2008 m. liepos pabaigoje išėjo pirrmasis „Juodraščio“ numeris. Tai pirmasis periodinis kairiosios minties leidinys nuo Lietuvos nepriklausomybės ir kapitalistinių santykių atkūrimo pradžios. „Juodraščio“ leidybos idėja gimė Lietuvos aktyvistams susidūrus su tendencingu oficialiosios žiniasklaidos darbu ir informacine kairiųjų idėjų blokada. Žurnale stengiamasi atspindėti antikapitalistinių judėjimų, kuriuos oficialioji žiniasklaida vadina antiglobalistiniais, įvairovę, protesto ištakas ir kovos patirtį. Netrukus, 2009 m. balandžio mėn., pasirodys antrasis „Juodraščio“ numeris – dar storesnis, išsamesnis ir maištingesnis. Vyraujanti žurnalo tema – pasipriešinimas diskriminacijai, žmogaus laisvių ribojimui ir neofašistinėms tendencijoms mūsų šalyje. Leidinys bus platinamas knygynuose, aktyvistų susibūrimo vietose, savuose platinimo taškuose. Jis, be abejo, bus patalpintas ir internete – „Anarchisto bibliotekoje“.
Pagaliau pasirodė antrasis naujojo nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalo numeris. Tai bandymas apjungti visas laisvas politines, kultūrines ir menines alternatyvas, kuriomis siekiama pasipriešinti krizę išgyvenančiai kapitalistinei sistemai. „Juodraštis“ nėra vienos politinės srovės ar ideologijos ruporas, jame pateikiamas gana platus antiautoritarinių judėjimų bei nuomonių spektras – nuo laisvamanių ir feminisčių iki kontrkultūros aktyvistų ir kairiųjų libertarų.
Nuo tada, kai pasaulį išvydo pirmasis „Juodraščio“ numeris, mūsų visuomenei teko patirti nemažai išbandymų. Valdžią laimėjusios dešiniosios ir neoliberalios jėgos pasinaudojo pasaulinės ekonominės krizės grėsme ir naktiniuose posėdžiuose priiminėjo prieš ekonominę, kultūrinę ir socialinę visuomenės gerovę nukreiptus įstatymus. Tai išprovokavo nepasitenkinimo bangą šalyje, virtusią riaušėmis prie Seimo rūmų – įvykių Graikijoje, Bulgarijoje ir Latvijos sostinėje Rygoje atgarsiu. 2009 m. sausio 16 d. mūsų šalyje įvyko pirmosios riaušės, kurios ryškiai atskleidė kapitalizmo padarinius sociumui ir kuriomis buvo bandyta nugriauti sieną tarp spektaklio visuomenės ir jos atstumtųjų. Pasaulinės krizės akivaizdoje mažasis žmogus, pradėjęs kovoti už savo laisvę nuo išnaudotojų, už savo nesuvaržytą kūną ir orų gyvenimą, suprato maištingojo momento svarbą – dabar arba niekada
Valdžia į gyventojų bruzdėjimus reagavo stiprindama policinę tvarką,kriminalizuodama politinių nuomonių skirtumus – valdžios atstovai persekiojo nepriklausomą žiniasklaidą, kairiuosius aktyvistus, profsąjungų atstovus, draudė mitingus. Be to, dešiniųjų pergalė leido suaktyvėti fašistinėms tendencijoms, kurios naudojasi bendraminčių valdžioje joms suteiktomis privilegijomis. To pasekmė – ne tik idėjinis, bet ir fizinis kairiųjų aktyvistų puolimas, dešiniųjų valdomos valstybės gyvenimo norma tapusi neonacių ideologijos sklaida.
Kita vertus, atskiros visuomenės grupės pademonstravo savo ryžtą ir aktyvumą ne tik kritikuodamos autoritarinius valstybės valdymo metodus, bet ir organizuodamos tiesioginį veiksmą bei radikalias alternatyvas. Pasipiktinusios demokratijos ribojimu, įvairios visuomenės grupės protestavo prieš kultūros žlugdymą, neoliberalią aukštojo mokslo reformą, trikdė fašistinių jėgų sambūrius. Didėja ir radikalus profsąjungų aktyvumas. Turbūt vienas didžiausių kultūrinių laisvos minties laimėjimų mūsų visuomenėje – laisvųjų universitetų tinklas, per pusę metų išsiraizgęs visoje Lietuvoje, tampantis nemokama alternatyva į verslo ir valstybės pelėkautus patekusiam tradiciniam universitetui.
