Balandžio 17 d. vakare apie 15 Odesos neonacių užpuolė 5 jaunuolius, kuriuos palaikė „antifašistais“. Užpultieji ryžtingai pasipriešino – peiliu nudurtas vienas iš Odesos neonacių lyderių, 21 metų Maksimas Čaika. Kitas neonacis, 20 metų Maksimo draugas Andrejus Dzebanas atsidūrė reanimacijoje. M. Čaika buvo futbolo fanas, anksčiau priklausė futbolo „ultrų“ grupuotei „BSP – Black Sea Pirates“, o iš jos pasitraukęs, įkūrė nacionalistų judėjimą „Sečė“ („Січ“). Mokėsi Odesos nacionaliniame universitete, organizavo nacionalistines akcijas, vaikščiojo kariškais skinhedų batais su baltais raišteliais, mėgo fašistinę simboliką.
Štai ką apie šį įvykį praneša Ukrainos savivaldos ir saviorganizacijos aktyvistų portalas „Хроніка самозахисту“ (http://samozahist.org.ua):
Balandžio 17-ąją Odesos neonacistai tapo savo pačių agresijos aukomis. 15 nacistinių skinhedų, panaudoję šaltąjį ginklą, užpuolė 5 antifašistinio judėjimo dalyvius. Nacistai ėmė mėtytis žodžiais, po to pradėjo muštynes.
„Antifa“ aktyvistai ir anksčiau ne kartą yra susidūrę su grasinimais ir tapę nacistų išpuolių aukomis, todėl suprato, kad susidūrimas su oponentais gali baigtis tragiškai. Gindami savo gyvybes, jie buvo priversti pasinaudoti peiliu. Vienas užpuolikas – nacistinis skinhedas Maksimas Čaika – buvo sužeistas. Jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, todėl vaikinas ligoninėje mirė. Jei antifašistai nebūtų pasipriešinę – morge būtų atsidūrę kaip tik jie.
Ultradešinieji ekstremistai ir tam tikros politinės jėgos, pasitelkusios cinišką melą, mėgina pasinaudoti incidentu ir iškraipyti faktus. Jų propagandistai tikina, kad nužudymas turėjo „politinę potekstę“ ir buvo įvykdytas tikslingai. Iš tikro „antifa“ aktyvistai buvo priversti gintis nuo skaitlingesnių priešininkų. Nacistai mėgina pavaizduoti Maksimą Čaiką nekalta auka, tuo tarpu muštynes išprovokavo būtent jis ir jo draugai. Niekam ne paslaptis, kad Maksimas Čaika ir kiti Odesos nacistai ne kartą grasino antifašistams, rinko informaciją apie būsimas aukas ir rengė išpuolius.
Žiniasklaidos priemonės skleidžia nacistinį mitą, kad žuvusysis priklausė „patriotinei organizacijai“. Tačiau yra faktų, kad piliečių judėjime „Січ“ dalyvauja fašistuojantys skinhedai, kurie rengia išpuolius prieš užsieniečius. Kriminalinės suvestinės visoje Ukrainoje nuolat pasipildo žinutėmis apie žmogžudystes iš rasistinių paskatų.
Neonacių gaujos neslepia, kad pradėjo rengti „kruvino keršto“ aktą. Internete platinami tokio turinio pareiškimai: „Нам треба робити усе можливе щоб нашої крові проливалось менше, а ворожої більше. Ворогів треба убивати першими, тоді наші втрати будуть меншими“ („Mums reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad mūsų kraujo lietųsi mažiau, o priešų – daugiau. Priešus reikia žudyti pirmiesiems, tada mūsų nuostoliai bus mažesni“).
Ultradešiniosios partijos, tokius įvykius pateikdamos kaip „represijas prieš Ukrainos patriotus“, kaupia sau politinį kapitalą. Daugelis jų Ukrainos antifašistus klaidingai vadina „prorusiškais smogikais“. Reikia pabrėžti, kad pragmatiškų tikslų siekia ir priešingo spektro politikai – prorusiška partija „Tėvynė“ („Родина“) ir jos lyderis Igoris Markovas. Jis šį incidentą laiko prorusiškų ir proukrainietiškų radikalų susidūrimu. Tačiau Ukrainos „antifa“ aktyvistai nėra susiję nei su viena politine jėga. Juo labiau, kad tautinę viršenybę propaguojanti partija gali sukelti tik antifašistų pasibjaurėjimą.
Dar vienas mitas – žiniasklaida kaltina „ekstremizmu“ Ukrainos antifašistus, tačiau nutyli ekstremalų neonacizmo ideologijos charakterį. Laikraščiuose „užmirštama“ apie pasibaisėtiną rasinių nusikaltimų statistiką. Kuriama nuomonė, kad nacistams besipriešinantys žmonės negali tikėtis valdžios ir visuomenės pagalbos.
Belieka pridurti, kad antifašistų reakcija balandžio 17 d. buvo visiškai teisėta. Ukrainos konstitucijos 27 str. 3 d. garantuoja piliečiams teisę į savigyną, pagal Ukrainos BK 36 str. tokie antifašistų veiksmai prilyginami būtinąjai ginčiai.
Mes – antifašistinio judėjimo aktyvistai – reiškiame nuoširdžią užuojautą Maksimo Čaikos giminėms bei artimiesiems. Jo mirties kaltininkai – tie žmonės, kurie apsuka jaunuolių galvas neonacistine ideologija ir iš to uždirba pinigus, įgauna valdžią ir šlovę.
Reikalaujame, kad Odesos teisėsaugos institucijos visapusiškai ištirtų šį incidentą ir patvirtintų antifašistų būtinosios ginties faktą. Prašome žurnalistų nepasiduoti nacistinima melui ir objektyviai informuoti apie minėtus įvykius. Nuo jūsų priklauso antifašistų, atsidūrusių dėmesio centre, likimas.
