Balandžio 24 d., penktadienį, nuo 12:00 val. Europos humanitariniame universitete (Valakupių g. 5, Vilniuje) rengiamos foto ir video dirbtuvės „Invert-Advert“. Aptarsime mums labiausiai nepatinkančias reklamas ir jas perkursime, o taip pat sukursime naujas. Balandžio 25 d., šeštadienį, 15:00 val. Tilto g. 29 vidiniame kieme vyks „Invert-Advert“ dirbtuvių aptarimas, darbų ir dokumentinio filmo „Killing us softly 3“ peržiūra. Po filmo – diskusija ir afterparty!
Ieškomi fotografai/ės, operatoriai/ės bei modeliai ir aktoriai/ės! Jei turi pasiūlymų, kokios reklamos tiesiog prašyte prašosi būti perdarytos ar sukurtos, jei nori prisidėti pabūdama(s) modeliu/fotograf(u/e)/operator(e/iumi) naujų reklamų kūrimo procese – rėk šauk rašyk idėjas el. paštu: placebomanija@)yahoo.com [lt/en/de] arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. [ru/pl/en].
Pagal šiandien galiojančias taisykles, reklama per TV gali būti transliuojama ne ilgiau kaip dvylika minučių per valandą, taigi, jei žiūrėtumėte televiziją penkias valandas, vieną valandą šio laiko sudarytų vien reklamos. O kiek dar kasdien pamatome lauko reklamų, reklamų spaudoje, troleibusuose ir kitur?.. Galime teigti, kad netikime, jog reklamuojamas produktas yra geresnis už kitus, tačiau reklamose naudojama kalba ir pats pateikimo būdas dažniausiai niekam neužkliūna, nes sutampa su visuomenės nuomone. Reklama jau savaime yra problema dėl savo paskirties skatinti vartojimą. Tačiau reklama nešasi ir kitą, „paslėptą” žalą - lyties ir kūno įvaizdžio formavimą. Deja, beveik neįmanoma įsivaizduoti masinės žiniasklaidos bei marketingo be stereotipų formavimo.
Labiau įsigilinę į matytas reklamas, lengvai pastebėsime tam tikrus dėsningumus: drabužių ir kosmetikos reklamose dominuoja idealių figūrų ir nepriekaištingų veido bruožų jaunos merginos, maisto ir buities reikmenų reklamose triūsia moterys-namų šeimininkės, vyrams skirtų produktų reklamų siužetuose taip pat pasirodo seksualios gražuolės. Reklama ir rinkodara kuria kultūrą, o ne tik ją vaizduoja; kuriant lyčių stereotipus įtvirtinami siauri lyčių vaidmenys ir taip apribojama moterų ir mergaičių, taip pat vyrų ir berniukų, judėjimo laisvė ir gyvenimo galimybės. Dar daugiau: idealaus kūno vaizdavimas žiniasklaidoje gali turėti neigiamos įtakos moterų, ypač paauglių ir tų, kurios linkusios turėti mitybos sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, savęs vertinimui. Kadangi šie reklama perteikiami pranešimai vyrauja mūsų kasdieniame gyvenime (televizijoje, laikraščiuose, filmuose, internete), jie tampa norma, kurios mes, kaip tikimasi, turime laikytis.
Truputis faktų: 12 metų amžiaus mergaitės vidutiniškai jau yra matę 77 500 reklamų. JAV ir D. Britanijoje vykdant tyrimus buvo apklausta 2 tūkstančiai mergaičių, kurių amžius siekė nuo 10 iki 14 metų. Apklausos rezultatai atskleidė, kad 77 proc. jų save laiko storomis ir baisiomis, o gražių manekenių ir žvaigždžių atvaizdai kelia joms depresiją. Daugiau nei pusė apklaustųjų paauglių apibūdino save kaip „šlykščias“, „negražias“ ar kitais neigiamą atspalvį turinčiais žodžiais.
Stereotipai reklamose primetami ne tik moterims, bet ir vyrams. Puikiai tą nusako mintis, jog “yra mergaičių, kurioms pabodo vaidinti silpnas, kai jos iš tiesų yra stiprios; taip pat yra berniukų, kurie pavargo būti stipriais, kuomet jaučiasi pažeidžiami.” Dažnai sakoma, jog lyčių problemas kelia vien tik moterys, susiduriančios su įvairiomis asmeninėmis problemomis. Tačiau nepriklausomai nuo savo lyties, visi esame spaudžiami kitų žmonių lūkesčių, baimės rodyti jausmus ir būti savimi, išklysti iš tradicinio gyvenimo modelio.
Nė viena valstybė nėra išimtis dėl psichologiškai kenksmingų reklamų. Mūsų tikslas – apžvelgti pastaruoju metu Lietuvoje publikuojamas reklamas bei jų pateikiamus stereotipus bei kūrybinių dirbtuvių metu perkurti labiausiai lyties ir kūno įvaizdžius formuojančias reklamas taip, kad jos, priešingai, griautų lyčių vaidmenis, skatintų toleranciją ir natūralaus kūno grožio vertinimą.
blog.hardcore.lt/invert-advert
2009 04 22
