Ar žmonės gali tapti laimingesni ir pagerinti gyvenimo kokybę per... kasdienį dalinimąsi su kitais? Kaip galima dalintis, gauti įvairius dalykus ar paslaugas visiškai nemokamai, ir kaip tai kartais gali sietis su ekologiniu sąmoningumu?

        Galbūt reikia apibrėžti, kas yra „gyvenimo kokybė“. Priklausomai nuo konteksto, apibrėžimai gali skirtis, tačiau bendri kriterijai turbūt būtų:

* vidinės ramybės jausmas

* aukštesnio lygio savigarba

* mėgstamų ir naudingų santykių sukūrimas

* buvimas patenkintu tuo, kuo esi ir ką darai

Galima, aišku, šį sąrašą išplėsti, tačiau aptariamam kontekstui tai nėra būtina. Taigi kaip tai gali sietis su žmogaus pasirinkimu kažkuo dalintis?

Turbūt tikrasis dalinimosi procesas nėra tai, ką žmogus daro tik karts nuo karto – verčiau apibrėžkime tai kaip ištisinį procesą, kai žmogus dalinasi kiekvieną saulėtą (ir ne tik) dieną, to net dažnai nesuvokdamas, – t.y. tai tampa normaliu įpročiu, natūraliu ir savaime suprantamu. Tokiu savaime suprantamu, kad žmogus tęsia dalintis su kitais net ir po to, kai buvo nuviltas daugelio gavėjų reakcijų. Taigi toks pasidalinimas tampa besąlygišku, nesitikint gauti kažko mainais iš gavėjų.

Tačiau galbūt kiekvienas mūsų pastebėjo, kad kuo daugiau mes dalinamės, tuo daugiau gauname atgal viena ar kita forma. Vienas JAV evangelikas krikščionis Zig Ziglar dalinimąsį įvertino mantra „Jūs galite gauti tai, ko jūs norite, jei jūs padedate pakankamai kitų žmonių gauti tai, ko nori jie“. Dalinimasis, kuris gali prasidėti bet kuriuo metu, nereiškia vien buvimą filantropu ar pinigų ir vertingų daiktų suteikimą labdaros fondams – mūsų laikas, mintys, išmintis, kompetencija, patirtis gali padėti kitiems pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę (žemiau – keli to pavyzdžiai); ir atvirkščiai, kitų žmonių dalinimasis savo žiniomis ir daiktais gali prisidėti prie mūsų gerovės. Padėdami kitiems, mes netiesiogiai padedame ir sau, gerindami savo pačių gyvenimus.

Ekologija? Dalinimasis neretai reiškia, kad kažkas gaus tai, ko kitas nebenori. Jei mes kalbame tik apie materialinius dalykus, tai reiškia, kad kažko bus pagaminta mažiau, o tai prisidės prie Žemės resursų, energijos taupymo, fabrikai išmes mažiau šiltnamio dujų. Kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, kai turintis automobilį paveža automobilio neturintį, irgi iš esmės vadinamos ekodraugiškomis, nes tai prisideda prie to, kad neturintis automobilio… niekad jo taip ir neįsigis.

Žemiau – keli paprasti pavyzdžiai, kaip visiškai be pinigų mes galime įsigyti kažką vertingo.

Drabužių ir kitų daiktų mainai

Galima suorganizuoti vakarėlį, kuriame pakviesti draugai atsineš tai, ko jiems nebereikia, bet kas galbūt praverstų kitam, – vieni su kitais mainosi, ir visi lieka laimingi! Daiktus atiduoti arba įsigyti nemokamai galima ir per freecycle grupes: pvz., Vilnius Freecycle ar Kaunas Freecycle. Galima taip pat užsiregistruoti svetainėse ManoDrabužiai.lt arba Mainyk.lt ir keistis-keistis-keistis...

