Šylant orams darosi nyku sėdėti ankštose auditorijose. Šią savaitę Laisvojo universitetio studentai mokysis gryname ore. Vilniuje organizuojamis teoriniai ir praktiniai gatvės meno užsiėmimai senamiesčio kiemelyje, o Alytaus LUNI kviečia į išvažiuojamąją paskaitą dviratininkų traukiniu, kuris keliaus maršrutu „Olita – Orany“ (Alytus – Varėna).
Balandžio 30 d., ketvirtadienį, 18:00 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į jaukų senamiesčio kiemelį. Graffiti specialistas Mantas trumpai papasakos apie gatvės meną, o vėliau bandysime patys ką nors nupiešti ir sukurti. Norintys galės padėti ruošti vaizdinę medžiagą (transparantus ir plakatus) gegužės 1-osios akcijai. Užsiėmimai vyks kiemelyje prie „Kitų knygų“ leidyklos (Šv. Stepono g. 4). Renkamės 18:00 val. prie netoliese esančios „Kiaušinio“ skulptūros (Šv. Stepono, Raugyklos ir Pylimo gatvių sankryžoje). Prašome apsirengti rūbais, kurių negaila sutepti.
Žodis „graffiti“ meno istorijoje reprezentuoja tokius vizualius kūrinius, kurių paviršiuje būdavo aštriu daiktu išraižomos linijos. Šis terminas kilęs iš itališko žodžio „graffiato“, kuris reiškia „įbrėžtas“. Graikų kalboje γράφειν – „graphein“ reiškia „rašyti“. Tačiau bendru mastu graffiti terminas apibūdina piešinius, įrėžimus, bet kokias keverzones ant piešėjui nepriklausančių sienų. Pirmieji tokie įrėžimai istorijoje pastebimi jau II-I a. pr. Kr. Jie būdavo atliekami ant senovinių laidojimo rūsių ir apleistų namų sienų. Ankstyvieji šiuolaikinio stiliaus graffiti pavyzdžiai (stilingesni užrašai su tam tikra potekste) buvo aptikti Senovės Graikijos Efeso mieste (dabartinė Turkijos teritorija). Vėliau panašios vizualinės struktūros kūrinių atsirado Romoje.
Vieni ryškiausių pavyzdžių pastebimi Pompėjoje. Po I a. įvykusios katastrofos – ugnikalnio išsiveržimo, čia pagausėjo šio stiliaus apraiškų. Išraižomi buvo lotyniški keiksmažodžiai, burtai, meilės prisipažinimai, alfabetai, politiniai šūkiai ar žymių literatūros kūrinių citatos. Tačiau jau ir tada žmonės reikšdavo nepasitenkinimą tokiu reiškiniu. Netgi tie patys paišytojai išreikšdavo nepalankią nuomonę dėl nereikalingo niokojimo: „Siena, aš stebiuosi, kaip tu dar nesugriuvai nuo mąsto savo bjaurių įrašų“ (būtent toks užrašas buvo atrastas Pompėjoje).
Graffiti neigia viešumo sampratą, susietą su nuosavybės ir biurokratinio (bei policinio) šios nuosavybės įteisinimo idėjomis. Graffiti priešinasi bauginančioms arba įsiteikiančioms architektūrinių formų reikšmėms, už kurių visada slypi valdžios intencijos. Įprastas valdžios noras – estetizuoti politiką ir tuo pačiu užmaskuoti valdančiųjų ir pavaldinių santykius, pateikti juos kaip „organiškus“ bei „natūralius“. Kurti graffiti (piešti ant objektų ir plokštumų vaizdus, šūkius, vardus arba jų trumpinius) – vadinasi, abejoti valdžios pretenzijomis visiškai kontroliuoti aplinkinę erdvę ir ją vienvaldiškai apgyvendinti. Graffiti su atvirai išreikšta politine kritika tiesiogiai siekia destabilizuoti viešąją erdvę. Graffiti be politinio atspalvio, bet su erotinėmis, nihilistinėmis ir absurdistinėmis intencijomis agresyviai įsiveržia į viešąją erdvę, pažeidžia visuomenėje įsigalėjusius nurodymus kurti pozityvias prasmes ir tuo pačiu atakuoja visuomeninę sistemą.
Gegužės 1-2 dienomis. LUNI Alytus kviečia į išvažiuojamąją paskaitą tema „Traukiniai ir Alytus, Alytus ir traukiniai “. Tradicinis dviratininkų traukinys „Olita – Orany“ bei LUNI Alytus kviečia keliauti nykstančios istorijos pėdsakais.
XIX a. pabaigoje atsiradus poreikiui stiprinti vakarinę Rusijos imperijos sieną buvo nutarta fortifikuoti miestus prie Nemuno – Kovno (dabar Kaunas), Olita (dabar Alytus), Grodna (dabar Gardinas). Statybinių medžiagų tiekimui ir greitam susisiekimui į Olitą buvo nutiestas geležinkelis. Beveik pusę amžiaus tai buvo gyvybinga transporto arterija suteikusi ženklų postūmį Pietų Lietuvos miestų ir miestelių vystymuisi. Praūžus dviems pasauliniams karams, lydimas įvairiausių istorinių aplinkybių, šis pramoninės revoliucijos reliktas pamažu ėmė nykti. Šiandien dar tebeturime išlikusių inžinerinių struktūrų, tyliai bylojančių apie plačius to meto žmogaus minties užmojus bei anuomet vyravusią dvasią.
Kelionė skirta pirmojo traukinio atvykimo į Alytų 110-osioms metinėms paminėti. Prisijungti prie žygio kviečiami visi dviračių ir istorijos entuziastai. Traukinys išvyksta gegužės 1 d. 8:15 nuo Alytaus dailės mokyklos (S. Dariaus ir S. Girėno 25); 8:32 val. iš Alytaus senosios geležinkelio stoties (Gardino g. 14). Kelionės trukmė – 8 valandos. Gegužės 2 d. 10:11 val. dviratininkų traukinys išvyksta iš Varėnos geležinkelio stoties į Alytų. Planuojantys vykti kviečiami susipažinti su keliautojo atmintine www.sotvaras.lt bei registruotis laisva forma Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Daugiau informacijos: http://www.sotvaras.lt
