, ar tikrai dėl to reikia didžiuotis. Labai abejoju.
Teisininko komentaras: „pagrindo pradėti politinę bylą nėra“
Teisininkas ir žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas komentuodamas šį incidentą teigia, kad byloje turėtų būti išsiaiškinti ir papildomi užpuolimo motyvai. Anot jo, tai lemtų bylos charakteristiką ir teismo nuosprendį.
„Jeigu būtų įrodyta, jog žmogus užpultas ir apiplėštas dėl jo politinių pažiūrų, tai būtų galima galvoti, ar jis nebuvo persekiojamas dėl politinių pažiūrų. Jeigu iš pareiškėjo pusės yra pareiškimas, tą reikėtų aiškintis“, – sakė K. Čilinskas.
Jis pripažino, kad šiuo atveju Lietuvoje nėra teisinio pagrindo pradėti politinę bylą, nes „politinės bylos yra tada, kai valdžia susidoroja su žmogumi politiniais motyvais“.
Juozapas Paškauskas
Lrt.lt, 2009 03 20