Keliaujant, iškyla klausimas, kur apsistoti, bei ką veikti, atvykus į naują vietą. Galima, aišku, susirasti nakvynės namus, sumokėti už tai pinigus, nueiti į muziejų, klubą (ir galbūt vėl sumokėti...). Tačiau šiuo metu pasaulyje sparčiai plinta svetingumo tinklai, kur vieni nariai visiškai už dyką padeda kitiems nariams: ar tai būtų nakvynė, ar pakvietimas į pietus/išvyką/ekskursiją kartu. Lietuvoje žinomiausios yra CouchSurfing.com, HospitalityClub.org bei BeWelcome.org bendruomenės – pastaroji yra pirmoji tokio pobūdžio atviro kodo bendruomenė. Kas tas atviras kodas?

Atviras kodas ir laisvoji programinė įranga

Atviras kodas iš esmės reiškia naudotojo laisvė naudoti, kopijuoti, platinti, išstudijuoti, modifikuoti ir tobulinti tam tikrą autorinį darbą. Atviro kodo sąvoka pirmiausiai naudojama kalbant apie laisvąją programinę įrangą – pvz., ją vartotojas gali įsigyti nemokamai (tai tik vienas atviro kodo įrangos aspektų!). Tokie paketai kaip OpenOffice (pakeičia Microsoft analogą: Word’ą ir kitas Microsoft Office programas), operacinės sistemos (Linux) ar naršyklės (Firefox) yra gera nemokama alternatyva tiems, kurie dėl įvairių priežasčių (įskaitant mokėjimą) atsisako žinomų korporacijų produktų.

Autostopas yra visiems žinomas būdas ištiesti kitam žmogui ranką – pagelbėti nukeliauti iš taško A į tašką B (o gal net iki taško C!). Patys autostopininkai pasakoja, kad dažnai sutranzuoja kažką, kas pats/pati kadaise tranzavo, tad dabar kaip ir atsilygina tuo pačiu – puikus dalinimosi pavyzdys! Tačiau kartais net nereikia „eiti į trasą“ – tokie tinklai kaip Važiuojam.lt padeda sujungti vairuotoją su pakeleiviu dar jiems abiems patogiai sėdint namuose prie kompiuterių. Toks būdas Vakaruose populiarėja pirmiausia dėl ekologinio dalinimosi mašina aspekto.

Visi mes žinome, kas yra „copyright“ – autorinės teisės saugomos, darbo naudoti be autoriaus sutikimo negalima. Tačiau kas, jei mes sukūrėme darbą (tai gali būti praktiškai bet kas: meno kūrinys, straipsnis, nuotrauka...) ir norime, kad tas darbas būtų naudojamas kitų be jokių esminių apribojimų? Arba atvirkščiai, jei norime panaudoti kitų darbus savo veikloje/kūriniuose? Tokiu atveju reikia ieškoti laisvomis licencijomis pažymėtų darbų (arba pritaikyti tokias savo darbams). Šiuo metu tarp labiausiai paplitusių laisvų licencijų yra kai kurie Creative Commons licencijų tipai, GFDL bei Free Art License; visos jos iš esmės reikalauja tik priskyrimo (paminėti autorių), o štai viešuoju naudojimu (angl. public domain) pažymėtus darbus galima naudoti net ir be šios sąlygos.

Kad įgyti tam tikrų žinių ir net kažkokios kompetencijos, šiais laikais nebūtina eiti į milijoną mokamų kursų. Taip vadinamieji viki puslapiai suteikia kiekvienam mūsų galimybę lengvai ir patogiai pasidalinti savo žiniomis su kitais – tokiu būdu, pvz., išaugo išsamiausia, visiškai nemokama enciklopedija Vikipedija. Be jos, egzistuoja begalė kitų panašių projektų, pavyzdžiui, aukščiau minėtiems autostopininkams taip aktuali informacija apie ištranzavimus iš didesnių įvairių šalių miestų prieinama Hitchwiki.org projekto puslapiuose, kuriuos redaguoja patys keliauninkai grįžę namo po savo kelionių.

Labai pasistengus, galima praktiškai bet ką savo gyvenime gauti visiškai nemokamai – net maistą! Tad vietoj to, kad pasiduoti dar vienos reklamos, reklamuojančiai naują ir, atrodo, taip norimą produktą, pagundai, galima dažnai surasti būdą gauti visą tai nemokamai. Bei ekosąmoningai pasidalinti su kitais.