Šiandien, balandžio 12 d., apie 200-300 anarchistų, kairiųjų jaunimo organizacijų ir nepriklausomų profsąjungų atstovų surengė 2 valandas trukusį žygį centrinėmis Kijevo gatvėmis. Maršo „Laikas atsiimti savo“ dalyviai skandavo antikapitalistinius, antivalstybinius ir antifašistinius šūkius, kvietė žmones organizuotis ir užimti įmones. Anarchistinis jaunimas pražygiavo pro Aukščiausiosios Rados, Vyriausybės, Nacionalinio banko ir Kijevo merijos pastatus, trumpam prie jų sustodami ir surengdami mitingus. Marše dalyvavo studentų profsąjunga „Пряма Дія”, nepriklausoma profsąjunga „Захист Праці”, judėjimas „Socialinė alternatyva“, Revoliucinė anarchosindikalistų konfederacija, judėjimas „Naujieji kairieji“ ir „Antifašistinis veiksmas“.
Protestuotojai įsitikinę, kad dėl ekonominės krizės, bedarbystės ir kainų augimo kaltas valdantysis Ukrainos elitas. Maršo dalyviai apkaltino vyriausybę nuolaidomis derantis su Tarptautiniu valiutos fondu. Jų manymu, TVF nori sugriauti Ukrainos ekonomiką. Žygiuodami pro meriją, anarchistai skandavo šūkius, nukreiptus prieš viešojo transporto ir komunalinių paslaugų kainų padidinimą.
Maršo organizatoriai pareiškė, kad svarbiausias akcijos tikslas – sugriauti gatvės politikos mitus Ukrainoje. „Jau tapo tradicija, kad bet kokia gatvės akcija yra susijusi su pinigais ir kova valdžios trikampyje – vyriausybė, parlamentas, prezidentūra. Mes nenorime, kad politika taptų „nenormali“ ir žmonės „iš apačios“ joje nedalyvautų. Mums politiniai lyderiai yra ne tie, kurie sėdi kabinetuose, o tie, kurie rengia streikus ir organizuoja profsąjungas“, – kalbėjo vienas iš mitingo dalyvių.
Balandžio 1-ąją Kijevo anarchistai buvo surengę protesto akciją prieš TVF ir reikalavo uždaryti šios organizacijos atstovybę Ukrainoje. Kitą akciją anarchistai planuoja gegužės 1 d. kartu su profsąjungomis.
„Mūsų nuomone, tik pusę procento gyventojų sudarantys turčiai, kuriems priklauso didžioji dalis nuosavybės ir visa politinė valdžia Ukrainoje, turi interesų, kurie prieštarauja daugumos gyventojų interesams. Kad apgintų turčių interesus, valstybė šiandien augina baudžiamuosius raumenis. Mes esame prieš policinę valstybę. Prieš fašizmą, kur jis bebūtų – gatvėse ar valdžios koridoriuose.
Mes žinome, ką reikia daryti: nuo valstybės ir kapitalo mus apsaugos tik solidari dirbančiųjų kova. Europos šalių vyriausybės apmąsto kiekvieną būsimą savo žingsnį, nes dideli protestai sulaiko kapitalo apetitą ir valdžios „antikrizinę chirurgiją“. Neseniai surengtos manifestacijos – balandžio 1 d. Londone ir protestai prieš NATO Strasbūre – parodė, kad vyriausybėms pavojinga vykdyti politiką, nukreiptą prieš liaudies valią. Ukrainos „elitas“ verčia mus sekti Vakarų šalių bičiulių pavyzdžiu.“
