2009 m. gegužės 8 d. mes, teatras „Verhotura“, Kaliningrado santuokų rūmuose surengėme akciją, nukreiptą prieš santuokos procedūrą. Socialiniai mitologizuota santuokos procedūra su visais nešvankiais atributais mums jau seniai kelia pasipiktinimą ir šleikštulį. Vestuvių verslo infrastruktūra, į kurią įeina ir valstybinės įstaigos, finansiškai priklausančios nuo vestuvių rinkos, parazituoja išnaudodamos pasenusį žmonių požiūrį į šeimos instituciją. Dviejų žmonių meilės įrodymas paverstas bjauria procedūra, tiesiogiai priklausančia nuo finansinių investicijų.

Mums nuo mažens kalama į galvas, kad santuoka yra šventa. Tuo tarpu santuokos procesas – tai iš anksto išmoktas, standartinis pasakojimas apie pagarbą, ištikimybę ir atsakomybę, apie „šios dienos“ išskirtinumą bei ypatingumą, kuris, be abejo, susijęs su prabanga ir dideliais pinigais. Veidmainiško farso kulminacija tampa klausimas „Ar sutinki?“, atsakymas į kurį nekelia jokių abejonių: pasai suštampuoti jau prieš dešimt minučių.

Mes nusprendėme surengti akciją, kuri būtų kuo panašesnė į realią santuoką. Norėjome parodyti sistemos inertiškumą ir sulaužyti jį pačiu atsakingiausiu momentu. Stengėmės išlaikyti visą santuokos ceremonijos šleikštulį ir iškreipti tik pačias jausmingiausias bei dramatiškiausias vietas.

Rengiantis akcijai, mums teko susidurti su visais vestuvių pasiruošimo baisumais, susijusiais su psichologine ir estetine prievarta. Teko įveikti ir aplinkinių pasipriešinimą, nuolat išreiškiamą žodžiais: „Kiekviena mergina nori pasipuošti brangia balta suknele“.

Santuokos institucija – fiktyvi buržuazinės kultūros atgyvena, kurią palaiko nuosavybės ideologija ir „priklausomybės vienas kitam“ retorika. Sutuoktinių nelygiateisiškumas atsispindi prievartiniame jų vaidmenų paskirstyme (nuotaka turi vilkėti nepatogius rūbus, kurie riboja jos judesius ir simbolizuoja „nekilnojamojo turto statusą“). Mes sugriovėme ir šį štampą – jaunikis iš santuokos sumų išėjo „supančiotas“, nuleistomis kelnėmis.  

Santuokos procedūra nori sudėlioti individus į valdžios paruoštas socialines formas. Todėl iš pradžių reikia ištarti griežtą „Ne!“ klausimui, kuriuo tikrinamas susituokti norinčių žmonių lojalumas valdžiai. „Ne!“ – valstybinei ideologijai, skleidžiamai kartu su saldžiais Mendelsono maršo garsais.

Taip pat žiūrėkite: Kaliningrado menininkės surengė politinio absurdo akciją „Atsiduosiu prezidentui!“ (video)

                   {youtube}4jov4oizsrs{/youtube}