Turiu kelis pasiūlymus, ką būtų galima nuveikti darbininkų padėčiai pagerinti. Visi žinome, kad darbdaviai keičiasi informacija apie „nepageidaujamus” darbuotojus, beje, ta jų veikla yra neteisėta. O informacija apie darbo sąlygas įmonėse, ypač apie įvairius ten vykdomus įstatymų ir darbų saugos reikalavimų pažeidimus, – vieša. Gaila, bet darbuotojų organizacijos mažai rūpinasi keitimusi tokia informacija. Todėl siūlau pamėgint sudaryti „Juodąjį darbdavių sąrašą“. Jame galėtų būti sudėti darbo inspekcijos pranešimai apie išaiškintus pažeidimus, profsąjungų ir korporacinės žiniasklaidos pranešimai apie pažeidimus ir darbo konfliktus – streikus, teismus ir pan. Be to, jame talpintume „Juodojo darbdavių sąrašo” sudarytojų ir skaitytojų paklausimus konkrečių įmonių administracijoms ir darbdavių atsakymus į juos, jeigu pavyktų juos gauti.
Jei pavyktų gauti pakankamai daug tokių atsakymų arba surinkti užtektinai informacijos, būtų galima pereiti prie dar vienos kovos formos – anarchistinė Švedijos darbininkų profsąjunga SAC vadina tą metodą registru. Jo esmė paprasta. Sudaromas regiono įmonių sąrašas ir aprašomos darbo sąlygos jose. Paskui braukiamas brūkšnys – ir rekomenduojama darbininkams nesidarbinti įmonėse, kuriose darbo sąlygos prastesnės nei brūkšnio užbrėžta.
Beje, abu šie projektai gali būti vykdomi nedidelės internetinės grupelės pajėgomis. Gal būtų norinčių to imtis?
Kitas, manau, aktualus šiandienos klausimas – tai bedarbio teisės. Šiaip be darbo paskutinį kartą buvau gal prieš septynerius metus, bet pamenu, kad darbo birža ir potencialūs samdytojai mane visaip spaudė, o darbo birža dar ir žemino reikalaudamas įvairių neprivalomų dokumentų, bandė išbraukti iš „sąrašų”, grasino nemokėti pašalpos (jos niekada nesu gavęs, net kai be darbo buvau ilgiau nei pusmetį). Manau, neprastas žingsnis būtų išleisti „Bedarbio teisių atmintinę“. Kažką panašaus į „Protestuotojo ABC“. Bedarbiai yra šiuo metu labiausiai galingųjų spaudžiama darbininkų grupė, kuriai reikia parodyti solidarumą.