Visuomenininkais save vadinantys asociacijos „Netylėk“ ir Pasaulio piliečių aljanso lyderiai, viešai apkaltinti „palaikantys anarchistus“, labai įsižeidė, puolė gintis ir įrodinėti priešingai. Nieko nuostabaus, nes visiems politkorektiškiems „demokratams“, svajojantiems atsidurti išrinktųjų ir valstybininkų vietoje, anarchistai yra tik marginalūs antivalstybiniai elementai, o žodis „anarchija“ – blogio sinonimas. Nesiginčysiu, juk tikrai esame antivalstybininkai, pasisakantys už valstybės funkcijų perdavimą žmonėms ir todėl nustumti į politinių kovų paraštes. Tačiau pastaruoju metu man dažnai kyla labai dviprasmis klausimas: kas gi iš tikrųjų yra tikrieji antivalstybininkai „ant Lietuvos“?

Kiek, pvz., valstybei kenkia anarchija.lt veikla, keli pankai ir menininkai su juodai raudonomis veliavomis? O kiek jai kenkia valstybės turtų vagys, amžino „itališko“ streiko būsenoje merdinti parazituojančių biurokratų armija su eiliniais politiniai sukčiais?

Arba, jei konkrečiau, kas labiau pakenkė LT valstybei: anarchistiniai C&P straipsniai, ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovės Aurelijos Kulčickienės-Gutienės veikla, valstybės iždą nusausinusi ne vienu milijonu litų? Arba kas labiau žlugdo pasitikėjimą LR vykdomu teisingumu: anarchistų nepasitikėjimas lietuviška teisėsauga ar už milijoną litų „tiltą į teisybę“ir į savo sodybas nusitiesę teisininkų elito atstovai – Konstantas Ramelis, buvęs Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus vadovas Česlovas Jokūbauskas ir Europos Teisingumo Teismo teisėjas Pranas Kūris?