Šios ir daugelis kitų problemų svarstomos šiame „Juodraščio“ numeryje. Didelis dėmesys skirtas policinės valstybės, kokia tampa Lietuva, sukurtoms diskriminacijos problemoms. Šia tema pateikiama įdomi Lietuvos intelektualų bei aktyvistų diskusijos medžiaga, supažindinama su kritinėmis pastabomis apie naujos fašizmo atmainos – postfašizmo – suklestėjimą. Žurnale rasite žymaus socialinio teoretiko Johno Holloway‘aus teorinius pasvarstymus, kaip pakeisti pasaulį neužgrobiant valdžios, anarchistų patriarcho Piotro Kropotkino patarimus jaunimui. Kolektyvinių alternatyvų kapitalizmui patirtimi dalinsis „Pasidaryk pats“ judėjimų aktyvistai, alternatyvaus aukštojo mokslo teoriją paremsime mūsų jau išbandyta Laisvojo universiteto praktika. Istorijos skiltyje rasite pasakojimą apie tarpukario Lietuvos aktyvistus, kultūros skiltyje „meno“ sampratas svarstys meno streiko organizatoriai Redas Diržys ir Stewartas Home‘as. Dar viena tema – laisvamanybė pasaulyje ir Lietuvoje. Numerį užbaigs įdomi aktyvisto iš Šiaulių Evaldo Balčiūno „autobiografija“.
Tikimės, kad bičiulių iš Lietuvos ir viso pasaulio dėka šis numeris suteiks daug naudingų žinių, kaip atsispirti valdžios represijoms ir keisti pasaulį, kad jame galėtų apsigyventi laisvi ateities žmonės.
PASIPRIEŠINIMO TEORIJA
John Holloway. Dvylika tezių kaip pakeisti pasaulį neužimant valdžios
AKTYVISTŲ BALSAI
Interviu su Michailu Magidu. Anarchokomunizmas – seniausias žmonijos egzistencijos būdas
Arnoldas Blumberg. Aktyvizmas ir nepelno industrijos kompleksas
KOVA PRIEŠ DISKRIMINACIJĄ
Gáspár Miklós Tamás. Apie postfašizmą. Kaip pilietybė tampa išskirtine privilegija
Silvia Federici. Moterys, reprodukcija ir nebaigta feministinė revoliucija
Margarita Jankauskaitė. (Ne)diskriminacijos retorika: tarp vertybių ir manipuliacijų
Panieka kitokiam žmogui – „lietuviškumo“ įrodymas. Antidiskriminacinio apskritojo stalo diskusija
DARBAS IR IŠNAUDOJIMAS
Interviu su Vadimu Grajevskiu. Anarchosindikalistų „revoliucijos mokykla“
Jarosław Urbański. Lenkijos darbininkų protesto anatomija
„Darbininkų iniciatyva“ – už tiesioginį veiksmą ir tikrąją savivaldą
Krizės grupė. Kolektyvinės alternatyvos tampa realybe
Jeff Shantz. Nepaisant nieko: Ontario koalicija prieš skurdą
Prole.info: Darbas, komuna, politika, karas
UNIVERSITETAS KAIP UTOPIJA
Piotr Kropotkin. Žodis jaunimui
Richard Day. Universitetas kaip anarchistinė bendruomenė
Aira Niauronytė. Apie Laisvąjį universitetą
RADIKALIŲ JUDĖJIMŲ ISTORIJA
Kasparas Pocius. Šūviai į fašizmą: nutylėta atentato istorija
Andrius Bulota. Limuzinas Nr. 4 (apysakos ištrauka)
ANAPUS KULTŪROS
Redas Diržys. Meno streiko idėja ir šiandieniniai jos taikymo ypatumai
Stewart Home. Kultūros antpuolis (būsimos knygos fragmentai)
Lech L. Przychodzki. Baladė apie tuos, kurie nugalėjo baimę. 1966-1989 m. Lenkijos kontrkultūros istorinė apžvalga
LAISVAMANIŲ SAMBŪRIS
Paco Miñarro. Tarptautinės ateistų federacijos FIdA projektas
