Šį šeštadienį, kovo 21 d., šeštųjų karo Irake metinių proga, daugiau nei 10 000 žmonių surengė maršą į Pentagoną. Žygis buvo nukreiptas prieš karo pramonės įmones (Boeing, Lockheed, Martin, General Dynamics, KBR ir kt.), sukančias verslą iš žmonių kančių. Militaristines kompanijas maršo dalyviai vadino mirties pardavėjais. Maršo metu kolona, vedama Irako ir Afganistano karo veteranų, vis pasipildydavo jaunais veidais. Arlingtono rajono policija sutraukė galingas ir pilnai ekipiruotas pajėgas, kurios bandė neleisti demonstrantams patekti prie karo pramonės korporacijų atstovybių ir padėti prie jų durų simboliškus karstus, perjuostus nuo JAV kariškių veiksmų kenčiančių šalių vėliavomis. Į demonstrantus buvo nukreipti ginklai, siundomi šunys. Demonstrantai laikė plakatus su užrašais: „Nuo Irako iki Afganistano ir Palestinos – okupacija yra nusikaltimas”, „Mums reikia darbo ir švietimo, o ne karų ir okupacijų”, „Karius – namo, ir tučtuojau!”

Kai milijonai šeimų neteko savo namų, darbo vietų ir sveikatos priežiūros, realus karinis JAV biudžetas šiais metais perkops 1 trilijoną dolerių. Jei šie pinigai būtų panaudoti žmonių reikmėms, būtų galima sukurti 10 milijonų naujų darbo vietų su 60 000 USD uždarbiu per metus, kiekvienam pageidaujančiam suteikti medicininę priežiūrą, atstatyti Naujajį Orleaną ir atkurti didžiąją dalį to, ką sunaikino karas Irake, Afganistane ir Palestinoje. Vien Irako okupacija kasdien kainuoja 400 milijonų USD – apie 12 trilijonų kiekvieną mėnesį mėnesį. Irako kare buvo nužudyti, sužeisti ar priversti išsikelti 26 milijonai žmonių. Žuvo tūkstančiai JAV ir sąjungininkų karių. Tai beprotybė – žmonės aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė savo požiūrį.

Tik kas tie žmonės išeinantys į gatves, ginti svetur žudomų žmonių? Vyriausybės atkakliai tvirtina, kad tai buka ir išorės priešų valdoma minia, kad tai realioje situacijoje nesigaudantys žmonės, neįvertinantys visų aplinkybių ir stokojantys lojalumo šventai valstybės misijai – kurti gerbūvį išrinktiesiems kitų gerbūvio ar net gyvybės sąskaita. Bet paklausk savęs, ar tai tikrai tas pasaulis, kuriame norėtumei gyventi?

Be to, šie maršo dalyviai dalyviai nėra beveidė minia, jie yra nusiteikę kovoti ir priešintis karo mašinai. Jau vien dėl to jie verti pagarbos. Tai konkretūs žmonės su savo likimais ir savo problemomis, randantys laiko ir aktyvizmui. O kurioje pusėje tu?

Pagal www.pephost.org parengė diedas