Gegužės 5 d. 13:00 val. prie Seimo prasidėsiančio protesto mitingo „Sudie, kultūra?“ metu grupė nepriklausomų kūrėjų ketina surengti radikaliojo meno akciją „Nukryžiuotasis menininkas“. Akcija simbolizuos beviltišką šiandieninės Lietuvos menininko padėtį, iš kurios jam nėra jokios išeities, išskyrus vienintelę – leisti, kad jį viešai nukryžiuotų. Viešą menininko nukryžiavimo aktą atliks budeliai, simbolizuojantys paskutinius pinigus atimančią valdžią, suktus kultūros funkcionierius, agresyvius menininkus konkurentus ir tingią spektaklio visuomenę. Akcijos pabaigoje menininkai bus pakviesti išeiti į gatves bendram kūrybiniam aktui, kol į gatves neišėjo pikti, jiems rodomu spektakliu nusivylę žmonės.

Akcijos metu bus dalinami atsišaukimai, kuriuose sakoma:

Šiandien Lietuvos menininko ir kultūros kūrėjo padėtis išties nepavydėtina. Šiandienos menininkas yra pasmerktas beviltiškai kovai prieš visus:

– prieš kultūros institucijas, kurios jį pajungia idėjiškai ir finansiškai,

– prieš kitus menininkus, kurie su juo agresyviai konkuruoja ir nori pavogti iš jo paskutinį duonos kąsnį,

– ir pagaliau prieš visą televizorių mėsa tapusią visuomenę, kuri nebesupranta, kam menininkai iš viso reikalingi.

Šiandien menininkas yra užspeistas į kampą iš visų pusių – valdžios, kultūros funkcionierių ir pačios visuomenės. Todėl jam liko vienintelis įmanomas meninis veiksmas – leisti, kad jį VIEŠAI NUKRYŽIUOTŲ!

Nes menininkas šiandien nesugeba priešintis valdžiai, kuri jį apdeda mokesčiais

Iki šiol menininkas dar galėjo sėdėti savo dramblio kaulo bokšte ir ironiškai iš aukšto stebėti kasdienybę. Menininkas tikėjo pažadais apie atsėlinančią išganingąją pasaulinę meno rinką ir neabejojo savo talentu, kurį nuolat garbstė valdžios šulai mokesčių mokėtojų pinigais. Tačiau jis nepastebėjo, kaip kapitalizmo sąlygomis pamažu išsikreipė jo paties socialinis statusas ir ekonominiai gniaužtai ėmė smaugti jo liauną kaklą. Šiandien akivaizdu, kad valdžiai tereikia keleto prisitaikėlių su formaliu meniniu išsilavinimu, kurių kompanijoje ši jausis dvasiškai pakylėta. O meninis proletariatas – tikrieji meno gamintojai – palikti dvėsti tarpuvartėje.

Kita vertus, valdžia šiandien suteikia menininkams dėkingiausią progą pasipriešinti – laisvo ir kūrybingo gyvenimo iliuzijos mirė, kūrybiškai mąstančių piliečių kiekis gali pasiekti kritinę masę, juolab, kad šie žmonės šiandien yra dar ir įpykę. Tad pats laikas lipti iš iliuzijų bokšto ir atverti savo kūrybines galias tiesiog gatvėje!

Šiandienos menininkas įsitikinęs, kad menininku jį daro institucija. Šiandienos menininkas nenori pyktis su institucijomis. Šiandienos menininkas jau nebespjauna į šulinį ir yra atsargus.

Bet iš tiesų kultūros funkcionieriams kapitalą krauna juodadarbiai menininkai, kurių vardu sumaniai pasinaudojama. Menininkų vardu dividendus kraunasi visokio plauko „meno kūrėjų“ sąjungos, kurios lig šiol nieko kito nedarė, kaip tik manipuliavo menininkais. Konflikto su valdžia akivaizdoje meno funkcionieriai net nebando iš esmės spręsti problemų – jie tesiekia užglaistyti didesnius įtrūkimus ir vėl toliau puoselėti nomenklatūrinį elitizmą.

Menininke, atėjo laikas nusikratyti siurbėlių nuo savo kūno – jie šiandien silpni kaip niekad – jie netgi tikisi kovoti už savo gerbūvį iki paskutinio tavo kraujo lašo. Šalin meno funkcionierius – tai meno fariziejai be jokios fantazijos!

Nes menininkas šiandien priverstas perkąsti gerklę kitam menininkui

Kapitalistinės sąlygos menininkui primetė konkurenciją, specializaciją ir autorystės naštą. Kapitalistinės sąlygos menininkui primetė komerciją kaip visa ko matą. Kapitalistinės sąlygos menininką pavertė mašina, kuri ne tik gamina vartojimo produktus, bet ir konkuruoja su kitomis tokiomis pat mašinomis, kol visos jos nusidėvi ir yra išmetamos į mašinų laužą.

Menininke, kūryba nėra individualus aktas, kaip tau buvo nuolat kalama į galvą! Tik visuotinis kūrybinis veiksmas gali atnešti naudą visuomenei – visa kita tėra iškrypėliška veikla. Todėl tavo paskirtis visuomenėje – ne gaminti produktą ir įsiteikti rinkai ar valdantiesiems, o rodyti kitokio gyvenimo pavyzdį ir skatinti visuotinį nespecializuotą kūrybiškumą be jokios konkurencijos.

Visa, kas sukuriama kapitalizmo sąlygomis meno vardu, tėra autorinės teisės, prieš kurias lengvatikiai verčiami klauptis. Visa, ką sukuria menininkas, turi priklausyti ne jam, o visiems žmonėms. Laikas, kai menininkai kovojo prieš kitus menininkus, praėjo – šiandien laikas sukilti prieš autorinėmis teisėmis prisidengusias kultūros ir meno gaminimo mašinas!

Nes menininkas šiandien pasiduoda persisotinusiai spektaklio visuomenei

Menas ir kultūra šiandien yra ne kas kita, o paprasčiausias pramogų verslas. Spektaklio visuomenei rūpi tik pramogauti ir kalti pinigus, kad vėl galėtų atsiduoti nesibaigiančioms pramogoms. Spektaklio visuomenė taip persisotinusi pramogomis, kad net nebesupranta, ką menininkai daro ir kam viso to reikia.

Prieš visus – prieš valdžią, funkcionierius ir vartotojų visuomenę – kovojantys menininkai lengvai gali tapti dar vienu spektakliu televizorių mėsa tapusiai visuomenei.

Kviečiame menininkus išeiti į gatves bendram kūrybiniam aktui, kol į gatves neišėjo pikti, jiems rodomu spektakliu nusivylę žmonės.

¡LOS ARTISTAS UNIDOS JAMÁS SERÁN VENCIDOS!

STASAC, 2009 m. gegužės 5 d.

Atsisiųsti akcijos „Nukryžiuotasis menininkas“ atsišaukimą pdf formatu